Prokuroras R.Savickas paprašė prie bylos prijungti Lietuvos avialinijų streiko komiteto protokolą.
1991 metų sausio 8 ir 9 d. grupė Lietuvos avialinijų darbuotojų rengė politinį streiką, reikalavo paleisti Lietuvos parlamentą ir nedelsiant įvesti prezidentinį valdymą.
Streiko komiteto narių sąraše buvo ir R.Lipskio pavardė.
R.Lipskis tikino, jog šitie dokumentai niekaip nesusiję su baudžiamąja byla. Jis teigė oro uoste dirbęs 35 metus ir buvęs profsąjungų pirmininkas.
„Atėjo žmonės su automatais ir liepė oro uoste surengti streiką. Aš jokio dokumento nepasirašiau“, – aiškino teisiamasis.
R.Lipskis buvo nuteistas už tai, kad 2012 metais, dirbdamas įmonėje „Oro navigacija“, įsikūrusioje Vilniaus oro uosto teritorijoje, nufotografavo dokumentus bei schemas, susijusias su oro uosto objektais.
Šią informaciją vėliau jis perdavė Baltarusijos specialiųjų tarnybų bendradarbiui Sergejui Kurulenkai. R.Lipskis tikino, jog ši informacija buvo vieša ir visiškai nereikšminga. Prokuroras prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir siekė įrodyti, kad su Baltarusijos žvalgyba R.Lipskis pradėjo bendradarbiauti jau 2011 metais.
Prokuroras įsitikinęs, kad jau pirmųjų susitikimų metu R.Lipskis su S.Kurulenka suderino raktinius žodžius, kuriuos vartos rinkdamas informaciją, iš jo paėmė fotoaparatą.
Tuo tarpu bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas (VAT) nusikaltimo pradžia laiko 2012 m. spalio 19-ąją, kai R.Lipskis padarė pirmą nuotrauką.
Prokuroras atmetė VAT priekaištus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją rinko per ilgai ir tyčia provokavo R.Lipskį ir S.Kurulenką toliau daryti nusikaltimus.
Prokuroras siūlė R.Lipskį nuteisti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.
