Nuteistasis iki rugsėjo vidurio dar galėjo pateikti kasacinį
skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau to nepadarė.
Nuteistojo advokatė Snaiguolė Mažeikienė BNS sakė, kad
nuteistojo vaikai nepageidavo, kad tėvas toliau bylinėtųsi su
valstybe, nors pats R.Lipskis buvo linkęs toliau skųsti nuosprendį.
Advokatės žiniomis, klientas jau kurį laiką atlieka bausmę
Pravieniškių pataisos namuose. Prieš tai jis buvo laikomas
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
R.Lipskis buvo sulaikytas 2014 metų sausį, jis visą
ikiteisminio tyrimo laiką bei bylą nagrinėjant teisme buvo laikomas
suimtas. Kardomajame kalinime praleistas laikas įskaitomas į
bausmės laiką.
Nuteistasis turės kalėti visą teismo paskirtą bausmę –
penkerius metus, tai yra iki 2019 metų sausio. Bausmių vykdymo
kodeksas numato, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos
netaikymas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus Lietuvos valstybės
nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.
R.Lipskis nuteistas už šnipinėjimą, kuris priskiriamas prie tokių
nusikaltimų.
Gegužės 24 dieną Lietuvos apeliacinis teismas bausmę Lietuvos
piliečiui sugriežtino iki penkerių metų. Anksčiau Vilniaus
apygardos teismas buvo skyręs R.Lipskiui trejų metų ir trijų
mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Generalinė prokuratūra prašė R.Lipskiui skirti aštuonerius
metus laisvės atėmimo, nuteistasis siekė išteisinimo.
Apeliacinis teismas kaltinimą papildė aplinkybėmis, kad
R.Lipskis atliko tęstinius nusikalstamus veiksmus nuo 2011 iki 2013
metų, kai sutiko vykdyti Baltarusijos žvalgybos atstovo užduotis
rinkti ir perduoti Baltarusijos žvalgybos organizaciją dominančią
informaciją, gavo fotoaparatą informacijai fiksuoti, ją fiksavo bei
įsiminimo būdu surinko ir perdavė Baltarusijos žvalgybininkui, o
taip pat pažadėjo toliau vykdyti duodamas užduotis.
Anot apeliacinės instancijos teismo, pirmosios instancijos
teismas nepagrįstai nusikalstamų veiksmų pradžią nustatė nuo to
momento, kai R. Lipskis savo darbo vietoje padarė pirmąją
fotonuotrauką, t. y. nuo 2012 metų spalio 19 dienos. Apeliacinio
teismo nuomone, nusikalstamos veikos pradžia reikia laikyti 2011
metus, kai vilnietis sutiko vykdyti Baltarusijos žvalgybininko
užduotis, suderino sutartines frazes, kuriomis praneš apie numatomą
dominančios informacijos rinkimą ir rezultatus, suderins susitikimų
laiką ir vietą, gavo fotoaparatą informacijos fiksavimui bei pan.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai iš
kaltinimo buvo pašalinti ir R.Lipskiui inkriminuoti nusikalstami
veiksmai, atlikti po 2012 metų spalio 22 dieną įvykusio fotoaparatu
užfiksuotos informacijos perdavimo.
„Byloje teisėtais būdais surinkti įrodymai patvirtina, jog
R.Lipskis pagal Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos
atstovo užduotį surinko žvalgybos organizaciją dominančią
informaciją apie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų
Aviacijos bazę, kurioje yra vykdoma NATO Greitojo reagavimo misijos
ilgalaikė NATO oro policijos misija ir kitą informaciją bei ją
2013 metų kovą vykusio susitikimo metu žodžiu perdavė žvalgybos
organizacijos atstovui“, – teigiama Apeliacinio teismo pranešime.
Taip pat keičiant nuosprendį atsižvelgta, jog padarytas
nusikaltimas valstybės nepriklausomybei, konstitucinei santvarkai.
Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Valstybės
saugumo departamentas jokių provokacijų R.Lipskio atžvilgiu
nevykdė.
R.Lipskio prašymas išteisinti atmestas, nes, pasak teismo,
„informacija, kurią jis Baltarusijos Respublikos žvalgybos
organizacijos atstovo prašymu surinko ir perdavė, atitinka
šnipinėjimo dalyką“.
R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“
slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šią
informaciją Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.
Dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniuje taip pat buvo nuteistas
buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jo nuosprendis
taip pat yra įsiteisėjęs, nes nebuvo apskųstas.