Vienas paauglio kankintojų – turtingo verslininko sūnus. Šis jaunuolis elgėsi žiauriau su auka nei jo bendrininkas, todėl jam skirta griežtesnė, 1 metų ir 3 mėnesių lygtinio laisvės atėmimo bausmė.
Kitas smurtautojas, augantis globėjų šeimoje, nubaustas lygtiniu 1 metų laisvės atėmimu. Vaikinai atsidurs už grotų, jei per 12 mėnesių padarys naujus nusikaltimus.
Kankintojų tėvai privalės aukos šeimai sumokėti neturtinę žalą, kurios bendras dydis – 1000 eurų.
Kauno prokurorą Vytautą Turauskį nustebino verslininko reakcija. Teisme sakydamas baigiamąją kalbą, jis aiškino, jog nieko baisaus neatsitiko, tiesiog vaikai tarpusavyje „šposijo“.
Pedagogai, užuot išsiaiškinę patyčių priežastis, užstoję engiamą nepilnametį, nuėjo lengviausiu keliu – bandė sutaikyti auką su skriaudikais, kad smurtas neiškiltų į viešumą ir nebūtų keliama baudžiamoji byla.
Uždaro būdo paauglys Kauno gimnazijoje buvo reketuojamas ir mušamas beveik devynis mėnesius – nuo 2015 metų sausio pradžios iki rugpjūčio 20 dienos.
Smurtautojams ir jų aukai tuo metu buvo 14 metų, jie toje pačioje klasėje pradėjo mokytis nuo 2014 metų rudens.
Iš pradžių silpnesnį paauglį skriaudė turtingo verslininko sūnus – skolindavosi nedideles pinigų sumas, bet jų negrąžindavo.
Pinigų neatgaunantis aštuntokas pareiškė, kad daugiau jų neskolins.
Tačiau klasės draugas neatstojo – ėmė reikalauti kaskart tam tikros sumos eurų, priešingi atveju mušdavo auką mokyklos koridoriuje.
Užguitas moksleivis niekam nedrįso skųstis. Vėliau išaiškėjo, kad įmonės savininko sūnus atimtus pinigus išleisdavo cigaretėms ir kebabams.
Rugpjūčio 20 dieną gimnazijos stadione prie egzekucijos prisidėjo dar vienas moksleivis. Užpuolikai sumušė auką ir pareikalavo 16 eurų. Vaikinui buvo suteiktas keturių dienų terminas – neatnešus pinigų augs procentai. Iš paauglio buvo atimtas ir 230 eurų vertės dviratis. Mokyklos stadione nepilnametis buvo žiauriai sumuštas, jam į ranką gesintos cigaretės.
Tėvai apie smurtą sužinojo pamatę, kaip atrodo namo sugrįžęs jų sūnus.
Artimųjų kamantinėjamas paauglys atskleidė tiesą. Iš pradžių tėvai kreipėsi į mokyklos administraciją prašydami paaiškinti, kas vyksta. Pedagogai tikino nežinoję, kad vaikinas buvo žeminamas ir mušamas.
Pasak prokuroro V.Turauskio, klasėje buvo ne paslaptis, kad šis vaikinas patyrė bendraamžių smurtą. Apie tai žinojo didžioji dalis jo klasės draugų.
Kai skriaudžiamo moksleivio tėvas nuvyko pas pedagogus, mokykloje buvo sudaryta komisija. Jos nariai išsikvietė smurtautojų tėvus. Buvo pakalbėta bendromis frazėmis, liepta vieniems kitų atsiprašyti. Tačiau taip ir nebuvo nustatyta, kas vyko iš tikrųjų.
Užguito moksleivio tėvas tik vėliau kreipėsi į teisėsaugą. Iškėlus bylą vienas kaltinamųjų perėjo į kitą gimnaziją, o kitas liko. Toje pačioje mokykloje iki šiol mokosi ir smurtą patyręs jaunuolis.
Abu teisiamieji savo kaltę neigė – reketą pavertė skolinimusi, o smūgius – gynyba.
