Suplanuotu šios sakralios vietos padegimu prisipažino 73 metų panevėžietis Juozas V.
Panevėžietis pensininkas apie tai, kad jis padegė Kryžių kalną, laikinai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas einančiam Ramūnui Sarapui prisipažino paskambinęs telefonu.
Pradės ikiteisminį tyrimą
„Šis skambutis mane nustebino. Aš susisiekiau su kolegomis Panevėžyje ir paprašiau, kad jie nuvyktų pasikalbėti su tuo žmogumi ir įsitikintų ar jis yra adekvatus. Tas vyras kalbėjo nuoširdžiai ir pateikė gan sklandžią savo versiją, apie kurią dabar nenorėčiau kalbėti.
Todėl buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu ir tą asmenį apklausti oficialiai“, – portalui lrytas.lt sakė R.Sarapas.
Pasak R.Sarapo, ar panevėžietis pensininkas bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn paaiškės įvertinus visas aplinkybes: apklausus įtariamąjį ir per apklausą gautą informaciją sugretinus su įvykio vietos apžiūros protokolu.
Gaisravietę Kryžių kalne apžiūrėję Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistai padegimo požymių nerado ir spėjo, kad gaisrą galėjo sukelti čia palikta deganti žvakė.
Kryžiai degė atvira liepsna
Apie Šiaulių rajone, Meškuičių seniūnijoje, Jurgaičių kaime esančiame Kryžių kalne pastebėtus dūmus Bendrosios pagalbos centro operatoriams telefonu buvo pranešta 9 val. 34 min.
Į įvykio vietą buvo pasiųstos penkios autocisternos ir ugniagesių štabo automobilis.
Atskubėjus ugniagesiams ugnis jau buvo spėjusi pasiglemžti maždaug dešimties kvadratinių metrų plote stovinčius kryžius – jie degė atvira liepsna.
Gesinti gaisro suskubę ugniagesiai ugnį sutramdė per kelias minutes.
Vėliau vanduo į gaisravietę dar buvo pilamas, kad gaisras neatsinaujintų. Gaisrą Kryžių kalne pavyko likviduoti 9 val. 59 min.
Gaisrą sukėlė uždegta žvakė?
Įvykio vietą apžiūrėjęs Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistas spėjo, kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmonių elgesio.
Versiją, kad gaisrą sukėlė palikta deganti žvakė patvirtino ir gaisro židinyje, netoli apdegusios tujos, rastos vaško ir stiklo šukių liekanos – čia galėjo būti padėti stikliniai indeliai su žvakutėmis.
Jokių talpų, kuriose galėjo būti degaus skysčio, ar jo liekanų gaisravietėje nebuvo rasta.
Priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistai buvo iškėlę keturias gaisro Kryžių kalne versijas: jis galėjo kilti nuo paliktos uždegtos žvakės, nuo numestos nuorūkos. Mediniai kryžiai galėjo būti padegti, taip pat galėjo įvykti ir savaiminis užsidegimas dėl gamtos sąlygų, nes sausą žolę gali padegti ir per joje numestą butelį ar stiklo šukę prasiskverbę saulės spinduliai.
Niokojo ir ugnis, ir vandalai
Ugnis ir vandalai Kryžių kalną buvo nusiaubę jau ne kartą.
Per 1996 metų rugsėjo 14-osios naktį Kryžių kalne kilusį gaisrą supleškėjo maždaug 18 kvadratinių metrų plote stovėję mediniai kryžiai.
Gaisrą sukėlė prie popiežiaus pašventinto medinio Rūpintojėlio uždegta žvakė.
Per gaisrą išdegė apie trijų metrų pločio ir šešių metrų ilgio ruože stovėję mediniai kryžiai, tačiau pats popiežiaus pašventintas Rūpintojėlis nenukentėjo.
Šis naktį kilęs gaisras galėjo sunaikinti Kryžių kalną. Laimei, ugnį pastebėjo tuomet naktimis Kryžių kalną saugoję policijos pareigūnai, kurie dar iki atvykstant ugniagesiams suspėjo lokalizuoti gaisro židinį. 2006 metų vasario mėnesį Kryžių kalną nuniokojo vandalai, kurie išvartė ir sulaužė keliasdešimt kalno papėdėje pastatytų kryžių.
Užuodė žibalo kvapą
Ugniagesiams į Kryžių kalną teko skubėti 2012-ųjų lapkričio 1-ąją. Juos iškvietė vėlų vakarą čia liepsnas pastebėję žmonės.
Atvykus ugniagesiams degė Kryžių kalno papėdėje pastatyti mediniai kryžiai. Kadangi ugniagesiai į Kryžių kalną atvyko greitai, gaisras didelių nuostolių nepridarė. Sudegė tik kelių kvadratinių metrų plote stovėję kryžiai.
Iš pradžių buvo spėta, kad šis gaisras galėjo kilti nuo Kryžių kalne uždegtų žvakių, tačiau įvykio vietą apžiūrėjusiems paveldosaugininkams kilo ir kitokių minčių. Kadangi gaisravietėje jautėsi žibalo kvapas, buvo iškelta versija, kad kryžiai galėjo būti buvo padegti tyčia.
Kryžius vertė buldozeriais
Labiausiai Kryžių kalnas nukentėjo sovietmečiu, kai tuometinės valdžios nurodymu kryžiai buvo verčiami pasitelkus buldozerius.
1961 metais Kryžių kalne stovėję kryžiai buvo nušluoti buldozeriais: mediniai kryžiai buvo sudeginti, metaliniai – nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai – užkasti.
Kalną saugojo kariuomenė ir KGB, buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo Kryžių kalnas vis atgimdavo.
