Šiuo metu Lietuvoje toks gimdymo būdas nėra uždraustas,
tačiau akušeriams ir ginekologams draudžiama suteikti gimdyvėms
pagalbą namuose.
Vilniaus prokuratūra per posėdį praėjusią savaitę pasiūlė
Vilniaus miesto apylinkės teismui bendrosios praktikos gydytoją
50-metę Daivą Jakaitę ir chemikės išsilavinimą turinčią 52
metų Jurgitą Ingą Švedienę pripažinti kaltomis dėl neteisėto
vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Įtariama, kad viena jų priimdavo namuose gimdančių moterų
naujagimius, o kita juos apžiūrėdavo ir išrašydavo gimimą
patvirtinančias pažymas. D.Jakaitė sakė apžiūrėdavusi tik
naujagimius, gimdymų nepriimdavo. Moteris teigė iš gimdyvių gavusi
dovanų medaus, vaisių.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta daugybė gimdymo namuose
atvejų, per kuriuos pribuvėjos darbą esą atlikdavo J.Švedienė, o
vėliau apie kūdikių gimimą pažymas išrašydavo ir juos
apžiūrėdavo D.Jakaitė. Prokuratūros duomenimis, ne visuomet
gimdymas namų sąlygomis baigdavosi laimingai – būta ir tragiškų
baigčių.
Byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose. Kaltinimą
palaikęs Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras
Kęstutis Gudžiūnas BNS atsisakė nurodyti, kokią bausmę pasiūlė
kaltinamosioms.
„Byla sudėtinga, su ašaromis ir pykčiais“, – sakė
prokuroras.
BNS žiniomis, laisvės atėmimo bausmė abiem moterims
nesiūloma. Joms siūloma skirti įvairius apribojimus.
Įstatymas numato, kad tam, kas versliškai ar stambiu mastu
ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos
neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga,
ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba
bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių
metų.
Nuosprendį teismas skelbs gruodžio 23 dieną.
Teismo procesas šioje byloje prasidėjo rugsėjo mėnesį. Per du
mėnesius trukusį procesą teismas apklausė apie 100 liudytojų,
didžiąją dalį sudarė namie gimdžiusios moterys.
Liudytoja apklausta ir teisėja
Liudytoja apklausta ir dabar viename iš Lietuvos teismų dirbanti
teisėja. Įvairius mokslinius laipsnius turinti moteris taip pat
gimdė namuose. Pagal viešai skelbiamą teisėjos biografiją matyti,
kad kūdikio gimimo metu ji teisėjos pareigų nėjo, į jas buvo
paskirta daug vėliau.
Teisėja, net ir BNS pažadėjus neviešinti jos asmenybės,
nesutiko pasikalbėti apie gimdymus namuose.
„Kaip žmogus ir kaip teisėja aš čia nieko negaliu
komentuoti. Atrodo man, kad pokalbis baigtas. Nei mano pareigos, nei
asmeninė nuomonė juo labiau čia, matyt, nėra svarbi. Ačiū už
skambutį labai“, – BNS pasakė teisėja ir padėjo telefono
ragelį.
Į pirmąjį posėdį rugsėjį palaikyti teisiamų moterų atvyko
didelis būrys tėvų su vaikais. Kai kurie pasakojo vaikų susilaukę
namuose. Kai kurių ministerijų darbuotojai, dėstytojai yra viešai
žiniasklaidoje pripažinę, kad jų šeimos kūdikių susilaukė
namuose.
„Nė viena iš kaltinamųjų šia veikla verstis neturėjo
teisės. Tačiau pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis yra
pagrindo manyti, kad namų sąlygomis vykstančiuose gimdymuose J.Š.
dalyvavo keliolika metų. Tyrimo metu buvo apklausta daugybė
liudytojų, rasti specialūs įrankiai, priemonės, naudotos gimdymų
metu“, – yra sakęs teismui bylą perdavęs Panevėžio apygardos
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus
prokuroras Aurelijus Navickas.
Naujagimis mirė nuo plaučių uždegimo
Moterų veikla teisėtvarkos pareigūnai susidomėjo, kai 2011
metais birželį Vilniaus apskrityje mirė namuose pagimdytas
naujagimis. Aiškinantis jo mirties aplinkybes, kilo įtarimų
dėl gimdyvei padėjusių asmenų veiklos legalumo.
„Atlikus ekspertizes paaiškėjo, kad nei gimdymo vieta, nei
gimdymo būdas, tai yra gimimas namuose, jokios įtakos mirčiai
neturėjo. Negrįžtami procesai vaiko organizme prasidėjo prieš 48
valandas nuo vaiko mirties, o vaikas mirė po 24 valandų nuo gimimo.
Vadinasi, tie negrįžtami procesai, kurie sukėlė mirtį, prasidėjo
prieš parą iki gimimo. Dėl šio vaiko mirties nei aš, nei
pribuvėja nesame kaltinamos“, – žurnalistams yra sakiusi
D.Jakaitė.
Ji teigė turinti penki vaikus, du jų gimdė namuose. Medikė
sakė naujagimius apžiūrinti 24 metus, per tą laiką apžiūrėjo
apie 2 tūkst. namuose gimusių vaikų.
Žiniasklaidoje skelbta, kad namie Vilniaus apskrityje gimęs
kūdikis mirė nuo plaučių uždegimo. Vilniaus universiteto
ligoninės Santariškių klinikos Akušerijos ir ginekologijos centro
Naujagimių skyriaus vedėja Ingrida Pilypienė BNS sakė, kad
pasitaiko atvejų, kai naujagimiai gimsta su įgimtu plaučių
uždegimu. Didžiąją dalį jų pavyksta išgelbėti.
„Ar galima išgelbėti naujagimį, priklauso, kiek pažengęs
plaučių uždegimas. Išgelbėti dažniau pavyksta, nei
nepavyksta“, – BNS sakė medikė.
Plaučių uždegimas vaisių ištinka dėl motinos gimdos
infekcijos arba infekcijos lytiniuose takuose.
Tyrime dalyvavo Vilniaus ir Panevėžio prokuratūros
2011 metais pradėtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus
apylinkės ir Vilniaus apygardos prokuratūrų prokurorės, o 2013
metais šis tyrimas perduotas kontroliuoti Panevėžio apygardos
prokuratūrai.
Vilniaus miesto apylinkės prokurorė Audronė Pupeikienė yra
sakiusi, kad tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui susikūrė
iniciatyvinė grupė, kuri kreipėsi į Sveikatos apsaugos
ministeriją, kitas institucijas, kad tokia veikla būtų legalizuota.
„Šiai dienai argumentai aiškūs – išvengti atsakomybės.
Nė vienas iš pasisakiųjų nekalba apie pareigas ateinančiajam į
pasaulį, normalų ir sveiką atėjimą į pasaulį“, – yra
sakiusi A.Pupeikienė.
2011 metais policijoje liudytoja apklausta filmo apie gimdymus
namuose „Lengvas raganavimas“ režisierė Inesa Kurklietytė.
Anksčiau jos namuose atlikta krata, sulaukusi nemažo atgarsio
visuomenėje.
Prokuratūra yra sakiusi, kad iš režisierės namų medžiagą
nuspręsta paimti, gavus duomenų, kad ji gali būti reikšminga
tyrimui, kad vaizdajuostėse užfiksuota neteisėta veikla.
2011 metais vykusios spaudos konferencijos metu žurnalistams
pasiteiravus, kodėl beveik 20 metų vykdyta neteisėta veikla ir
policija ja visiškai nesidomėjo, neatliko tyrimų, tuometinis
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas
Kęstutis Lančinskas atsakė, jog apie tai policija nebuvo gavusi
jokios informacijos, jokių skundų – visi buvo „įtikėję į
gimdymo miške grožį“, kol nebuvo pradėtas tyrimas dėl vieno
naujagimio, gimusio namuose, mirties priežasties nustatymo ir jo
mamos sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Po to tyrimas išsiplėtė.
Latvijoje gimdymai namuose registruojami
Nevyriausybininkų duomenimis, Europoje gimdymo ne sveikatos
priežiūros įstaigose be Lietuvos nėra įteisinusios Portugalija,
Čekija, Slovakija, Liuksemburgas, Graikija, Kroatija, taip pat
Baltarusija, Ukraina, Rusija.
Latvijoje gimdymai namuose registruojami nuo 2004-ųjų, nuo
2006-ųjų liepos tai įtvirtinta įstatymuose. Kaip yra sakiusi
Latvijos natūralaus gimdymo centro akušerė Elvyra Jansonė, per
dešimtmetį gimdymų namuose išaugo nuo 5 iki beveik 300 – tiek
jų registruota 2015-aisiais ir tai sudaro apie 1,5 proc. nuo visų
gimdymų šalyje per metus. Lietuvoje gimdymai ne ligoninėse nėra
registruojami – neoficialiais duomenimis, kasmet jų būna iki
šimto.
„Rinkomės gimdyti namuose dėl to paties saugumo, apie kurį
kalbama, nes saugumą suvokėme ne tik kaip fizinį, bet ir kaip
dvasinį“, – BNS yra sakęs Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“
direktorius Linas Kukuraitis, jo visi penki vaikai gimė namuose. –
Gaila, kad turime rinktis tarp fizinio ir dvasinio saugumo,
džiaugiamės, kad turėjome draugų, kurie mums padėjo šiame
procese.“
Jis sako, kad šeimoje gimus vyriausiajai dukrai, kuriai dabar 12
metų, teko susidurti su smerkiančiu medikų požiūriu, taip pat
buvo sudėtinga registruoti vaiką metrikacijos biure.