Motinos nužudytų vaikų tėvas V. Jonaitis: „Viską pradėjome iš naujo“

Petrališkė – skelbia rodyklė už 4 kilometrų nuo Kražių miestelio. Kas pasikeitė šiame kaime, kuriame 2007-ųjų kovą motina nužudė du vaikus?

Dviejų vaikų Petrališkėje netekęs V.Jonaitis dabar yra įsikūręs Šeduvoje.<br>Montažas
Dviejų vaikų Petrališkėje netekęs V.Jonaitis dabar yra įsikūręs Šeduvoje.<br>Montažas
Namas, kuriame motina nužudė savo vaikus, jau turi kitus šeimininkus. Įžengus į jį apima keistas jausmas.
Namas, kuriame motina nužudė savo vaikus, jau turi kitus šeimininkus. Įžengus į jį apima keistas jausmas.
2007-ųjų kovą du savo vaikus nužudžiusi A.Jonaitienė nuteista kalėti iki gyvos galvos.<br>G.Šiupario nuotr.
2007-ųjų kovą du savo vaikus nužudžiusi A.Jonaitienė nuteista kalėti iki gyvos galvos.<br>G.Šiupario nuotr.
Dviejų vaikų Petrališkėje netekęs V.Jonaitis dabar yra įsikūręs Šeduvoje.
Dviejų vaikų Petrališkėje netekęs V.Jonaitis dabar yra įsikūręs Šeduvoje.
2007-ųjų kovą du savo vaikus nužudžiusi A.Jonaitienė nuteista kalėti iki gyvos galvos.<br>G.Šiupario nuotr.
2007-ųjų kovą du savo vaikus nužudžiusi A.Jonaitienė nuteista kalėti iki gyvos galvos.<br>G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Laima Lavaste („Lietuvos rytas“)

Sep 18, 2016, 10:22 AM, atnaujinta May 12, 2017, 6:27 PM

Petrališkės vaikai, nešini puokštėmis, šį rugsėjį nebesirinko medžių alėja į žalią medinį namą – pagrindinę mokyklą. Ji uždaryta 2012 metais, nes trūko mokinių, nebebuvo mokytojų.

Šioje mokykloje mokėsi ir motinos Almos nužudyti Jonaičių vaikai Mantas ir Tomas, čia į pirmą klasę Virgilijus Jonaitis, praėjus metams po tragedijos, atvedė ir savo mažuosius dvynius.

12-metį Mantą pradinėje mokykloje pirmus ketverius metus mokiusi Genovaitė Šaltienė ir šiandien nesulaiko ašarų: „Mantukas buvo nuostabus vaikas.

Smulkus, judrus, visuomet pirmas. Turėjo puikią klausą, per visus koncertus buvo solistas. Labai draugiškas. Kaimas iki šiol negali atsigauti. Per Vėlines berniukų kapas skęsta gėlėse.“

Dabar buvusioje mokykloje įsikūrė Petrališkės senjorų namai. Čia pabendrauti, švęsti susirenka kaimo žmonės.

Kaimas dar netuštėja

Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas pasidžiaugė, kad dėl įvykusios tragedijos 2007 metais Lietuvoje išgarsėjęs Petrališkės kaimas netuštėja, o žmonės masiškai neemigruoja. Dabar Petrališkėje gyvena 132 žmonės.

Daug kaimo žmonių važinėja į darbus Kelmėje, Šiauliuose ir netgi Klaipėdoje, nemažai ūkininkauja.

Kaime nemačiau negyvenamų, tuščių namų užkaltais langais. Išskyrus vieną. Buvusius Jonaičių namus.

Namai – lyg po audros

Vaikštau po apleisto buvusio Jonaičių šeimos namo kiemą. Iki šiol stovi V.Jonaičio pastatytas krepšinio stovas, į kurį jau 10 metų nebebumbsi vaikų kamuoliai.

Iš šulinio niekas seniai nebesemia vandens, jis apvyniotas spygliuota viela. Daržinės durys atviros, stovi kažkieno mašina.

Beldžiuosi į namo duris, niekas nepasirodo, bet jos girgždėdamos netikėtai prasiveria. Viduje prietema, negyvenamų patalpų tvaikas. Koridoriuje, kur buvo pasmaugti vaikai, drykso virvių ritinys, nuo lubų driekiasi voratinkliai.

Nukrečia drebulys, nepasakyčiau, kad būtų jauku. Dar labiau nejauku, kai užeinu į kambarius. Jie – lyg po žemės drebėjimo.

Spintos, vaikų rašomieji stalai, garso kolonėlės – viskas, kas buvo šiuose namuose sukaupta, išlaužyta, sunaikinta, išmėtyta ant grindų, lyg kažkieno rankos įnirtingai būtų norėjusios sunaikinti čia buvusio gyvenimo pėdsakus ir palikti tik jo šukes.

Buvusius Jonaičių namus nusipirko kaimynai, tiesa, daugiau dėl žemės nei dėl namo.

A.Jonaitienė, kuri po skyrybų vėl tapo A.Bružaite, suka savo naują gyvenimą Lukiškių kalėjime, sukūrusi šeimą su kitu kaliniu, irgi nuteistu kalėti iki gyvos galvos.

Vaikus užaugino tėvas

V.Jonaičio – kita dalia. Iškentėjęs vaikų žūtį, laidotuves, didžiulį žiniasklaidos dėmesį, dalies žmonių pasmerktas ir apkalbėtas kaip alkoholikas bei smurtautojas, jis turėjo prisikelti vėl gyventi su likusiais trimis vaikais.

Šį rugsėjį V.Jonaitis palydėjo jau penkiolikamečius dvynius – sūnų ir dukterį – į 9-ąją klasę.

Kai šeimoje įvyko tragedija, jiems tebuvo šešeri. Niekada net nepagalvojęs, kad galėtų atiduoti vaikus auginti svetimiems, vyriškis turėjo išmokti būti ir motina – virti valgyti, pinti kasas, leisti į mokyklą, surengti šventes, iškepti pyragą.

Reikėjo ir uždirbti pinigų, pastatyti vaikus ant kojų. Ir nepalūžti pačiam, kai kiekvienas žingsnis, poelgis ar po darbo išgertas alaus butelis buvo aplinkinių stebimi pro didinamąjį stiklą.

„Petrališkėje nebemačiau jokio gyvenimo. Kiekvienas namo kampas čia mums visiems primindavo tragediją. Pardaviau žemę, gyvulius, namą ir bėgau su vaikais iš tos prakeiktos vietos.

Iš namų nepasiėmiau nieko, tik vaikų drabužėlių.

Nenorėjau nieko, kas mums primintų buvusį gyvenimą.

Viską pradėjome iš naujo, nuo nulio“, – kalbėjo V.Jonaitis, vos vos pravėręs savo naujo gyvenimo duris.

Vyriškis nekalbus. Ir jį galima suprasti. Nužudydama du vaikus A.Jonaitienė likusius pasmerkė žiauriai daliai.

Žmonės visada prisimins, o beširdžiai dar ir pasakys, kad jie yra vaikžudės vaikai.

Neiškentusi tokios aplinkos, vos tik baigusi gimnaziją į Londoną pas draugą išvyko 18-metė vyriausioji Jonaičių duktė, ten susilaukė dviejų dukterų.

Šiemet vyresniąją rugsėjo 1 dieną ji nuvedė į pirmą anglų mokyklos klasę.

„Viskas ten jai gerai – su mažaisiais buvome Londone, sutikome ten ir Kalėdas, ir Naujuosius metus. Ji su šeima pas mus viešėjo vasarą.

Abejoju, ar ji kada nors dar panorės grįžti į Lietuvą“, – pasakojo V.Jonaitis, pats įsikūręs gimtojoje Šeduvoje.

Vyras pasidžiaugė, kad įsigijo erdvų butą, kuriame du jo vaikai turi po atskirą kambarį. Įsidarbino vairuotoju užsienio krovinių gabenimo kompanijoje, važinėja po visą Europą.

Komandiruotės užtrunka po mėnesį ar ilgiau, todėl vaikus prižiūrėti jis pasamdė tame pačiame name gyvenančią moterį.

Praeitį nori išbraukti

„Aš nieko nenoriu girdėti apie A.Bružaitę. Jos mano gyvenime nebėra nuo tos minutės, kai, įtardamas ją, iškart jai pasakiau: „Ar tai ne tavo darbas?“ Mano šeima neturi su ja nieko bendro.

Aišku, po viso to negali pasakyti, kad esi laimingas. Bet aš džiaugiuosi gyvenimu, kokį mes susikūrėme su vaikais. Ir niekam neleisiu jo griauti“, – kalbėjo V.Jonaitis, vengiantis ne tik prisiminti praeitį, bet ir atvirauti apie dabartį.

Šeduvoje sutiko draugiškai

Bet V.Jonaitį pažįstantys žmonės Šeduvoje atviresni. Ir nė vienas kalbintas negailėjo jam gerų žodžių.

„Tokio tėvo kaip jis dar reikėtų paieškoti. Ar jis sakė, kad su vaikais vasarą atostogavo Egipte? Ne? Taip ir maniau. Mes, šeduviškiai, džiaugiamės, kad jis vėl grįžo pas mus, kur jo giminės ir draugai.

Koks jis tėvas, visi matome. Iš pradžių Šeduvoje nusipirko vieną nedidelį butą, po to pakeitė į didesnį, kad vaikams po kambarį tektų. Pats dirba juodai.

Virgis didžiavosi savo namais Petrališkėje, kad turi ir gerų baldų, ir mašiną, ir pianiną sūnui nupirko. Alma net skundėsi, kad ji viena namie dirba.

Bet ar kaime yra kitaip? Visos moterys dirba. Galėjo ta šeima gyventi. O kad ta tragedija atsitiko, protu nesuvokiama“, – kalbėjo šeduviškė Emilija, pažįstanti V.Jonaitį nuo vaikystės.

Nuotraukose – lyg gyvi

Bet ne visi Jonaičiai išsikėlė iš Petrališkės. Siaura Kapų gatvele palei Kražių bažnyčią privažiuoju kapines. Štai ir jie.

Į mane iš antkapio nuotraukų žvelgia du linksmi berniukai. Jie amžinai išliks vaikai – dvylikametis Mantas ir aštuonmetis Tomas Jonaičiai.

Kai V.Jonaitį vėliau pagyriau, kad taip gražiai sutvarkytas sūnų kapas, jis paaiškino paprastai: „Samdau moterį, kad prižiūrėtų, pats atlekiu, kai grįžtu iš komandiruotės.

Ateityje ketinu juos parsivežti į Šeduvą. Juk čia jie ir gimė. O Petrališkė mūsų šeimai nieko nebereiškia.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.