Jo ir kitų kaltinamųjų parodymus antradienį pradėjo skelbti
Vilniaus apygardos teismas.
„Apie jokį Lietuvos valdžios pakeitimo planą sausį
nežinojau. Jeigu toks planas buvo sudarytas, jis sudarytas ne
Vilniuje“, – yra sakęs V.Švedas.
1990-1991 metų Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos
komunistų partijos buvęs antrasis sekretorius Lietuvos teisėsaugos
buvo apklaustas 1991 metų spalį.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
V.Švedas tuomet pasakojo 1991 metų sausio pradžioje lankęsis
Maskvoje, iš kur tikėjosi išvykti į komandiruotę Paryžiuje.
Tačiau kelionė neįvyko, o jis skubiai kariniu lėktuvu su
tuometiniu prosovietinės Lietuvos komunistų partijos vadovu Mykolu
Burokevičiumi grįžo į Vilnių, nes ten vyko mitingai dėl kainų
padidinimo. Ką tuo metu Maskvoje veikė M.Burokevičius, V.Švedas
tikino nesidomėjęs, tik girdėjęs, kad dalyvavo darbiniame
pasitarime.
V.Švedas per apklausas ne kartą minėjo, kad tiek iš
M.Burokevičiaus, tiek iš Vilniuje viešėjusių įvairių Maskvos
veikėjų supratęs, jog tuometinis Sovietų sąjungos vadovas
Michailas Gorbačiovas ketina Lietuvoje įvesti prezidentinį
valdymą.
„Aš nelabai tikėjau, kad bus įvestas prezidentinis valdymas,
bet apie tokio valdymo įvedimą viešai kalbėjo M.Burokevičius“,
– liudijo V.Švedas.
Jis pats neigė palaikęs kokius nors tiesioginius ryšius su
tuometiniais Sovietų sąjungos ginkluotųjų pajėgų, kitų jėgos
struktūrų vadovais, tačiau bendraudavęs su jų į Vilnių
atsiųstais patikėtiniais. Šie esą domėdavosi situacija Lietuvoje.
V.Švedas tvirtino apie kruvinuosius 1991 metų įvykius sužinojo
tik išgirdęs šūvius, bandęs skambinti M.Burokevičiui, paklausti,
kas vyksta, bet šis nekėlė telefono ragelio.
„Kad kariškiai pasielgs taip kvailai, aš nesitikėjau“, –
yra teigęs V.Švedas.
Kita vertus, tuometinius įvykius jis vadino natūraliais ir
stebėjosi, kodėl už tai galėtų būti teisiamas. V.Švedas per
apklausą prisipažino, kad 1990-1991 metais buvo saugomas asmens
sargybinių iš Maskvos.
1992 metais V.Švedas išvyko iš Lietuvos, gyveno ir dirbo
Baltarusijoje, Rusijoje.
Vilniaus apygardos teismas praėjusį mėnesį pradėjo nagrinėti
Sausio 13-osios bylą. Tai viena didžiausių teisėsaugos bylų
nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Joje daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų kaltinami karo
nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Visi, išskyrus du, bus
teisiami už akių. Dauguma kaltinamųjų gyvena Rusijoje ir
Baltarusijoje, kurios atsisakė suteikti Lietuvai teisinę pagalbą.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams
daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir
televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių
organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti
šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų
žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl
teismo proceso už akių.



