Bandydami apginti Raimundą Ivanauską ir jo buvusią sugyventinę Eglę Barauskaitę nuo gresiančios bausmės advokatai visiškai susipainiojo.
Vakar Vilniaus apygardos teisme sakydami baigiamąsias kalbas teisiamųjų gynėjai pradėjo aiškinti, kad jų klientai negali būti nuteisti, nes niekas neįrodė, kad žudė D.Kedys, bet netrukus pareiškė, jog 2009 metų spalio 5-osios žudynes D.Kedys planavo su M.Žalimu.
Nori prikelti D.Kedį?
„Apie mirusius – arba gerai, arba nieko. Mirusieji neteisiami“, – tokios gynybinės taktikos griebėsi E.Barauskaitės advokatė Inga Blaževičienė.
Beveik dvi valandas ji teismui įrodinėjo, kad, kol neįrodyta, jog J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę nužudė D.Kedys, negalima ir E.Barauskaitės bei R.Ivanausko kaltinti bendrininkavimu garliaviškiui planuojant žmogžudystes.
„Manau, kad toks kaltinimas D.Kedžiui nebus priimtas, nebent jis prisikeltų“, – ironizavo advokatė ir pabrėžė, kad D.Kedį būtų galima teisti tik tokiu atveju, jei to būtų pageidavę jo artimieji, bet jie tokio prašymo nepateikė.
Apkaltino svarbų liudytoją
I.Blaževičienės ir R.Ivanausko gynėjo Arnoldo Blaževičiaus nuomonė dėl pagrindinio bylos liudytojo M.Žalimo buvo visai kitokia.
„Kodėl M.Žalimas nėra teisiamas, nėra pripažintas kaltu, kad padėjo D.Kedžiui daryti nusikaltimus? Jo parodymus reikia vertinti skeptiškai, kritiškai – kaip siekimą išvengti atsakomybės“, – liudytoją nusikaltimo padarymu apkaltino I.Blaževičienė.
A.Blaževičius žengė dar toliau: „M.Žalimas ne tik planavo žudynes, bet ir atliko aktyvius veiksmus – pasiūlė D.Kedžiui savo automobilį tamsintais stiklais, patarė pasislėpti sodo namelyje, davė jo raktus, važiavo į Kauną paimti D.Kedžio drabužių, juos nuvežė į sodo namelį, kartu su juo bendraudami naudojo telefonus su išankstinio mokėjimo planais.“
Nori matyti kaip įtariamąjį
Advokatas taip pat pabrėžė, kad nors M.Žalimas teigė, jog jis atsisakė D.Kedžiui padėti žudyti žmones ir 2009 metų rugsėjo 16 dieną informavo apie tai Policijos departamento pareigūnus, nusikalstamą veiką jis esą tęsė ir toliau – spalio 2 dieną susitikęs su D.Kedžiu aptarė žmogžudysčių datą ir savo veiksmus po nužudymų.
„Jis neatsiėmė sodo namo rakto, negrąžino daiktų, toliau naudojosi telefonu, kurį pirko kartu su D.Kedžiu. Jo vaidmuo nėra antraplanis, jis aktyvus iniciatorius ir planuotojas“, – kalbėjo A.Blaževičius.
Dėl šių priežasčių, advokato teigimu, M.Žalimas turėjo būti apklaustas ne kaip liudytojas, o kaip įtariamasis.
Pripažino gerą pasiruošimą
Advokato teigimu, R.Ivanauskas negalėjo D.Kedžiui padėti ruoštis žmogžudystėms dėl savo aklumo, o rugsėjo 6 dieną vykusios kelionės į Vilnių, kurioje, M.Žalimo teigimu, jam ir buvo pasakyta, kad jis pasirinktas kaip bendrininkas, neprisimena, nes buvo neblaivus.
„Žmogžudysčių organizavimas buvo aukšto lygio. D.Kedys negalėjo be bendrininkų pagalbos dviem automobiliais važinėti po Kauną, todėl prokuratūra turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl organizuotos grupės veiklos“, – tariamas prokuroro klaidas vardijo A.Blaževičius.
Mirtis – ne kliūtis teismui
Tokios I.Blaževičienės ir A.Blaževičiaus kalbos nustebino nužudyto J.Furmanavičiaus šeimai atstovaujantį advokatą Valdemarą Bužinską: „Net prokuroras savo kalboje taip nekaltino D.Kedžio, kaip tai darė mano kolegos aptarinėdami M.Žalimo veiksmus, kaip jis su D.Kedžiu esą planavo žmogžudystes.“
Jo teigimu, nors D.Kedys ir nėra nuteistas, tai nėra priežastis nepripažinti kaltais jo pagalbininkų R.Ivanausko ir E.Barauskaitės.
Ankstesniame posėdyje V.Bužinskas prašė E.Barauskaitę ir R.Ivanauską nuteisti griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nors prokuroras siūlė juos įkalinti 8 metams.
Teisiamieji: esame nekalti
Vakar teisme išklausytos ne tik gynėjų baigiamosios kalbos, bet ir teisiamųjų paskutiniai žodžiai.
Jie buvo trumpi, bet emocingi. E.Barauskaitė teigė esanti nekalta ir dėl to gali ramia sąžine žiūrėti nukentėjusiesiems į akis, o R.Ivanauskas teisme demonstravo savo aktorinius sugebėjimus.
„Aš nekaltas, nekaltas, nekaltas, Dievas mane myli“, – padėjęs ranką ant širdies prisiekinėjo jis ir pareiškė, kad kasdien meldžiasi už visus nužudytus žmones ir kenčia dėl neteisingų kaltinimų.
„Man ši byla kainavo tiek sveikatos, kiek negrąžins niekas. Visos ašaros išverktos, aš esu nekaltas“, – tardamas paskutinį žodį kalbėjo R.Ivanauskas.
