Be to, iš kaltininko buvo priteista 250 000 kronų (25 tūkst. eurų) neturtinės žalos atlyginimo Monikos mamai Kristinai Sviglinskajai.
Kaip teigia Norvegijos dienraštis „Aftenposten“, ši kompensacija yra 25 procentais didesnė už įprastai nužudymo atvejais priteisiamą neturtinę žalą.
Taip pat jau žinome, kad ketvirtadienį, rugpjūčio 4 d., kaltinamasis D. Lukoševičius apskundė nuosprendį. Nuteistasis nesutinka, kad jo kaltė buvo įrodyta pagal surinktus faktus. Jis taip pat nesutinka mokėti 250 000 kronų neturtinės žalos atlyginimo, kaip spaudai pranešė D. Lukoševičiaus gynėjas A. Sandlandas.
Be neturtinės žalos iš nuteistojo dar yra priteista 10 000 kronų turtinės žalos atlyginimo už pavogtus Kristinos papuošalus.
Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg, atsakydama į Kristinos advokato Stigo Nilseno kreipimąsi rašo, kad Vyriausybė nėra įpareigota išmokėti Monikos motinai kompensaciją už tai, kad policija iš pradžių netinkamai tyrė mergaitės nužudymą.
Kristinos advokato Stigo Nilseno nuomone, Monikos motina turi teisę gauti kompensaciją iš vyriausybės už aplaidų policijos darbą ir netinkamą elgesį su nukentėjusiąja.
Advokato S.Nilseno teigimu, jeigu žmonės susiduria su medikų klaidomis, jie gali reikalauti žalos atlyginimo už patirtą nederamą gydymo klaidą, tačiau kai klaidų pridaro policija, nėra nustatytos tvarkos, kur nukentėjusysis gali kreiptis ir kaip turi būti atlyginta. S.Nilseno manymu, šiuo klausimu Norvegijos teisėje yra spraga.
Nilsenas kritikavo ministrės pirmininkės E.Solberg atsakymą dėl kompesacijos ir net pavadino jį neapgalvotu. „Aš tikėjausi, kad ministrė pirmininkė geriau argumentuos savo atsakymą“, – sakė advokatas.
S.Nilsenas nesutinka su vyriausybės pozicija, kad valstybė esą negali išmokėti kompensacijos jo klientei Kristinai Sviglinskajai. Byla buvo nutraukta įvertinus atvejį kaip savižudybę, nors Krsitina priešinosi tokiai nuomonei.
Tą pačią dieną, kai Monika buvo rasta negyva, Kristina nurodė, kad galimas žudikas yra jos buvęs sugyventinis, tačiau policija atsisakė ja patikėti. Policija taip pat netikrino Facebook žinučių, kuriose Kristinai buvo grasinama.
Negana to, policija stengėsi jai užkirsti kelią, kai ji bandė bylą atnaujinti. Už tokias klaidas, pasak Nilseno, turi būti kompensuojama.
Ne tik advokatas, bet ir daugelis skaitytojų audringai sureagavo į premjerės Ernos Solberg atsakymą, jog valstybės kompensacija Kristinai nebus mokama. Ministrė pirmininkė, pamačiusi skaitytojų reakciją, sušvelnino toną ir patarė nukentėjusiajai siekti smurto aukų kompensacijos arba teisingumo kompensacijos iš specialaus valstybės fondo.
Advokatas S. Nilsenas pakomentavo, kad šios priemonės dabar yra neaktualios, ir paaiškino, kodėl. Smurto aukų kompensacija gali būti padengtas priteistas neturtinės žalos atlyginimas, jeigu kaltininkas, iš kurio yra priteista, yra nemokus. Šis mechanizmas pradeda veikti tik kai verdiktas įsigalioja, ir su policijos darbo kokybe niekaip nesusijęs.
Kitas ministrės pirmininkės patarimas – kreiptis ir gauti teisingumo kompensaciją – jau pavėluotas, nes iš šios institucijos jau yra gautas neigiamas atsakymas.
Piliečių reakcija taip pat rodo, kad vyriausybės sprendimas nemokėti Kristinai kompensacijos, nesutampa su daugelio jų teisingumo pojūčiu. Spauda pažymi, kad valstybė panaudojo 14 milijonų kronų ištirti vidines policijos klaidas, kurios buvo įveltos netinkamai tiriant arba veikiau atsisakant tirti šią bylą.
S. Nilseno teigimu, vyriausybė turi puikią galimybę pasinaudoti proga ir prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas, išmokėti kompensaciją nukentėjusiajai ir oriai pabaigti bylą, tačiau, atrodo, vyriausybę kausto baimė sukurti precedentą.
Ministrė pirmininkė taip pat nurodė, kad ankstesnės instancijos, tokios kaip Hordalando policijos nuovada, Policijos direktoratas, Generalinis Prokuroras ir Teisingumo departamentas taip pat nerado juridinio pagrindo sumokėti Kristinai kompensaciją. Nilseno teigimu, tvirtą poziciją galėjo parodyti vyriausybė, kuri atsako už efektyvią institucijų veiklą ir užtikrina, kad su žmonėmis būtų elgiamasi rūpestingai.
Vienintelė reali alternatyva, likusi Monikos mamai, yra bylinėtis su valstybe. Kadangi tai neturi aiškaus juridinio pagrindo, tai gali būti rizikinga mano klientei, sako S. Nilsenas. Reikia įvertinti ir didžiulį psichologinį krūvį, kurį tektų patirti Kristinai. Kristinos advokatas S. Nilsenas patarė savo klientei nereikalauti, kas jai priklauso, iš valstybės. Jis sako, kad paskutiniai žodžiai byloje jau tarti.
Ministrė pirmininkė atsakė, kad atsižvelgs į advokato S. Nilseno patarimus, svarstydama apie reikiamus įstatymų pakeitimus šioje srityje. Vyriausybė dabar rengia įstatymo projektą, kuriame konkrečiau nurodys, kas turi teisę gauti kompensaciją, kai asmuo nukenčia nuo blogo policijos darbo.
Tačiau nėra jokios abejonės, kad daugumos nuomonė šiuo klausimu yra prieš policiją ir kad piliečių teisingumo jausmas yra nukentėjusios pusėje.
Parengta pagal Norvegijos spaudą.