BNS žiniomis, 66 metų Rusijos piliečiui Sergejui Moisejenkai
prokuratūra prašo skirti galutinę 13 metų laisvės atėmimo
bausmę už šnipinėjimą ir neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu
šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų bei kovinių granatų.
Buvusiam Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP)
Aviacijos bazės karininkui, kapitonui 34 metų Sergejui Pusinui
prašoma skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuosprendis šioje byloje bus skelbiamas vasario 27 dieną.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-ųjų gruodį, Antrajam
operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos
ministerijos (AOTD) surinkus informacijos, kad Lietuvos kariuomenės
KOP Aviacijos bazės karininką S.Pusiną dar 2012 metais užverbavo
Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios
tarnybos pavedimu S.Pusinas rinko ir per Rusijos pilietį
S.Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybos tarnybą dominančią
informaciją.
Baudžiamosios bylos duomenimis, Rusijos pilietis S.Moisejenka per
slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos
tarnybos užduotis, instruktuodavo S.Pusiną, kokiais būdais rinkti
informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones
naudoti. S.Moisejenka taip pat yra perdavęs S.Pusinui techninių
priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bei
pinigų techninėms priemonėms įsigyti.
Bylos duomenimis, kaltinamasis S.Moisejenka už surinktą ir
perduotą informaciją S.Pusinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų.
Asmenų susitikimai vyko Lietuvoje, laikantis ypatingos
konspiracijos, kaip teigia prokuratūra, profesionaliai slepiant
būsimų susitikimų datą, laiką ir vietą.
S.Pusinas kaltinamas surinkęs ir nuo 2012 metų iki 2014 metų
pabaigos perdavęs informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro
policijos misijų veiklą, šias misijas vykdžiusių karinių
orlaivių skrydžius, karinius mokymus, karinių pajėgumų
dislokacijos vietas, Lietuvos kariuomenės ir NATO ISAF (Tarptautinių
saugumo paramos pajėgų) operacijas Afganistane, apie nuotoliniu
būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir
galimas dislokacijos vietas. Jis taip pat kaltinamas perdavęs
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijas, kai kurių
KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijas. Dalis perduotų
dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.
Tyrėjų duomenimis, informaciją S.Pusinas rinko savo tarnybos
vietoje, taip pat NATO operacijų Afganistane vykdymo metu – tam jis
naudojo vaizdo įrašymo įrangą, informaciją perdavinėjo tiek
žodžiu, tiek nukopijavęs dokumentus ar įrašius į įvairias
laikmenas.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atliekant kratas įvairiuose
objektuose taip pat rastas didelis kiekis sprogmenų, šaudmenys,
rankinės granatos su sprogdikliais, apie 1,6 kg didelės
sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, daugiau kaip 50
vienetų įvairaus kalibro šaudmenų.
Šia nusikalstama veika kaltinamas S.Moisejenka bei kitas Lietuvos
pilietis Ainas Kazlauskas, pas kurį ir rasta didžioji dalis
sprogstamosios medžiagos, rankinės granatos bei šaudmenys.
Prokuratūra A.Kazlauskui siūlo skirti lygtinę 4 metų laisvės
atėmimo bausmę. A.Kazlauskui kaltinimai dėl šnipinėjimui nėra
pateikti.
S.Moisejenka anksčiau turėjo ir Lietuvos pilietybę. Ji
panaikinta, kai paaiškėjo, kad vyras nuslėpė taip pat esąs
Rusijos pilietis. Rusijos pilietybę jis slėpė, į Rusiją vykdamas
net vizas gaudavo. Bet jį sulaikius, Rusijos ambasada patvirtino jį
esant Rusijos piliečiu. Be to, per kratas rasti paslėpti jo
dokumentai.
Šnipinėjimu kaltinami 34 metų S.Pusinas ir S.Moisejenka yra
suimti nuo 2014 metų gruodžio 29 dienos.
Už šnipinėjimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės
atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų.
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo paskelbti nuosprendžiai
dviejose šnipinėjimo bylose. Dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai
yra nuteistas buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“
darbuotojas Romualdas Lipskis , jam skirta penkerių metų laisvės
atėmimo bausmė, ir buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus
Ošurkovas. Pastarajam skirti treji metai nelaisvės.
Abu nuosprendžiai yra įsiteisėję, abu vyrai atlieka laisvės
atėmimo bausmes.
Pernai rugsėjį Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti
šnipinėjimu kaltinamo aukšto Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno
Nikolajaus Filipčenkos baudžiamąją bylą.
Įtariama, kad Rusijos Federalinės saugumo tarnybos
(FSB) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis
operatyvinis įgaliotinis ypač svarbiems reikalams N.Filipčenka su
kitais asmenimis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento
pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą
prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.
N.Filipčenka taip pat teisiamas dėl dokumentų klastojimo,
suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų
valstybės sienos kirtimų. Šioje byloje nuosprendis nėra
paskelbtas.