Išklausius trejus metus laukto teismo sprendimo dėl kurhauzo medinės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn jos bendrasavininkas palangiškis Gediminas Jacka užsipuolė posėdžių salėje buvusį Palangos merą Šarūną Vaitkų ir jį apkaltino jo šeimai neleidus atstatyti jų sudegusio pastato dalį.
Š.Vaitkus įrodinėjo, kad Jackų šeima visą laiką pati vengė imtis atstatymo darbų, nors tai galėjo daryti kartu su mūrinę pastato dalį naujam gyvenimui prikėlusia savivaldybe.
Vienas kitą melagiais išvadinę įsikarščiavę vyrai vos nesusikibo, kai karštai argumentuodamas kažkuris oponentui nejučia sugriebė už rankovės.
Tokios aistros posėdžių salėje sukėlė keistas Palangos apylinkės teismo sprendimas.
Bylą dėl palangiškių Jackų neprižiūrimos Palangos kurhauzo dalies paėmimo valstybės nuosavybėn trejus metus nagrinėjusi teisėja Diana Vercinskė išsisuko nepasakiusi nieko – buvo atmesti ir valstybę atstovavusio Kultūros paveldo departamento (KPD) ieškiniai, ir Jackų priešieškinys.
Paveldosaugininkai prašė teismo valstybės nuosavybėn paimti Jackų šeimai priklausančią medinę pastato dalį, už ją atsakovams kompensuojant apie 10,1 tūkst. eurų.
Už neprižiūrėtai kultūros vertybei padarytą žalą KPD kartu paprašė iš Jackų šeimos valstybės naudai priteisti apie 30,1 tūkst. eurų.
G.Jacka, žmona Virginija Jackienė ir trys jų dukros departamentui pateikė priešieškinį, kuriuo už atimamą jiems priklausančią kurhauzo dalį prašė iš valstybės priteisti apie 29,8 tūkst. eurų.
Bylą išnagrinėjusio teismo sprendimu, KPD neįrodė, kad medinę kurhauzo dalį Jackų šeima prižiūrėjo netinkamai ir pareiškė, kad kultūros vertybės nusavinimui pagrindų nepakako.
Dėl tos pačios priežasties atmestas ir Jackų priešieškinys. Teismo manymu, Jackos nesugebėjo įrodyti, kad jų turtas sunyko dėl KPD kaltės, šeimai priklausančią medinę dalį sunaikino 2002 metais kilęs gaisras, kurio padarytos žalos atlyginimas yra išspręstas nuteisus kurhauzo padegėjus.
Iš šios bylos praturtėjo tik valstybė, kuriai iš penkių Jackos šeimos narių buvo priteista po beveik 256 eurus žyminio mokesčio.
Nors teismas medinę kurhauzo dalį paliko Jackoms, šeimos galva sprendimu nebuvo patenkintas.
„Aš buvau įsitikinęs, kad dalies kurhauzo iš atimti negali, nes faktai rodo, kad mums buvo neleidžiama atstatyti pastatą. Jei teismas būtų priteisęs mūsų norimą kompensaciją, būtume sutikę su tokiu sprendimu. Dabar jį skųsime“, – žadėjo G.Jacka.
Jis tvirtino esąs patekęs, lyg į uždarytą labirintą.
Anot G.Jackos, KPD neišduoda restauravimo sąlygų, nes jis nėra sudaręs žemės nuomos sutarties. Nacionalinė žemės tarnyba jam nenuomoja žemės, nes jo šeimai priklausanti kurhauzo dalis yra areštuotas. Areštas nėra panaikintas, kol neišsispręs, ar medinė kurhauzo dalis bus paimta valstybės nuosavybėn.
Toks sprendimas nepatenkino ir paveldosaugininkų.
„Trejus metus nagrinėti bylą. Tenkinant absurdiškus atsakovų pageidavimus, ją vilkinti ir galų gale nepasakyti nieko? Man toks teismo sprendimas yra mažų mažiausiai keistas.
Kaip gali būti neįrodyta pastato nepriežiūra. Tegu teisėja pasižiūri, už medinės kurhauzo dalies tvoros, kas bėra likę iš kultūros vertybės“, – teigė kurhauzo paėmimo byloje KPD atstovaujantis Arūnas Umbrasas.
Palangos meras Š.Vaitkus piktinosi G.Jackos elgesiu teisme.
„Projektuodami savo mūrinės dalies atstatymą jam siūlėme prisidėti ir projektuoti viso pastato restauravimą kartu. Maža to, Kultūros paveldo departamentas buvo sutikęs jam kompensuoti dalį išlaidų. Tačiau G.Jacka šia proga nepasinaudojo.
Maža to, savivaldybei atstatant mūrinę dalį jis teismams skundė mūsų veiksmus ir taip trukdė dirbti. Ar taip elgtųsi žmogus, siekiantis kurhauzo, kaip kurorto simbolio atstatymo?
Dabar jis drįsta aiškinti, kaip norėjęs atstatyti pastatą ir kaip jam kažkas neleido to padaryti?“, – priekaištavo Palangos meras. ˙
