Vežė žmones vogti į užsienį, bet tokių bausmių nesitikėjo

Du tauragiškiai nustėro išgirdę, kai už prekybą žmonėmis prokuroras pasiūlė jiems skirti 15 ir 12 metų už grotų. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas buvo gailestingesnis – vyrai laisvės nematys po devynerius metus.

G.Bakaitis ir A.Uginčius teisme kruopščiai slėpė veidus.<br>A.Pilaitienės nuotr.
G.Bakaitis ir A.Uginčius teisme kruopščiai slėpė veidus.<br>A.Pilaitienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aušra Pilaitienė

Jun 19, 2016, 11:13 AM, atnaujinta May 21, 2017, 8:10 AM

41 metų Gražvydas Bakaitis ir metais vyresnis Arūnas Uginčius buvo kaltinami prekyba žmonėmis, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą ir kitus nusikaltimus. Jie verbavo socialiai pažeidžiamus žmones ir gabeno juos vogti drabužių į Olandiją. Tarp užverbuotųjų buvo ir nepilnamečių, ir žmonių, turinčių sveikatos sutrikimų.

Tauragiškiai kaltę pripažino tik iš dalies. Jie tikino, kad nieko neorganizavo, o buvo paprasčiausi vagys ir kartu su kitais švarino parduotuves.

Pačiame Tauragės centre porą metų veikė drabužių parduotuvė, kurioje buvo prekiaujama Olandijoje vogtomis prekėmis.

Drabužius vogdavo žmonės, kuriuos į Olandiją nugabendavo tauragiškiai. Vieni ten važiuodavo savo noru, nes nei mokėsi, nei dirbo, neturėjo pinigų išgyvenimui, spaudė skolos, kiti buvo verčiami.

Šių laikų vergai vogdavo ne tik drabužius, bet ir keturračius, dviračius, žoliapjoves, dyzelinį kurą. Vogė ir maistą, mat reikėjo patiems maitintis.

Paprastai žmonių ieškodavo G.Bakatis, o į užsienį veždavo ir ten veiklą kontroliuodavo A.Uginčius. G.Bakaitis nurodydavo, ką ir kur vogti, bardavo tuos, kuriems prasčiau sekdavosi, rūpinosi parduotuve Tauragėje.

Kaunietė Aušra pasakojo, kad prieš trejus metus, Tauragėje, Kovo 11-osios gatvėje, pamačiusi rūbų parduotuvę, užsuko ir prisipirko gerų prekių už 500 litų. Paskui važiuodama į Tauragę pas drauges ar į Klaipėdą visada čia užsukdavo.

Iš viso ji parduotuvėje lankėsi gal dešimt kartų, čia išleido maždaug 20 tūkst. litų. Pirko striukes, sukneles, džinsus, avalynę. Moteris teigė, kad pirkti vertėjo: striukė čia kainavo 250 litų, kitur – dvigubai brangiau. Buvo galima pasirinkti „Adidas“, kitų žinomų gamintojų prekių.

Parduotuvėje ji susipažino su G.Bakaičiu. Jis neprieštaravo, kad moteris už drabužius atsiskaitytų pavedimu, nurodė sąskaitą, į kurią pervesti pinigus.

Šioje byloje nustatyta apie porą dešimčių asmenų, kurie tauragiškiams vogdavo prekes. Kai kurie jų įtikinėjo, kad vogė drabužius savarankiškai ir jokių pretenzijų neturi.

Kiti ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad buvo verčiami vogti, o teisme savo parodymų išsigynė ir aiškino, kad anksčiau duoti tokius parodymus privertė tyrėjai. Iš tikrųjų buvo priešingai: keisti parodymus vertė patys kaltinamieji.

Tauragėje buvo kalbama, kad drabužių vagysčių verslą organizavę vyrai visada sąžiningai sumoka žmonėms pažadėtą atlyginimą.

Teisme liudiję nukentėjusieji teigė, kad už dviejų–trijų savaičių darbą gaudavo ir 1000, ir 2000 litų. Už plėšimą bausmę atliekantis vaikinas pasakojo, kad tauragiškiams rūbus vogė du mėnesius ir už tai gavo tris tūkstančius litų.

Viena vogti užverbuotų moterų nesiryžo duoti parodymų teismo salėje. Besilaukiančiai moteriai gydytojai patarė vengti jaudulio ir stresų, ji parodymus davė vaizdo konferencijos būdu.

Moteris pasakojo, kad 2013 metų gegužę G.Bakaitis pasiūlė vykti vogti drabužių į užsienį. Jis sakęs, kad dar reikės ir namus tvarkyti.

Moteris sutiko, nes yra išsiskyrusi, viena augino tris vaikus. Į Olandiją ją nuvežė A.Uginčius. Visi gyveno išnuomotame name, už nuomą mokėti nereikėjo.

Buvo nurodoma, kokius drabužius vogti, kokių firmų, dydžių, net spalvų. Visada į porą skirdavo vieną labiau patyrusį vagį ir vieną silpnesnį. Prekių apsaugos ženklus tauragiškiai nuimdavome magnetais. Kiti tai darė paprastomis replėmis.

Vakare visi į specialų žurnalą tiksliai surašydavo, kiek, kas, iš kokių parduotuvių pavogė. „Mane skriaudė, spaudė psichologiškai, tąsė už plaukų ir ausies, kad mažai pavagiu, šaukdavo, neišleisdavo išeiti iš namų, kad kam nepasiskųsčiau“, – pasakojo moteris.

Už tris savaites „darbo“ ji gavo tūkstantį litų – kaip ir žadėta.

Antrą kartą į užsienį vogti ji buvo išvežta prievarta. Esą atvažiavo A.Uginčius, jie gėrė kažkokius alkoholinius gėrimus. Kai atsipeikėjo, suvokė, kad jau yra Vokietijoje.

Už dviejų savaičių „darbą“ gavo 200 eurų. Moteris neneigė, kad keletą drabužių nugvelbė ir sau. Dėl vagysčių ji buvo įkliuvusi ir Olandijos pareigūnams. Porą kartų – apklausta ir paleista, kartą už grotų praleido dvi savaites.

Dėl vagysčių buvo sulaikyti, nubausti arba uždaryti už grotų ir dauguma kitų tauragiškių. G.Bakaitis turėjo savo advokatą, bet, pasak moters, jį samdydavo tik tiems, kurie gerai vogė. Kiti sukosi su valstybės skirtais advokatais.

Grįžus į Lietuvą buvę darbdaviai nepaliko jos ramybėje, grasino, kad neturės ramybės, jei liudys prieš G.Bakaitį. Nukentėjusioji tikino, kad buvo verčiama atsisakyti parodymų, teigti, jog į Olandiją važiavo savais reikalais ar atostogų, o vogti jai niekas neliepė. Tokį raštą ji net buvo priversta parašyti generalinei prokuratūrai.

Teismas nusprendė, kad G.Bakaitis padarė tris tyčinius nusikaltimus. Jis turi šeimą, augina mažametį vaiką, tačiau tėvo pareigų tinkamai neatliko, užsienyje laiką kartais leisdavo lošimo namuose.

Galima spręsti, kad jis koordinavo nusikalstamą veiką ir jai vadovavo.

Abu nuteistieji turės atlyginti neturtinę žalą trims nukentėjusiems asmenims ir sumokėti jiems po 5000 eurų.

Jie turi teisę Klaipėdos apygardos nuosprendį skųsti aukštesniajai instancijai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.