Penktadienio popietę žurnalistams apsilankius pas buvusią Kėdainių darželio „Vaikystė“ direktoriaus pavaduotoją 69 metų J.Ančerevičienę, kambaryje ant stalo stovėjo sumušto vaiko nuotrauka, o šalia jos liepsnojo dvi žvakutės.
Vaikelis amžino poilsio atguls Baisogalos miestelio (Radviliškio r.) kapinėse, kur yra palaidotas ne vienas jo giminės atstovas.
Berniuko mamos 23 metų Monikos Abromaitienės sugyventinis G.Kontenis, įtariama, trečiadienį smogė mažamečiui kumščiais apie 40 kartų.
Buvo net keli smurto protrūkiai. Už kvaišalų platinimą ir kitus nusikaltimus teistas 27 metų suvirintojas mažylį daužė ne vieną valandą – iš pradžių motinos akivaizdoje, o paskui ir jai išėjus į parduotuvę. Motina tvirtino, jog jai grįžus namo ant vaiko kūno atsirado dar daugiau žaizdų ir mėlynių.
Kai M.Abromaitienė po ilgo delsimo vis dėlto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, jai iš rankų telefoną išplėšęs sugyventinis pareiškė, kad prieš vaiką smurtavo motina. Tačiau vėliau jis pripažino savo kaltę.
– Ar galėjo berniuką žiauriai mušti dviese? Kaip jūsų anūkė elgėsi su sūnumi? – portalas lrytas.lt pasiteiravo J.Ančerevičienės.
– Žinoma, ne. Monika rūpinosi savo atžala ir nekeldavo prieš ją rankos. Darželio darbuotojai pasakojo, jog berniukas skundėsi: „Mane Gedas muša“.
Pati mačiau, kaip Gediminas šiurkščiai stumdė vaiką, vesdamas jį iš darželio. Berniuką jis įstūmė į mašiną, o mane iškoneveikė, išvadino išsigimėle.
Pernai lapkritį policija iškėlė bylą, buvo įtariama, kad Gediminas sumušė vaikelį. Bet Monika nesiskundė, byla buvo numarinta – mane apklausinėjo pareigūnas, kuris sakė, kad jis su Gediminu buvo klasiokai.
Policininkai dirbo atsainiai, kaip ir Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Jie žinojo apie smurtą, bet nesugebėjo jo sustabdyti.
Monika, aš, kaimynai ir kiti aplinkiniai žmonės bijojo Gedimino. Kai jis vieną kartą daužė anūkę, draugė su jos sūnumi iš baimės užsidarė vonioje. Monika naktį man paskambino, ir aš parsivedžiau ją į savo namus, pas mane ji nakvojo. Ryte jam parašius grasinančią žinutę, ji sugrįžo.
– Bet artimieji taip pat galėjo skambinti pavojaus varpais, mėginti jauną moterį su vaiku išplėšti iš smurto aplinkos.
– Mane dabar visi dėl to kaltina. Paskutinius kelis mėnesius labai nerimavau, nenumaniau, jog įvyks tragedija. Monika buvo uždaro būdo, mažai kalbėjo apie savo išgyvenimus. Gediminas iš jų būsto vydavo mane lauk.
Kartą norėjau eiti į policiją ir pranešti apie G.Kontenio smurtą, anūkė ėmė prašyti, kad to nedaryčiau, net SMS žinutę parašė. Širdis atsileido.
Jei būčiau žinojusi, kas atsitiks, tikrai būčiau nelaukusi, parsivedusi Moniką su vaiku į savo namus.
– Kaip jūsų anūkė susipažino su G.Konteniu? Kokį įspūdį jis jums paliko?
– Iš Kėdainių kilęs Gediminas pernai sugrįžo iš kalėjimo – atrodo, pavasarį. Jis kalėjo už narkotikus. Išėjęs į laisvę, G.Kontenis apsigyveno pas savo močiutę, Rasos gatvėje esančiame daugiabutyje.
Monika tuo metu gyveno pas mane visai šalia, J.Basanavičiaus gatvėje – su vaikučiu atvyko iš Baisogalos, kur gyvena jos tėvai.
Monika nerado darbo Baisogaloje – galvojo, geriau seksis Kėdainiuose. Ir iš tikrųjų, jai greitai pavyko įsidarbinti vienoje kavinių.
Gediminas rado darbą vienoje privačioje Kėdainių įmonėje – gyrėsi, kad uždirba per mėnesį 1,2 tūkst. eurų.
Monika nepasakojo, kur ir kaip jie susipažino – galbūt pažintis užsimezgė miesto naktiniame klube. Vėliau jo ten neįleisdavo už muštynes.
Mano draugas Algirdas turi būstą Maironio gatvėje – geranoriškai leidome Monikai ten įsikurti su naujuoju draugu.
Iš pradžių Gediminas buvo mandagus, bet tai tęsėsi labai trumpai. Jis ėmė elgtis agresyviai, draudė Monikai bendrauti su artimais giminaičiais, lankytis pas mane. Sprendžiant iš elgsenos jis galėjo vartoti narkotikus, nevengdavo ir svaigalų.
G.Kontenis mėgo taškyti pinigus – svetimo žmogaus vardu paėmęs paskolą, nusipirko 6 tūkst. eurų kainuojantį automobilį BMW. Lakstė gatvėmis, nors neturėjo teisių.
Per Jonines jie nuvyko į Baisiogalą pas Monikos gimines. Ten Gediminas smarkiai padaugino svaigalų – šventės dalyviai vėliau baisėjosi jo elgesiu.
– Ar Monika pasakodavo jums apie namuose patiriamą smurtą?
– Pernai rugsėjį Gediminas girtas sėdo prie vairo ir nuvažiavo iki parduotuvės „Maxima“. Eidamas jis prasilenkė su praeiviu, pastarasis galbūt netyčia jį užkliudė. G.Kontenis puolė muštis, o Monika ėmė jį raminti. Gediminas nešiojosi nelegalų ginklą – išsitraukė jį ir norėjo šauti, bet anūkė sutrukdė.
Už tai, kad kišosi į konfliktą, Monika sulaukė smūgių – iš pradžių buvo mušama mašinoje, o paskui – namuose. Ji man parašė žinutę.
Kai atėjau pas juos, Gediminas mane koneveikė bjauriausiais žodžiais.
Mano akivaizdoje jis ėmė daužyti per veidą Monikai, tąsė jai plaukus, o ji stovėjo ir virpėdama iš baimės kartojo: „Aš kalta“.
Monikos draugas girtas jai prikaišiojo, jog ji yra jo išlaikytinė, tačiau pats gyveno jos močiutės dėka gautame bute, naudojosi telefonu, kurį buvau davusi Monikai.
Tąsyk aš neištvėriau ir pasakiau, jog apie viską pranešiu teisėsaugai.
Kitą rytą Monika parašė SMS, kad neičiau, Gediminas atsiprašys. Jis iš tikrųjų atsiprašė – kadangi turėjo teistumus, jam grėsė kalėjimas.
Monika taip pat buvo sumušta ir per praėjusias Velykas.
– Kodėl anūkė nesistengė nuo jo ištrūkti?
– Iš pradžių tikriausiai buvo įsimylėjusi, o paskui ją sulaikydavo baimė. Nors Monika niekam neatsiverdavo, jos akyse matydavau nerimą. Ji buvo nežmoniškai įbauginta, todėl nieko nenorėjo pasakoti apie kančias, kurias patirdavo tarp keturių sienų.
Monika verkdama prašydavo manęs raminančių vaistų – sakė, jog tos tabletės, kurias duodavo Gediminas, sukelia didžiulį mieguistumą.
Likus šešioms dienoms iki tragedijos, Monika atėjo pas mane ir apsipylė ašaromis – sakė bėgsianti į Baisogalą, pas tėvus. Tačiau nespėjo.
Trečiadienį apie tragediją man pranešė sūnus Nerijus – Monikos dėdė. Sakė, kad vaikas yra žiauriai sumuštas.
Kai atėjau į Monikos ir Gedimino namus, juose jau buvo policija. Ant vaiko lovos buvo nemažai kraujo.
Pamatęs mane, G.Kontenis dar ištarė „Ateik čia“.
– Vis dėl to Monika nebuvo laikoma pavyzdinga mama.
– Monika ištekėjo, būdama labai jauna. Buvęs vyras Artūras jos vardu prisiėmė kreditų, o paskui paspruko į užsienį, palikęs su mažu vaiku ant rankų.
Anūkė kabinosi į gyvenimą – vyko skinti vaisių į Įspaniją, palikusi mažylį savo močiutei Baisogaloje – mano dukteriai Jolantai Kaziukaitienei. Galvojo užsidirbti pinigų ir grįžti, auginti sūnų.
Ispanijoje nusikaltėliai norėjo anūkę parduoti į sekso vergiją, teko nuo jų bėgti.
2016 metų rudenį iškėlus bylą dėl smurto prieš berniuką, laikinąja Monikos sūnaus globėja buvo paskirta jo močiutė. Tačiau anūkė berniuko nemušė.
Monika patyrė daug smurto per savo neilgą gyvenimą – neskubėkime jos smerkti. Netekusi sūnaus, ji šiuo metu patiria didžiules kančias.
Anūkė žinojo, kad G.Kontenis teistas už kvaišalus, kentė jo smurtą, tačiau nedrįso nuo bėgti – tai buvo didžiulė klaida, kainavusi mažylio gyvybę.
Daugiau apie Kėdainiuose įvykusią tragediją skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ dienraštyje.
