Lietuva Interpole: nuo jūrininko išlaisvinimo Afrikoje iki vagių gaudynių

Lygiai prieš 25 metus metus, 1991 m. lapkričio 30 d., Lietuvoje įkurtas Interpolo nacionalinis biuras. Su jo atsiradimu Lietuva oficialiai pradėjo teisėsaugos veiklą tarptautiniu mastu ir užtikrino Lietuvos narystę didžiausioje kriminalinės policijos organizacijoje pasaulyje.

Interpolo darbuotojai su nusikalstamumu kovoja neišeidami už biuro sienų ir vienintelis jų ginklas yra įvairios komunikacijos priemonės.<br>„Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
Interpolo darbuotojai su nusikalstamumu kovoja neišeidami už biuro sienų ir vienintelis jų ginklas yra įvairios komunikacijos priemonės.<br>„Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Sandra Kindiuk

Nov 30, 2016, 8:26 PM, atnaujinta Feb 10, 2018, 1:31 AM

„Per 25 metus nueitas ilgas ir sunkus kelias, kuris lėmė tai, kad šiandien Lietuva yra vertinama užsienio partnerių ir kolegų, aktyviai dalyvauja tarptautinėse operacijose bei tyrimuose“, – sako Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.

Per gyvavimo 25-metį tiek Interpolo nacionalinis biuras, tiek jame dirbantys pareigūnai patyrė nemažai permainų, sustiprino tarptautinius santykius su kitų valstybių darbuotojais, įgijo patirties ir susidūrė su įvairiais sunkumais ir iššūkiais.

Interpolo įkūrimas ir Lietuvos narystė

Interpolas įkurtas 1923 m. rugsėjo 7 d. Vienoje. Tuo metu organizaciją sudarė tik 20 valstybių narių. Šiandien Interpolas yra didžiausia tarptautinė policijos organizacija pasaulyje, ją vienija 190 valstybių. Būstinė įsikūrusi Lione, Prancūzijoje.

Lietuva jau tarpukariu buvo užmezgusi tarptautinius teisėsaugos santykius. 1934 m. šalis tapo trečiąja valstybe, pripažinusia Interpolą. Tuometinis Kriminalinės policijos viršininkas Petras Pamataitis buvo Lietuvos atstovas Komisijoje, o nuo 1935 m. – vicepirmininkas. Tačiau narystė nutrūko 1940 m., kai Lietuva pateko į okupantų gniaužtus.

Į Interpolą Lietuva grįžo prieš 25 metus, 1991 m. lapkričio 4–8 d., Punta del Este, Urugvajuje, vykusioje 60-ojoje Interpolo Generalinės Asamblėjos sesijoje. Vyriausybės atstovo pateiktas prašymas buvo patvirtintas ir Lietuva tapo 158-ąja nare.

Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro įkūrimas padėjo galutinį tašką Lietuvą oficialiai įtraukiant į organizacijos sudėtį ir veiklą.

Šalies nacionalinis biuras – pagrindinė struktūra, per kurią funkcionuoja organizacijos narė. Todėl Lietuva po įstojimo operatyviai pradėjo jį formuoti. Darbai ilgai neužtruko ir 1991-ųjų lapkričio 30 dieną biuras oficialiai pradėjo savo veiklą.

Šiandien biuras turi kiek kitokį pavadinimą – Tarptautinių ryšių valdybos Europolo ir Interpolo nacionalinis skyrius, kuris priklauso Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Ką daro Interpolas?

Visų šalių, Interpolo narių, nacionalinių biurų darbuotojai su nusikalstamumu kovoja neišeidami už biuro sienų ir vienintelis jų ginklas yra įvairios komunikacijos priemonės – kompiuteris, elektroninis paštas, telefonas ar faksas. Trumpai tariant, viskas, kas leidžia greitai ir efektyviai patikrinti, gauti ir perduoti informaciją.

„Teko girdėti Interpolo Lietuvos nacionalinį biurą atsainiai vadinant „pašto dėžute“. Taip, Interpolo darbuotojai negaudo nusikaltėlių gatvėse, nesėdi pasalose. Taip pat neegzistuoja jokie „tarptautinių detektyvų padaliniai“ ar „Interpolo agentai“, kurių bravūrišką įvaizdį neretai pateikia filmai ar serialai. Interpolo veiklos pagrindas yra apsikeitimas turima informacija, siekiant išaiškinti nusikaltimus“, – organizacijos veiklą apibūdino Lietuvos kriminalinės policijos vyriausioji tyrėja Jelena Zuj.

Interpolui priklausančių šalių pareigūnai bendradarbiauja dėl įvairių tarptautinių nusikaltimų: žmogžudysčių, smurtinių nusikaltimų, vagysčių, pinigų plovimo, organizuoto nusikaltimo ir terorizmo, prekybos narkotikais, prekybos žmonėmis, sąvadavimo ir kitų nusikaltimų, vykdomų tarptautiniu mastu.

Svarbi turima arba gauta informacija suvedama į Interpolo duomenų bazes. Šiuo metu prieigą prie kelių domenų bazių turi bet kuris policijos pareigūnas, tokiu būdu jis gali patikrinti pagrindinę faktinę informaciją. Visi pareigūnai gali, pavyzdžiui, patikrinti, ar mašina nėra vogta, ar asmuo yra ieškomas. Tačiau išsamesnę informaciją apie vykdomus ikiteisminius tyrimus gali suteikti tik Biuro Tarptautinių ryšių valdybos Europolo ir Interpolo nacionalinis skyrius.

„Šiandien tarptautinis bendradarbiavimas nėra vien Biuro veiklos sritis ar nuopelnas, didžiulį įdirbį turi ir teritorinės policijos įstaigos – apskričių vyriausieji policijos komisariatai. Šiuo metu komisariatų pareigūnai tiesiogiai bendradarbiauja su užsienio partneriais ir sėkmingai kovoja su nusikalstamumu, o biuras organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja bendradarbiavimo procesą bei teikia visokeriopą pagalbą, jei tokios reikia“, – teigia R. Kiškis.

Nors organizacijai priklauso 190 valstybių, tačiau tarpusavio bendravimas vyksta operatyviai ir sklandžiai, nes visa informacija perduodama ir gaunama visą parą veikiančia ryšio sistema „24/7“, kur bet kuri valstybė narė gali pamatyti naujausią informaciją. Lietuva šioje sistemoje pateikia daugiau kaip 25 tūkst. paklausimų per metus.

Sunkumai ir iššūkiai

Pirmasis Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro viršininkas Aurelijus Racevičius prisimena, jog teko susidurti su daugybe iššūkių ir sunkumų. Dabar tarptautinė organizacija sklandžiai funkcionuoja, darbuotojai informacija dalijasi modernių įrenginių ir kompiuterių pagalba, tačiau veiklos pradžioje tokios technikos nebuvo ir tai kišo koją sklandžiam ir operatyviam pareigūnų darbui.

„Iš pradžių darbo sąlygos buvo sudėtingos, nes neturėjome reikiamos technikos. Pamenu, labai nudžiugom, kai gavome pirmąjį normalų faksą, nes prieš tai susirašinėjome tokia didele traškančia mašina, kurią vadinome „Feliksu“. Laikui bėgant buvome aprūpinti normalia kompiuterine technika ir darbas pasidarė operatyvesnis“, – prisimena A. Racevičius.

Veiklos pradžioje pareigūnai turėjo priprasti prie visiškai naujos sistemos ir darbo specifikos. Apskritai visi policijos pareigūnai tuomet turėjo susipažinti su naujomis galimybėmis ir įsipareigojimais, bendradarbiaujant tarptautiniame kontekste.

„Šiam darbui buvo ieškoma pareigūnų, gerai mokančių angliškai, o tuo metu surasti tokių buvo nemažas iššūkis. Šiandien tokios problemos jau nebėra. Dabar Biuro Tarptautinių ryšių valdyboje dirba profesionalūs pareigūnai mokantys ne tik anglų, bet ir vokiečių, prancūzų bei ispanų kalbas“, – teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausioji specialistė J.Zuj.

A. Racevičius sako, kad veiklos pradžioje darbas nebuvo toks greitas ne vien dėl technikos, bet ir patikimų santykių nebuvimo. Operatyvus bendradarbiavimas prasidėjo, kuomet susikaupė ilgametė patirtis ir atsirado daug patikimų kontaktų su kitų šalių pareigūnais. Santykius su kitų valstybių teisėsaugos institucijomis pavyko užmegzti po daugybės bendrų tyrimų ir operacijų.

Iš šiandien šioje srityje dirbantys žmonės susiduria su tam tikrais sunkumais. Viena problemų – šalių teisinių sistemų skirtumai, kuriuos reikia išmanyti siekiant pasiekti norimų rezultatų. Kita svarbi problema – labai dideli informacijos srautai. Ankščiau, kai technika nebuvo tokia pažengusi, buvo sunku gauti reikiamą informaciją, o dabar ją tiesiog sunku surasti dėl informacijos pertekliaus.

Įsimintinos operacijos

Pirmasis biuro viršininkas Aurelijus Racevičius pasidalijo keliomis jam labiausiai į atmintį įsirėžusiomis situacijomis tarnybos metu. Kaip jis pats sako, sėkmingų ir įsimintinų istorijų buvo ne viena, bet jis iki šiol prisimena Lietuvos ir Vokietijos pareigūnų surengtą jungtinę operaciją dėl vogtų transporto priemonių.

„Labai gerai atsimenu Alytuje vykdytą bendrą operaciją, kai visi ekipažai stabdė ir tikrino automobilius, kurie galėjo būti vogti Vokietijoje. Šio bendro patikrinimo metu buvo sulaikyta 30 vogtų transporto priemonių“, – pasakojo buvęs viršininkas.

A.Racevičius savo pirmąją operaciją taip pat įvardija kaip vieną sėkmingiausių: „Kaip šiandien atsimenu pirmąją bylą – tai buvo lietuvio kapitono išlaisvinimas iš Afrikos kalėjimo. Tuomet su mumis intensyviai bendradarbiavo Prancūzijos kriminalinė policija“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.