Kodėl niekas neapsaugojo keturmečio berniuko nuo žudikais virtusių jo artimųjų? Atsakymo į šį klausimą penktadienį ieškojo visa Lietuva. Ir nesurado.
Panarinęs galvą ir užsimaukšlinęs gobtuvą – taip atrodė penktadienį į teismą Kaune vedamas mažamečio kėdainiškio nužudymu įtariamas jo motinos draugas 27 metų Gediminas Kontenis.
Užsidengęs veidą ir akis, dantimis įsikandęs gobtuvo kraštą jis nematė kelio, tad vedamas laiptais suklupo ir parkrito.
Po pusvalandžio kriminalistai į teismą atvedė ir keturmečio motiną 23 metų Moniką. Ji veidą buvo užsidengusi tamsiai rudu šaliku.
Jiems abiem pareikšti įtarimai vaiko nužudymu. Moteriai kaltinimai gali būti sušvelninti – neatmetama, kad ji bus teisiama dėl vaiko palikimo bejėgiškos būklės. G.Kontenis suimtas trims mėnesiams, o vaiko motina – savaitei.
Įtariamasis prisipažino, kad smurtavo. Pasak jo, tai darė ir vaiko motina.
Įtariamoji, teisme sužinojusi apie sūnaus mirtį, susigraudino, be perstojo verkė, o jos sugyventinis atrodė abejingas.
Motina jau paprašė prokuroro leisti dalyvauti sūnaus laidotuvėse.
Įniršo dėl skaičių
Monika teisme pasakojo, jog sugyventinis jos vaiką ėmė daužyti dėl to, kad šis nepažino skaičių.
„Mama mokė sūnų skaičių. Priėjus iki 9, berniukas jų nebepažino. Patėvis susinervino, ėmė vadinti vaiką negražiais žodžiais, o po to prasidėjo smurtas“, – pasakojo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Vytautas Gataveckas.
Darželinukų programoje nenumatyta, kad tokio amžiaus vaikai jau pažintų skaičius. Motina sūnų mokė savo iniciatyva.
Prokuroras sakė, kad vaikas buvo žiauriai mušamas: „Kūne nėra tokios vietos, kuri nebūtų sužalota: galva, rankos, kojos, krūtinė, pilvas, nugara. Eksperto manymu, mušimui buvo naudojamas ne vienas, bet įvairūs daiktai.“
Medicinos ekspertai suskaičiavo, kad iš viso buvo suduota maždaug 40 smūgių.
Daužyti pradėjo nuo ryto
Triukšmas ir smurtas šeimos bute Kėdainiuose prasidėjo trečiadienį apie 10 val. ryto. Iš pradžių vienas po kito buvo keli smūgiai, paskui pasipylė jų lavina. 13 val. berniuko motina turėjo apsilankyti Darbo biržoje. Ji išėjo, tačiau niekam apie smurtą nepasakojo.
„Motina paliko vaiką miegantį. Sugyventinis taip pat žadėjo eiti miegoti“, – aiškino prokuroras V.Gataveckas.
Kai motina sugrįžo, pora mėgino vaiką gaivinti, duoti vaistų.
Anot prokuroro, sugyventiniai greičiausiai neįvertino, kad sužalojimai tokie pavojingi: „Jie manė, kad berniukas, kaip ir kitais atvejais, suteikus tam tikrą pagalbą išgis.
Yra duomenų, kad galėjo būti smurtaujama ir anksčiau.
Moteris galėjo būti įbauginta, nuolat gyveno apimta streso. Yra duomenų, kad vyras ją mušdavo, o ji vengė apie tai pasakoti.“
Sumuštam vaikui greitąją pagalbą G.Kontenis iškvietė tik po keliolikos valandų, prieš vidurnaktį. Jis aiškino, kad berniuką sumušė jo motina. Medikai keturmetį rado jau sustojusia širdimi.
Nors vaiką tąkart dar pavyko atgaivinti, penktadienį ryte jis Kauno klinikose mirė.
Mirė paniręs į komą
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų intensyviosios terapijos klinikos vadovas Vaidotas Gurskis aiškino, kad berniukui sumušus galvą jis galėjo panirti į komą: „Ilgainiui tinstant smegenims tokiems ligoniams ima trikti gyvybinės funkcijos, pirmiausia – kvėpavimas.
Mažametis ilgai buvo sutrikusios sąmonės, o galiausiai sustojo jo širdis. Kol nesustojo kvėpavimas ir širdies veikla, tol niekas nekvietė pagalbos.“
Gydytojas sakė, kad sumušimai buvo gerai matomi.
„Nesuvokiama, kaip galima šito nepastebėti“, – į spėjimus, kad galbūt motina ir jos sugyventinis nepastebėjo sužalojimų, atsakė gydytojas.
V.Gurskis pasakojo, kad vaikas buvo daužomas ir anksčiau.
„Buvo ne viena gelsva mėlynė. Negi močiutė nematė?“ – negalėjo patikėti medikas. Berniukas likus kelioms dienoms iki mirties buvo pas savo močiutę.
Smurtautojas turi sūnų
Poros pažįstami pasakojo, kad Monika ir G.Kontenis visą jų draugystės laiką svaiginosi narkotikais. Esą ir nuotraukose matyti, kad jie – apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų.
Vyras anksčiau buvo nuteistas už narkotikų laikymą, turint tikslą juos platinti. Jis galimai narkotikų pasiūlė ir Monikai, o ji neatsisakė ir įklimpo į priklausomybę.
G.Kontenis ir pats turi trejų metų sūnų. Jis su savo motina gyvena užsienyje.
Tyrimas buvo nutrauktas
Kėdainių policija pernai buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo G.Kontenio smurto prieš keturmetį.
Lapkričio 23 dieną berniuko darželio auklėtoja pastebėjo gumbą ant vaiko galvos. Paklausus, kas nutiko, vaikas pasakė, kad jį mušė mamos draugas Gedas.
Vaiko motina kategoriškai neigė kaltinimus ir aiškino, kad vaikas užsigavo nuvirtęs nuo laiptų.
Policijai surinkus duomenis ir perdavus juos prokurorui, jis tyrimą nutraukė neradęs nusikaltimo sudėties.
Vaiko teisių gynėjai įtraukė šeimą į stebėsenos grupę, tačiau nė karto šeimos taip ir neaplankė.
Generalinė prokuratūra vakar pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl pernai nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl galimo smurto prieš keturmetį.
Šis tyrimas buvo atnaujintas ir sujungtas su tyrimu dėl tyčinio vaiko nužudymo.
Kauno apylinkės prokuratūra tikrins ir viso Kėdainių skyriaus veiklą.
Ketinama peržiūrėti visus pernai šalyje nutrauktus ikiteisminius tyrimus dėl smurto prieš nepilnamečius.
Paliko prižiūrėti močiutei
Mažylis būtų gyvas, jei būtų likęs gyventi savo močiutės Jolantos Kaziukaitienės namuose Vainiūnų kaime (Radviliškio r.). Tuo neabejojo nė vienas šią daugiavaikę motiną pažįstantis radviliškietis.
J.Kaziukaitienė anūką prižiūrėjo nuo 2015 metų spalio iki praėjusių metų rugsėjo. Ši globa buvo oficialiai įforminta Radviliškio rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje (VTAS).
„Tėvas po skyrybų nesirūpino vaikeliu, o jo motina ruošėsi išvažiuoti uždarbiauti į Ispaniją, todėl reikėjo oficialaus globėjo, kuris pasirūpintų berniuku ir prireikus atstovautų jo interesams“, – sakė Radviliškio rajono VTAS vedėja Larisa Paurienė.
Vaiko teisių gynėjai neturėjo nė menkiausio priekaišto mažylio šeimai, bet stebėjosi, kodėl Kėdainių VTAS darbuotojai nepranešė apie įtarimus dėl smurto prieš mažametį, nesidomėjo šeimos praeitimi.
Nesidomėjo gyvenamąja vieta
„Namiškiai buvo įpareigoti pranešti, kai sugrįš mažylio motina ar keisis gyvenamoji vieta. Bet mes apie šią šeimą išgirdome tik po kraupios nelaimės“, – sakė L.Paurienė.
Vaiko teisių gynėja stebisi, kaip Monika sugebėjo įtikinti Kėdainių vaikų darželio administraciją priimti gretimame rajone registruotą vaiką. Mat pateikiant prašymą būtina atnešti ir deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinantį dokumentą.
Kita vertus, L.Paurienė pripažino, kad net ir sutvarkyti formalumai nieko nebūtų pakeitę: „Berniukas būtų tik išregistruotas, ir tiek. Ši šeima buvo be dėmių.“
Vadino pavyzdine šeima
Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis sakė neturintis nė menkiausio priekaišto daugiavaikei motinai J.Kaziukaitienei. Ši moteris pavyzdingai rūpinosi ir savo atžalomis, ir mažuoju anūku.
Baisogalos gimnazijos valgyklos ilgametė darbuotoja buvo laikoma pavyzdžiu kitiems. Ši moteris seniai išsiskyrė su sutuoktiniu, jau devinti metai turi gyvenimo draugą.
J.Kaziukaitienė niekam nesiskundė, kai jai tenka prižiūrėti vyriausios dukters pirmagimį. Moteris vežiojo mažylį į vaikų darželį, esantį už kelių kilometrų Baisogalos miestelyje.
Pernai rugsėjį pas motiną į Kėdainius gyventi išsikraustęs mažylis vis tiek buvo dažnas svečias Vainiūnuose – močiutė mažojo anūko laukdavo išskėstomis rankomis.
Ispanijoje neįsitvirtino
J.Kaziukaitienė sielojosi, kai subyrėjo vyriausios dukters santuoka.
Po 2015 metų vasarą įvykusių skyrybų Monika liko viena su pirmagimiu ant rankų, nes jo tėvas paspruko į užsienį, nesiteikė net prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Vietiniai kalbėjo, kad jauną žmoną su vaiku metęs vyras išvyko į Didžiąją Britaniją. Į užsienį užsigeidė ir Monika – ketino Ispanijoje pradėti naują gyvenimo etapą.
Tačiau jaunai moteriai nepasisekė – po poros mėnesių ji sugrįžo į Lietuvą. Apsistoti gimtuosiuose namuose Monika nepanoro – įsikūrė netoliese esančiuose Kėdainiuose. Čia ji netruko susipažinti ir su G.Konteniu.
Naujasis draugas nepatiko
Mylimo anūko netekusi J.Kaziukaitienė teigė neturinti jėgų kalbėti.
Devintus metus kartu su ja gyvenantis Jonas Švabinskas buvo šiek tiek šnekesnis. Vyriškis prasitarė, kad jiems naujasis Monikos išrinktasis buvo ne prie širdies: „Per daug jis buvo linksmas ir išsiblaškęs, dar nesubrendęs. Su tokiu rimtai nepašnekėsi.“
Sodybos šeimininkas neslėpė, kad jie berniuko dažnai klausė, ar jo neskriaudžia: „Vaikas vis pasakojo, kad žaidė, kažkur važiavo. Iš jo nesame girdėję nė vieno nusiskundimo.“
Būta atvirų pokalbių ir su Monika. Ji namiškiams niekada nesiskundė dėl mylimojo elgesio. „Nors prie širdies dėk. Auksinis!“ – taip savo draugą apibūdino jauna moteris. Tik ar ji sakė tiesą?
Mušė ir draugę, ir jos vaiką
Penktadienį žurnalistams apsilankius pas buvusią Kėdainių darželio „Vaikystė“ direktoriaus pavaduotoją 69 metų Jadvygą Ančerevičienę, kambaryje ant stalo stovėjo sumušto vaiko nuotrauka, o šalia liepsnojo dvi žvakutės.
Vaikas amžino poilsio atguls Baisogalos miestelio (Radviliškio r.) kapinėse, kur palaidotas ne vienas jo giminės atstovas.
– Ar galėjo berniuką žiauriai mušti dviese? Kaip jūsų anūkė elgėsi su sūnumi? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo J.Ančerevičienės.
– Žinoma, ne. Monika rūpinosi savo atžala ir nekeldavo prieš ją rankos. Darželio darbuotojai pasakojo, kad berniukas skundėsi: „Mane Gedas muša.“
Pati mačiau, kaip Gediminas šiurkščiai stumdė vaiką vesdamasis jį iš darželio. Berniuką jis įkišo į mašiną, o mane iškoneveikė, išvadino išsigimėle.
Pernai lapkritį policija iškėlė bylą, buvo įtariama, kad Gediminas sumušė vaiką. Bet Monika nesiskundė, byla buvo numarinta – mane apklausinėjo pareigūnas, kuris, jo žodžiais, su Gediminu buvo klasės draugai.
Policininkai dirbo atsainiai, kaip ir Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Jie žinojo apie smurtą, bet nesugebėjo jo sustabdyti.
Monika, aš, kaimynai ir visi aplinkiniai bijojo Gedimino. Kai jis vieną kartą daužė anūkę, draugė su jos sūnumi iš baimės užsidarė vonioje.
Kitą sykį Monika naktį man paskambino, ir aš parsivedžiau ją į savo namus, pas mane ji nakvojo. Ryte jam parašius grasinamąją žinutę ji sugrįžo.
– Bet artimieji taip pat galėjo skambinti pavojaus varpais, mėginti jauną moterį su vaiku išplėšti iš smurtinės aplinkos.
– Mane dabar visi dėl to kaltina. Pastaruosius kelis mėnesius labai nerimavau, bet nenumaniau, kad įvyks tragedija. Monika buvo uždaro būdo, mažai kalbėjo apie savo jausmus. Gediminas mane iš jų būsto vydavo lauk.
Kartą norėjau eiti į policiją ir pranešti apie G.Kontenio smurtą, bet anūkė ėmė prašyti, kad to nedaryčiau, net žinutę parašė. Širdis atsileido.
Jei būčiau žinojusi, kas atsitiks, tikrai būčiau nelaukusi, parsivedusi Moniką su vaiku į savo namus.
– Kaip jūsų anūkė susipažino su G.Konteniu? Kokį įspūdį jis jums paliko?
– Iš Kėdainių kilęs Gediminas pernai pavasarį sugrįžo iš kalėjimo, kur sėdėjo už narkotikus. Išėjęs į laisvę G.Kontenis apsigyveno pas savo močiutę Rasos gatvėje esančiame daugiabutyje.
Monika tuo metu gyveno pas mane visai šalia, J.Basanavičiaus gatvėje, – su vaikučiu atvyko iš Baisogalos, kur gyvena jos tėvai.
Monika nerado darbo Baisogaloje – manė, kad geriau seksis Kėdainiuose.
Ir iš tikrųjų jai greitai pavyko įsidarbinti vienoje kavinių.
Gediminas rado darbą vienoje privačioje Kėdainių įmonėje – gyrėsi, kad per mėnesį uždirba 1200 eurų.
Monika nepasakojo, kur ir kaip jie susipažino, – galbūt pažintis užsimezgė miesto naktiniame klube. Vėliau jo ten neįleisdavo už muštynes.
Mano draugas Algirdas turi būstą Maironio gatvėje – geranoriškai leidome Monikai su naujuoju draugu ten įsikurti.
Iš pradžių Gediminas buvo mandagus, bet taip buvo labai trumpai. Jis ėmė elgtis agresyviai, draudė Monikai bendrauti su artimais giminaičiais, lankytis pas mane. Sprendžiant iš elgsenos, jis galėjo vartoti narkotikus, nevengdavo ir svaigalų.
G.Kontenis mėgo taškyti pinigus – svetimo žmogaus vardu paėmęs paskolą, nusipirko 6 tūkst. eurų kainuojantį automobilį BMW.
Lakstė gatvėmis, nors neturėjo vairuotojo pažymėjimo.
Per Jonines jie nuvyko į Baisogalą pas Monikos gimines. Ten Gediminas smarkiai padaugino svaigalų – šventės dalyviai vėliau baisėjosi jo elgesiu.
– Ar Monika pasakodavo jums apie namuose patiriamą smurtą?
– Pernai rugsėjį Gediminas girtas sėdo prie vairo ir nuvažiavo iki parduotuvės. Eidamas jis prasilenkė su praeiviu – šis galbūt netyčia jį užkliudė.
G.Kontenis puolė muštis, o Monika ėmė jį raminti.
Gediminas nešiojosi nelegalų ginklą – išsitraukė jį ir norėjo šauti, bet anūkė sutrukdė. Už tai, kad įsikišo į konfliktą, Monika sulaukė smūgių – iš pradžių buvo mušama mašinoje, o paskui – namuose. Ji man parašė žinutę.
Kai atėjau pas juos, Gediminas mane koneveikė bjauriausiais žodžiais.
Mano akivaizdoje jis ėmė daužyti Monikai per veidą, tąsė už plaukų, o ji stovėjo ir virpėdama iš baimės kartojo: „Aš kalta.“
Monikos draugas girtas jai prikaišiojo, kad ji yra jo išlaikytinė, tačiau pats gyveno jos močiutės dėka gautame bute, naudojosi telefonu, kurį buvau davusi Monikai.
Tą sykį aš neištvėriau ir pasakiau, kad apie viską pranešiu teisėsaugai.
Kitą rytą Monika parašė žinutė, kad neičiau į policiją, Gediminas atsiprašys. Jis iš tikrųjų atsiprašė – kadangi turėjo teistumų, jam grėsė kalėjimas.
Monika buvo sumušta ir per praėjusias Velykas.
– Kodėl anūkė nesistengė nuo jo pasprukti?
– Iš pradžių tikriausiai buvo įsimylėjusi, o paskui ją sulaikydavo baimė. Nors Monika niekam neatsiverdavo, jos akyse matydavau nerimą.
Ji buvo nežmoniškai įbauginta, todėl nieko nenorėjo pasakoti apie kančias, kurias patirdavo tarp keturių sienų.
Monika verkdama prašydavo manęs raminamųjų vaistų – sakė, kad tos tabletės, kurias duodavo Gediminas, sukelia didelį mieguistumą.
Likus šešioms dienoms iki tragedijos Monika atėjo pas mane ir apsipylė ašaromis – sakė bėgsianti į Baisogalą, pas tėvus. Tačiau nespėjo.
Trečiadienį apie tragediją man pranešė sūnus Nerijus – Monikos dėdė. Sakė, kad vaikas žiauriai sumuštas. Kai atėjau į Monikos ir Gedimino namus, juose jau buvo policija. Ant vaiko lovos buvo nemažai kraujo.
Pamatęs mane G.Kontenis dar ištarė: „Ateik čia.“
– Vis dėlto Monika nebuvo laikoma pavyzdinga mama.
– Monika ištekėjo būdama labai jauna. Buvęs vyras jos vardu prisiėmė paskolų, o paskui paspruko į užsienį, palikęs su mažu vaiku ant rankų.
Anūkė kabinosi į gyvenimą – vyko skinti vaisių į Ispaniją, palikusi mažylį savo mamai Baisogaloje – mano dukteriai Jolantai. Ketino užsidirbti pinigų ir grįžti, auginti sūnų.
Ispanijoje nusikaltėliai norėjo anūkę parduoti į sekso vergiją, teko nuo jų bėgti.
2016 metų rudenį iškėlus bylą dėl smurto prieš berniuką, Monikai buvo apribotos motinystės teisės, laikinąja globėja paskirta jo močiutė.
Monika per savo neilgą gyvenimą patyrė daug smurto – neskubėkime jos smerkti.
Netekusi sūnaus ji šiuo metu patiria didžiules kančias.
Anūkė žinojo, kad G.Kontenis teistas už kvaišalus, kentė jo smurtą, tačiau nedrįso bėgti – tai buvo didžiulė klaida, kainavusi mažylio gyvybę.
Žvakė – už kiekvieną vaiką
Kėdainiuose įvykusi kraupi nelaimė sukrėtė visą šalį. Įvairių miestų gyventojai rinkosi prie savivaldybių ir degė žvakutes.
Vilniečiai penktadienio vidurdienį prie Seimo rūmų pradėjo visą savaitgalį truksiančią akcija „Gedulo ir vilties savaitgalis: žvakė už kiekvieną vaiką“ (nuotr.).
Susitikęs su penkių ministerijų atstovais ir kitais specialistais premjeras S.Skvernelis sutarė, kad įvairioms tarnyboms būtina keistis informacija – viena tarnyba turi turėti prieigą prie kitos registrų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis taip pat žadėjo, kad bus sukurti konkretūs algoritmai, kaip vaiko teisių gynėjams elgtis šeimoje pastebėjus smurto požymių.
Jis kalbėjo ir apie tai, jog vaiko teisių apsaugos tarnybas reikėtų centralizuoti, kad jos būtų pavaldžios ne savivaldybėms, bet ministerijai.
Paraginta ministro L.Kukuraičio vakar atsistatydino Kėdainių savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja V.Jucevičiūtė.
Teisinių priemonių apsaugoti vaikus nuo smurto pakanka ir dabar, vakar sakė baudžiamosios teisės ekspertas P.Ragauskas, po tragedijos Kėdainiuose komentuodamas politikų planus šaukti neeilinę sesiją priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą: „Mes turime Baudžiamąjį kodeksą, kuriame aiškiai numatyta nusikaltimų sudėtis ir net nustatytas kvalifikuojantis požymis, kad auka yra mažametis asmuo.“
Pasak jo, Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę ne tik už sunkius sveikatos sutrikdymus, bet ir už nedidelius sužeidimus: „Reikia vienintelio dalyko – kad teisėsaugos institucijos tokius straipsnius kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas taikytų.“
