Garsios sovietmečio laikų Kauno prekybininkės 86 metų Valerijos Urmonienės ir 63-ejų Nijolės Vaškevičienės ieškoma nuo pernai sausio.
Manoma, kad abi kaunietės buvo nužudytos, o šiuo nusikaltimu įtariamas buvęs teisės studentas 25 metų Karolis Neoras.
„Radinys gali išsklaidyti paskutines abejones ir paspartinti bylos tyrimą“, – sakė Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius.
Įtarimai dėl moterų nužudymo iš karto krito ant K.Neoro, kuris buvo šių moterų kaimynas.
Su N.Vaškevičiene jis gyveno vienoje daugiabučio laiptinėje, o su V.Urmoniene buvo sodo kaimynai pakaunėje esančioje sodininkų bendrijoje.
N.Vaškevičienė su V.Urmoniene nebuvo pažįstamos. Pagrindiniu nusikaltimo motyvu galėjo tapti vaikino noras pasipelnyti.
Abi pensininkės gyveno pasiturimai, o iš V.Urmonienės buto Kauno centre po nusikaltimo dingo daug aukso dirbinių, kitų vertingų daiktų.
K.Neoras nepripažino kaltės, o priremtas įrodymų įtikinėjo tyrėjus nieko neprisimenantis.
Jaunuoliui buvo skirta psichiatrijos ekspertizė. Ją atlikę Utenos psichiatrai nustatė, kad įtariamasis yra pakaltinamas. Negana to, medikai neabejoja, kad jis simuliavo sunkią psichikos ligą.
Prokurorai mano turintys pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių K.Neoro kaltę, nors jis meistriškai stengėsi paslėpti nusikaltimo pėdsakus.
Vaikinas net buvo įsigijęs specialios įrangos, aptinkančios ir sunaikinančios biologinius pėdsakus.
„Psichiatrijos ekspertizė buvo vienas pagrindinių trukdžių perduoti šią bylą į teismą“, – kalbėjo prokuroras V.Guliavičius. Pasak jo, teismų praktika leidžia nuteisti nužudymu kaltinamus žmones net ir neradus aukos kūno.
Vilnietis Vidas Traknys Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme praėjus 15 metų po nusikaltimo, nors nuteistojo auka tapusio vyro kūnas taip ir nebuvo surastas.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas mažeikiškiui Gražvydui Kociui už biliučio nužudymą skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, nors nužuytojo kūnas taip pat nepavyko surasti.
Prokurorai mano turintys pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių K.Neoro kaltę, nors šis meistriškai stengėsi paslėpti nusikaltimo pėdsakus. Jis net įsigijo specialių preparatų, aptinkančių ir sunaikinančių biologinius pėdsakus. „Niekuomet nepraradau vilties, kad galėsiu aplankyti tetos kapą“, – vakar kalbėjo V.Urmonienės dukterėčia Jolita Zovienė.
Moteris šitaip reagavo į žinią, kad galbūt pagaliau pavyko rasti dingusios jos giminaitės palaikus. J.Zovienė vylėsi, kad juos padės surasti nusikaltimu įtariamas K.Neoras.
Kaunietė net norėjo susitikti ir įkalbėti įtariamąjį tai padaryti, bet jis atsisakė bendrauti.
Moteris neabejoja, kad jos teta buvo nužudyta, – tai patvirtina pareigūnų surinkti ir byloje esantys įrodymai.
„Kokie galimi nusikaltimo motyvai? Turbūt dėl pinigų, kito paaiškinimo aš neturiu“, – svarstė J.Zovienė.
Per akciją „Darom“ 2010-ųjų balandžio 17 dieną Kauno marių pakrantėje buvo aptiktas dviejų žmonių nužudymu įtariamo garliaviškio Drąsiaus Kedžio kūnas.
