Nusikaltėlių svajonė – atlikti bausmę Lietuvos kalėjime

Vis daugiau lietuvių, kalinčių užsienio šalyse, prašosi į gimtinės kalėjimus, nors čia sąlygos daug prastesnės nei svetur. Kad galėtų pagrįsti prašymus, jie sugalvoja įvairiausių priežasčių.

Lietuvos įkalinimo įstaigos nuteistiesiems N.Bilevičiui (nuotr. kairėje) yra daug mielesnės už Švedijos, o R.Zamolskiui – už Rusijos kalėjimus.
Lietuvos įkalinimo įstaigos nuteistiesiems N.Bilevičiui (nuotr. kairėje) yra daug mielesnės už Švedijos, o R.Zamolskiui – už Rusijos kalėjimus.
Lietuvos įkalinimo įstaigos R.Zamolskiui yra daug mielesnės už Rusijos kalėjimus.
Lietuvos įkalinimo įstaigos R.Zamolskiui yra daug mielesnės už Rusijos kalėjimus.
Lietuvos įkalinimo įstaigos N.Bilevičiui yra daug mielesnės už Švedijos kalėjimus.
Lietuvos įkalinimo įstaigos N.Bilevičiui yra daug mielesnės už Švedijos kalėjimus.
Daugiau nuotraukų (3)

Asta Kuznecovaitė („Lietuvos rytas“)

Mar 5, 2017, 12:15 PM, atnaujinta Apr 8, 2017, 2:19 PM

Tėvynės ir artimųjų ilgesys, skundai dėl tariamų žmogaus teisių pažeidimų, kalbos barjeras ar noras gauti tinkamą medicinos pagalbą – tai tik kelios priežastys, kurias teismui nurodo užsienyje nuteisti lietuviai, siekiantys sugrįžti į tėvynę atlikti jiems paskirtų bausmių.

„Aš nemoku nei švedų, nei anglų kalbų, neturiu jokių ryšių su Švedija. Be to, Lietuvoje aplankyti mane galės žmona ir tėvai – to jie negali padaryti, kai esu Švedijoje“, – tokius pagrindinius argumentus pateikė Švedijoje dėl 17-metės Lisos Holm nužudymo iki gyvos galvos įkalintas Nerijus Bilevičius.

Teismas tokį žudiko prašymą patenkino, tačiau su sąlyga – Lietuva negali sumažinti jam paskirtos bausmės ir paleisti į laisvę pirma laiko.

Prašymą svarsto teismas

Švedijos teisėsaugininkai teigė, kad šią sąlygą yra pateikusios ir Lietuvos teisėsaugos institucijoms, tačiau Teisingumo ministerija iki šiol apie N.Bilevičiaus perkėlimą negavo jokių žinių – nėra atsiųstas nei šio kalinio prašymas sugrąžinti jį į Lietuvą, nei teismo sprendimas.

Tiesa, toks Švedijos teisėsaugininkų elgesys lietuvių jau nestebina.

Pasak Teisingumo ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus, nuteistųjų deportavimo į Lietuvą tvarka yra nustatyta aiškiai – išnagrinėtas nuteistojo prašymas turi būti atsiųstas Teisingumo ministerijai, o ji perduoda jį teismui pagal paskutinę nuteistojo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Teismas iš naujo bylos nenagrinėja, tik patikrina, ar paskirta bausmė atitinka bausmę, kurią numato Lietuvos baudžiamasis kodeksas.

Tačiau kai kurios šalys, tarp jų ir Švedija, Lietuvos teisingumo ministeriją kažkodėl aplenkia – prašymus iškart siunčia apylinkių teismams.

Sąrašo viršuje – Norvegija

Dėl šios priežasties nėra ir tikslios statistikos, kiek užsienyje nuteistų lietuvių atvežama atlikti bausmių į gimtinę.

Pernai Teisingumo ministerija buvo gavusi 53 prašymus dėl Europos Sąjungoje nuteistų Lietuvos piliečių deportavimo.

Kalėjimų departamento duomenimis, 2016 metais tokių asmenų buvo 59.

Daugiausia nuteistųjų deportuota iš Norvegijos – 25. Po aštuonis nuteistuosius atvežta iš Rusijos ir Anglijos, penki – iš Švedijos, po tris – iš Panamos ir Estijos, po du – iš Latvijos ir Airijos, po vieną – iš Lenkijos, Belgijos ir Danijos.

Lietuva gydo geriau?

Į Lietuvą veržiasi ne tik Švedijos kalėjime kitų kalinių itin nemėgstamas N.Bilevičius, bet ir pavojingiausiu Lietuvos nusikaltėliu ilgus metus vadintas Romas Zamolskis.

Dėl ginkluotų plėšimų, vagysčių, ginklų laikymo ir pasikėsinimo nužudyti 15 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas R.Zamolskis dabar atlieka bausmę Rusijoje – Jekaterinburge esančioje griežtojo režimo kolonijoje.

Nors ten gyvenimo sąlygos geresnės nei tardymo izoliatoriuje, kur R.Zamolskis buvo laikomas rūsyje įrengtoje mažoje kameroje ir nuolat skundėsi jį kankinančiais uodais, lietuvis svajoja grįžti į Lietuvą.

„Mano vyras mano, kad Lietuvoje gautų daug geresnę medicinos pagalbą.

Dėl tardymo izoliatoriuje ir vietos ligoninėje patirtų kankinimų, dėl gyvenimo su uodais, dėl to, kad pusnuogis per 5–8 laipsnių šaltį buvo vežamas į ekspertizę Maskvoje, jo sveikata labai pašlijo.

Reikėtų patikrinti visus jo organus, gauti gerų vaistų. Čia vartoti medikamentus jis atsisako, nes bijome, kad gali įkišti tokių, kurie tik dar labiau pablogins jo sveikatą“, – „Lietuvos rytui“ sakė R.Zamolskio žmona Svetlana Miakotina.

Rusai išleisti nenori

Prašydamas išsiųsti jį į Lietuvą R.Zamolskis siuntė raštus įvairioms institucijoms: Rusijos generalinei prokuratūrai, Teisingumo ministerijai, Bausmių vykdymo federalinei tarnybai.

Atsakymai kalinio kol kas nedžiugina. Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija atsakė, kad jis kreipėsi ne tuo adresu, o Bausmių vykdymo federalinė tarnyba kol kas prašymo tenkinti neskuba.

„Čia cirkai vyksta – jis prašo perkelti į Lietuvą, o jo neišleidžia. Negana to, šiomis dienomis kišo pasirašyti kažkokius keistus popierius, kuriuose parašyta, kad jis nori ir toliau atlikti bausmę Rusijoje. Vyras iškart pasakė, kad tai melas, ir nepasirašė“, – pasakojo S.Miakotina, su dviem mažamečiais vaikais irgi pasiryžusi atvykti į Lietuvą.

Moters teigimu, jos šeimos negąsdina, kad Lietuvoje R.Zamolskis bus teisiamas už čia įvykdytą ne vieną žmogžudystę ir gali būti įkalintas iki gyvos galvos: „Aš tikiu, kad jis nekaltas, ir Lietuvos teisme tai paaiškės.“

Keršytojos veržiasi į Ispaniją

Ne visi nuteistieji veržiasi į Lietuvos kalėjimus. Vyksta ir atvirkštinis procesas.

Neseniai norą atlikti bausmes Ispanijoje pareiškė dvi Klaipėdos gyventojos – Jelena Berlimova ir jos dukra Viktorija Gudkova, kurias teismas yra pripažinęs kaltomis už bandymą susidoroti su buvusiu regbininku Irenijumi Zaleckiu.

Kilus finansiniams nesutarimams su I.Zaleckiu, motina ir dukra davė 1000 litų ne kartą anksčiau teistam Stanislavui Kladovui ir paprašė jo sumušti buvusį sportininką, sulaužyti jam kaulus, išmušti dantis, o vėliau davė 300 litų kitam asmeniui, kad jis sumuštų I.Zaleckio žmoną.

Nusikaltimų užsakovės buvo nustatytos ir nuteistos, tiesa, tik laisvės apribojimu. J.Berlimovai laisvė apribota metams ir trims mėnesiams, V.Gudkovai – 9 mėnesiams.

Kadangi moterys anksčiau ilgą laiką gyveno Ispanijoje, jos kreipėsi į Klaipėdos probacijos tarnybą prašydamos leisti joms bausmę atlikti toje šalyje.

Panašių prašymų Probacijos tarnybos per metus sulaukia po kelis. Kalėjimų departamento duomenimis, 2016 metais tokių atvejų buvo keturi. Du Lietuvoje nuteisti žmonės buvo išsiųsti atlikti bausmių į Norvegiją, po vieną – į Rusiją ir Olandiją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.