Intymius Domo ir Kristinos (vardai pakeisti. – Red.) santykius policija aiškinosi ilgiau nei pusę metų.
Vaikinas išvengė teismo – jis tyrėjams įrodė, jog draugė iš anksto žinojo, kad intymios scenos bus filmuojamos, o jis vaizdų niekur neplatino ir mylimajai tuo negrasino.
Poros pažintis prieš trejus metus užsimezgė Kaune – šiame mieste mokėsi klaipėdietis ir iš Jonavos krašto kilusi mergina. Vėliau juodu apsigyveno Jonavoje.
Domo tvirtinimu, santykiai subyrėjo paaiškėjus, kad draugė jam nebuvo ištikima.
Žinodama, kad vaikino namuose liko intymių scenų vaizdo įrašų, Kristina kreipėsi į teisėsaugą.
Jonavos policijos pareigūnai iš pradžių pradėjo tyrimą dėl merginos terorizavimo, o vėliau byla buvo perkvalifikuota į neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą.
Šie įtarimai nepasitvirtino, tačiau pareigūnai įžvelgė, jog vaikinas galėjo būti merginą pažeminęs, apšmeižęs internete net ir neplatindamas vaizdo įrašų – duomenys apie ją esą buvo įkelti į intymių pažinčių svetainę.
Tačiau šmeižto bylų teisėsauga netiria – nukentėjęs besijaučiantis žmogus gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Spalį nutraukus bylą, Jonavos prokurorė Vaidotė Žižienė iškart priėmė nutarimą grąžinti kompiuterį, kurį policininkai paėmė iš Domo namų per kratą.
Tačiau kompiuteris iš Jonavos komisariato į Klaipėdą buvo pristatytas tik po beveik pusantro mėnesio.
– Kodėl jūsų draugė policijai teigė, kad grasinote paviešinti intymias scenas, apie kurias žinojote tik judu? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo ilgiau nei pusmetį teisėsaugos institucijų slenksčius mynusio Domo.
– Galbūt iš keršto. Mums išsiskyrus 2015 metų vasaros pabaigoje, ji ne kartą norėjo su manimi vėl suartėti, vieną kartą dar pasimylėjome.
Tačiau kai galutinai nusprendžiau nutraukti santykius, policijoje atsirado jos pareiškimas.
Aš mėgstu pajuokauti. 2015 metų rugsėjį nusiunčiau į jos kompiuterį anksčiau nufilmuotų pikantiškų vaizdų. Gal ji supyko, tačiau pareiškimą parašė tik po kelių mėnesių.
Gavęs kvietimą atvykti į policiją apstulbau – tokios reakcijos tikrai nelaukiau.
Nemaniau, kad Kristina gali taip pasielgti.
– Jums pavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip įrodėte pareigūnams, kad nesate kaltas?
– Iš viso buvo nufilmuotos dvi meilės scenos, tačiau tie įrašai niekur nebuvo išplatinti.
Jei jų nėra internete ar kur nors kitur, kaip galima mane bausti?
Manau, kad mane išgelbėjo viename įraše užfiksuotas vaizdas, kaip Kristina pati užmeta marškinėlius ant vaizdo kameros, puikiai ją matydama. Tai yra įrodymas, kad ji žinojo, jog mudu esame filmuojami.
Per kratą iš mano motinos namų buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris, kuriuo aš naudojausi. Tačiau jokių įkalčių jame nebuvo.
Man buvo pareikšti įtarimai byloje dėl neteisėto informacijos rinkimo, tačiau supratę, kad nieko neleistino aš nedariau, pareigūnai bylą nutraukė.
Beje, visas nufilmuotas meilės scenas jau esu ištrynęs. Išsiskyręs su Kristina, apsigyvenau Klaipėdoje.
Dar buvau apkaltintas ir tuo, kad informaciją apie ją įkėliau į pažinčių svetainę.
Tačiau visa tai irgi yra iš piršto laužta.
– Kuriam iš jūsų kilo mintis nufilmuoti tai, kas vyksta miegamajame?
– Tiksliai nebeatsimenu, nes nuo to laiko jau praėjo jau dveji metai. Žodis po žodžio abu ėmėme apie tai kalbėtis, mūsų norai sutapo.
Nusprendėme, kad tai bus įdomus santykių posūkis, norėjome daugiau įvairovės.
Aš neslapukavau, vaizdo kameros be Kristinos žinios nejungiau. Jai pačiai buvo įdomūs nauji pojūčiai ir patirtis.
– Ar po priverstinių vizitų į policiją jau palaidojote norus ateityje filmuotis panašiose scenose, pavyzdžiui, su nauja drauge?
– Kodėl turėčiau atsisakyti savo fantazijų? Jei užsimezgus naujiems santykiams moteris neprieštaraus, bus galima vėl filmuotis.
Tik apsidrausdamas paprašysiu draugės prieiti prie kameros ir užmesti ant jos marškinėlius. (Juokiasi.)
– Tvirtinate, kad Jonavos policija jums neatidavė kompiuterio beveik pusantro mėnesio. Kodėl taip atsitiko?
– Labai apmaudu. Kompiuteris priklauso mano motinai, tačiau aš juo naudojuosi. Iš Jonavos policijos jis iškeliavo tik po ilgų raginimų.
Pareigūnai iš pradžių pareikalavo, kad į Jonavą atvyktų mano motina.
Jie nekreipė dėmesio į mano aiškinimus, jog turiu generalinį įgaliojimą jai atstovauti.
Nusprendėme patys nevykti į Jonavą. Atstumas didelis, tad, jei pareigūnai paėmė kompiuterį, tegul patys jį ir grąžina.
Tačiau jie primygtinai siūlė atvykti pas juos.
Prieš keletą dienų kompiuteris su rankine vis dėlto buvo atvežtas į Klaipėdos policijos komisariatą, tačiau ten mūsų laukė naujas akibrokštas.
Kai atvykau su motina, kompiuteris kažkur nusimetė – uostamiesčio pareigūnai, su kuriais mes bendravome, nežinojo, iš ko jis buvo priimtas, o Jonavos policininkai nežinojo, kam iš kolegų jį atidavė. Galiausiai kompiuterį atgavome.
