Nors pats vyras dėstė, kad tiesiog padėdavo Monikai mokytis matematikos. Žurnalistei D.Lukoševičius prisistatė kaip namų projektuotojas.
Kalbėdamas su lrytas.lt žurnaliste 2011 metų žiemą D.Lukoševičius tikino siekiąs, kad ne tik Bergeno lietuvius, bet ir norvegus sukrėtusi mįslinga nelaimė būtų iki galo išaiškinta. Tačiau bylą didelėmis pajėgomis pradėję tirti pareigūnai atsekė iki paties D.Lukoševičiaus. Vyras yra kaltinamas nužudęs savo buvusios sugyventinės Kristinos Sviglinskajos dukrą Moniką.
Tragedija lietuvių emigrantų šeimą ištiko 2011 metų lapkričio 14-ąją. Tądien iš darbo žuvies fabrike grįžusi Kristina savo namuose Sundo komunoje be gyvybės ženklų ant grindų aptiko savo aštuonmetę dukrą Moniką.
Įdėmiai sekė tyrimą
Tada į maždaug 6 tūkst. gyventojų turintį Sundą, esantį netoli Bergeno miesto, sulėkė policijos ekipažai. Tarp 20 pareigūnų buvo ir ekspertai iš smurtinių ir lytinių nusikaltimų skyriaus.
Netrukus po nusikaltimo D.Lukoševičius ėmė aiškinti, kad pats labai padeda tyrėjams ir aktyviai veikia su kitais lietuvių bendruomenės nariais.
„Pareigūnams pateikėme daug klausimų. Tačiau mums atsakė tik į vieną – įvykis buvo smurtinis. Vėliau buvo pridurta, kad 20 ekspertų negali nustatyti mergaitės mirties aplinkybių“, – kalbėjo D.Lukoševičius. Vyras žurnalistams nepasakė, jog buvo aukos motinos sugyventinis.
Jis tikino, kad Monikos motinai Kristinai uždrausta savo draugams ir žiniasklaidai teikti bet kokią informaciją. „Baiminamasi, kad tyrimo detalėms patekus į Norvegijos žiniasklaidą, gali būti susidorota ir su pačia Kristina. Policija iškeldino Kristiną iš namo, kuriame ji gyveno su savo dukra, ir apgyvendino Bergene. Jai bus taikoma apsaugos programa“, – pasakojo D.Lukoševičius.
Mįslių užminė išdaužtas stiklas
Jis atskleidė įdomią detalę: neva Norvegijos policija vengė patvirtinti vietos žiniasklaidoje pasirodžiusį faktą, kad nelaimės dieną buvo išdaužtas moters namų lango stiklas: „Mama buvo primokiusi Moniką niekuomet neatidaryti durų, neatsiliepti į svetimus skambučius.“
O tyrėjų duomenimis, stiklą galėjo išdaužti būtent D.Lukoševičius.
„Kai tarp lietuvių pasklido kalbos, kad Monika nužudyta, daugybė žmonių nebeleido savo vaikų vienų į mokyklą. Čia įprasta praktika – mokyklos autobusas paima vaikus nuo jų namų ir atgal parveža. O dabar tėvai jau geriau renkasi vėluoti į darbą, bet patys veda savo atžalas į mokyklą ir parsiveda iš jos“, – apie baimės atmosferą 2011 metų pabaigoje pasakojo D.Lukoševičius.
„Norvegai patyrė šoką, kad nužudytas mažas vaikas. Jie sako, kad tokio įvykio šiose vietovėse nebuvo gal 80 metų. Štai ir mano draugas norvegas, nors ir gyvena 150 km nuo Kristinos namų, dabar tik pats veža savo vaiką į mokyklą“, – tikino lietuvis.
Aukos motina gavo baisių žinučių
Prokurorai lietuvį kaltina trimis punktais: dėl kito mirties sukėlimo sunkinančiomis aplinkybėmis, dėl turto pasisavinimo įsilaužiant ir dėl gąsdinančio bei nepagarbaus elgesio, trikdžiusio kito asmens ramybę.
Trečio punkto pagrindimas oficialiame prokurorų kaltinime atskleidžia, kad D.Lukoševičius dar prieš Monikos žūtį jos mamai Kristinai nusiuntė keletą grasinančių žinučių, kuriose reikalavo jam išmokėti 38 tūkst. kronų (4 tūkst. eurų). Po mergaitės mirties per „Facebook“ kaltinamasis išsiuntė Kristinai žinutę, kurioje teigė žinantis, kas nužudė jos dukrą ir kas iš jos buvo pavogta, bei galintis parduoti šią informaciją už 4 tūkst. eurų.
Dar vėliau kaltinamasis elektroniniu paštu žuvusios mergaitės motinai K.Sviglinskajai nusiuntė ne vieną pranešimą, jis teigė klausęs garso įrašo, kuriame girdėjosi, kaip Monika buvo žudoma, jos klyksmai.
Pirmadienį Norvegijoje prasidėjus teismui kaltinamasis D.Lukoševičius neigė savo kaltę ir tikino, kad yra sulaikytas be priežasties. Pagrindinis prokurorų įrodymas – DNR pėdsakai ant Monikos kūno ir jos rūbų. Anot leidinio „Bergens Tidende“, D.Lukoševičiaus advokatas teisme mėgins įrodyti užsienio teismo medicinos ekspertams, kad pėdsakai ant mergaitės rūbų ir kūno galėjo atsirasti visai natūraliai. Pagal „Bergens Tidende“, kaltinamasis retoriškai klausia, kam žudyti mažą mielą mergaitę.
Skandalas susprogdino Norvegijos policiją
Užtat 2011 metų gruodį apie nusikaltimą D.Lukoševičius lrytas.lt žurnalistei pasakojo labai ilgai. Lemtingąją dieną Monika viena praleido namuose – mergaitė sirguliavo, todėl nėjo į mokyklą. „Kai po pietų grįžusi iš darbo aptiko negyvą savo dukrą, Kristinai nekilo jokių abejonių – ji buvo nužudyta“, – tvirtino D.Lukoševičius.
„Visi, kas pažinojo Moniką, galėtų garantuoti – ji nebūtų galėjusi pakelti rankos prieš save. Mergaitė buvo paklusni, nesiėmė jokių išdaigų. Kad ji pati užspringo – irgi absurdas“, – tada tvirtino vyras. Būtent prastas policijos darbas šioje byloje ir sukėlė didelį skandalą Norvegijoje.
Patyrę policininkai praleido tiek daug svarbių detalių ir nutraukė bylos tyrimą neatsakę į daugybę klausimų, pavyzdžiui, kur dingo Monikos telefonas, iš kurio ji lemtingą dieną skambino mamai. Buvęs ir dabartinis Bergeno policijos komisarai atsiprašė Kristinos Sviglinskajos ir paaiškino savo pozicijas.
Keletas aukštų Norvegijos policijos pareigūnų atsistatydino iš savo postų.
Lygiai prieš dvejus metus valstybės skirtas advokatas nusiuntė policijai ataskaitą, po kurios policija atnaujino bylos nagrinėjimą. Ruošdami šią ataskaitą advokatas S.Nilsenas ir policijos tyrėjas Robinas Shaeferis keletą mėnesių susitikinėjo slaptai.
Pažinčių su lietuviais vengė
Anot D.Lukoševičiaus, dėl įvykio buvo apklausti kone visi Sundo lietuviai. Jis tikino, kad dukters netekusi Kristina turėjo priešų. „Bergene ją supo mažas lietuvių ratas – gal dešimties žmonių. Visus kitus ji atstumdavo. Bergene apskritai iki šios tragedijos lietuviai laikėsi atskirai – vienas kitam net vengdavo pasakyti, kad yra lietuviai“, – teigė pats tautiečių privengiantis D.Lukoševičius.
Pasak vyro, lietuviai Bergene pasižymėjo neigiamame kontekste – pavyzdžiui, dirba įmonėse, po to jas apvogia, kai juos atleidžia.
Anot D.Lukoševičiaus, mergaitės motina iš pradžių įtarinėjo buvusį savo draugą: „Juo įdėmiau domėjosi ir Norvegijos policija. Norvegai kreipėsi į Lietuvos pareigūnus, kurie, matyt, atskleidė, kad buvęs Kristinos draugas Lietuvoje buvo teistas už vagystę ir chuliganizmą.
Tačiau lietuvių bendruomenė netiki, kad jis būtų galėjęs ryžtis nusikaltimui Norvegijoje.
Žinau, kad buvo klausomasi ir jo pokalbių telefonu bei internetu. Tačiau įtarimai jam nebuvo pareikšti. Galiausiai buvusiam Kristinos draugui netgi buvo atsiųstas policijos raštas, kuriame atsiprašoma, kad jis buvo trukdomas ir kad juo buvo nepasitikima.“
Tačiau D.Lukoševičius tada neatskleidė, kas yra „buvęs motinos draugas“.