Prokurorų verdiktas: nusikaltimus darė, bet nekaltas

Pustrečių metų vykusį tyrimą vilkinę prokurorai įtariamąjį taip uoliai traukė už ausų, kad nebeliko nei padarytų nusikaltimų, nei atsakomybės už juos.

Nuo buvusio Palangos turgavietės vadovo Eimučio Židanavičiaus veiksmų nukentėjusios bendrovės „Palangos klevas“ paskutines viltis nubraukė Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą patenkinęs apygardos teismas.

Nelegalios prekybos vietos turguje, už kurias buvo imamas neoficialus mokestis, prekyba be sutarčių, kai kuriems prekiautojams nustatyta įtartinai maža rinkliava, ant valstybės žemės – neteisėtai pastatyti privatūs prekybos paviljonai, kasoje – nepajamuoti pinigai, pradingę buhalteriniai dokumentai.

Tokią betvarkę naujoje darbo vietoje aptiko 2013 metais spalį turgavietę valdančios savivaldybės įmonės naujuoju vadovu paskirtas Andrejus Byčkovas.

Apie kurorte vykusį grobstymų mastą galima spręsti iš to, kad jau pirmaisiais naujojo vadovo darbo metais įmonės apyvarta lyginant su ankstesniais metais padidėjo apie 200 tūkst. litų (beveik 60 tūkst. eurų).

Tačiau po pustrečių metų tyrimo bylos netikėtai nebeliko.

Akivaizdžiausiems turgavietėje faktiškai šeimininkavusio buvusio direktoriaus, o vėliau buhalterio Palangos tarybos nario Eimučio Židanavičiaus padarytiems nusikaltimams buvo pritaikyta senatis.

Netrukus po to už šioje byloje likusį dar vieną nusikaltimą – apgaulingą apskaitos tvarkymą sausio pabaigoje kurorto politikas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą, o ikiteisminis tyrimas iš viso nutrauktas.

Teisybės ieškojusiai bendrovei „Palangos klevas“ viltį atgaivinti bylą dar buvo suteikęs Klaipėdos apylinkės teismas, kuris nutarė, kad E.Židanavičiui senatį prokurorai pritaikė neteisėtai, nes suklastoti dokumentai įmonės apskaitoje buvo naudojami ir vėliau.

Tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu įtariamąjį atvirai gynę Klaipėdos prokurorai užtarimo sulaukė Klaipėdos apygardos teisme, kuriam pirmininkauja Arvydas Daugėla.

Įdomu tai, kad apylinkės teismo nutartį aukštesniąjam teismui apskundė šio teismo vadovo žmona Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus vyriausioji prokurorė Margarita Šniutytė–Daugėlienė.

A.Daugėlos manymu, šioje situacijoje šeiminis ryšis jokios įtakos teismo sprendimui neturėjo.

„Jei tai būtų privatus, mano žmonos, kaip fizinio asmens skundas – būtų kitas reikalas. Šiuo atveju į teismą su skundu kreipėsi valstybės institucija – prokuratūra, o skundą žmona pasirašė, kaip valstybės tarnautoja. Tokių situacijų Lietuvoje yra ne viena“, – teigė apygardos teismo pirmininkas.

Tačiau lrytas.lt kalbinti teisininkai buvo kitokios nuomonės.

„Ne kiekvienas teisėjas gali išdrįsti prieštarauti, ar net paneigti teismo pirmininko žmonos argumentus.

Teisėjas kiek nori gali būti bešališkas ir objektyvus, tačiau toks skundas, dėl kurio priimta nutartis greičiausiai gali būti aptarinėjama teismo pirmininko šeimoje, bus vertinamas kiek kitaip ir atsargiau“, – sakė vienas žinomas uostamiesčio advokatas.

Teisininkų manymu, dėl šios aplinkybės apygardos teismas turėjo nusišalinti ir apeliacinio skundo nagrinėjimą perduoti kitam teismui.

Tokios uostamiesčio prokurorų pastangos įtariamąjį išsukti nuo atsakomybės nustebino „Palangos klevą“ atstovaujantį advokatą Algimantą Kliunką, kuris daug metų vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo departamentui.

Jis atkreipė dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo akivaizdžiai vilkinamas. Tai netiesiogiai buvo pripažinęs ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Simonas Minkevičius, kuris pernai šią bylą perdavė kitam prokurorui.

Kad apie E.Židanavičiaus įtartiną veiklą turgavietėje pranešusi „Palangos klevo“ įmonė negalėtų kištis į procesą, prokurorai jai neteisėtai panaikino civilinio ieškovo statusą.

A.Kliunka pastebėjo, kad tirdami baudžiamąją bylą buvę jo kolegos sąmoningai išskaidė užfiksuotus nusikaltimų epizodus, o juos vertinant atskirai, tyrimas buvo nutrauktas dirbtinai.

„Kodėl nenorima, kad šitas jau įrodytas nusikalstamas veikas įvertintų teismas ir stengiamąsi, kad įtariamasis būtų iš viso atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės?“, – klausė A.Kliunka.

Nors šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, prie jos dar leistų sugrįžti kita prokurorų stalčiuose dulkanti byla.

2013 metų spalį prokurorams buvo pranešta ir apie tų pačių metų pavasarį atliktos Šventosios turgavietės rekonstrukcijos metu iššvaistytas bendrovės lėšas – per 90 tūkst. litų (apie 26 tūkst. eurų). Buvo įrengta ir pastatyta už gerokai mažesnę sumą, nei nurodyta sąmatose.

Teismo ekspertų kvalifikaciją turintys statybos specialistai nustatė, kad 2013 metais pavasarį turgavietės prekybinių statinių remontui, komunikacijų tinklų tiesimui, turgavietės dangos paklojimui rangovui buvo sumokėta apie 205 tūkstančiai litų, tačiau realiai darbų buvo atlikta tik už 112 tūkst. litų.

Anot statybos darbus vertinusių ekspertų, net ir už panaudotas lėšas turgavietė rekonstruota taip nekokybiškai, kad norint ją saugiai eksploatuoti, viską teks perstatyti.

Teisėsaugai statybinės techninės ekspertizės išvados buvo perduotos dar 2014 metų lapkričio viduryje, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas tik beveik po 3 mėnesių.

Nors Šventosios turgavietę valdančiai bendrovei „Palangos klevas“ vadovavo tie patys asmenys ir nuo jų veiksmų nukentėjo ta pati įmonė, dėl įtarimą sukėlusių rekonstrukcijos darbų buvo pradėta atskira byla.

Jei šioje byloje įtarimai bus pareikšti ir E.Židanavičiui, atsirastų priežastis atnaujinti prokurorų nutrauktą ankstesnę bylą, nes nutrūktų kurorto politiko nusikalstamiems veiksmams pritaikyta senatis.

Tačiau apie Šventosios turgavietės rekonstrukcijos bylos eigą „Palangos klevo“ prokurorai neinformuoja ir nėra žinoma, ar šiame tyrime iki šiol yra kam pareikšti įtarimai.

Tiesa, įmonei atstovaujančiam advokatui A.Kliunkai neseniai buvo pranešta, kad šioje byloje esą atliekama papildoma bendrovės finansinė ekspertizė, lyg įmonės buhalterinė apskaita nepakankamai būtų ištirta iki šiol.