Šventė baigėsi muštynėmis
Tragedija su Panamos vėliava plaukiojančiame prekybos laive „Rio Ekuku“ įvyko 2011 metų pradžioje sausio 1-ąją - iškart po vidurnakčio 27-metis jūrininkas T.Paulauskas rastas negyvas gyvenamųjų patalpų sektoriuje - kajutes skiriančiame tualete.
Išplaukęs iš Turkijos laivas tada skrodė Atlanto vandenyną. Reisas jau artėjo į pabaigą – iki Vakarų Afrikos pakrančių buvo likę apie 50 jūrmylių. Paskutiniąją metų dieną laisvi nuo budėjimo jūrininkai susėdo vakarieniauti prie šventinio stalo.
Kapitonas įgulai leido išgerti du butelius degtinės. Vėliau linksmybės persikėlė į jūrininko Artūro Būtėno kajutę, kur kilo konfliktas – kretingiškiai A.Vinogradovas ir T.Paulauskas susipykę apsistumdė. Pastarasis po kelių valandų rastas negyvas tualete šalia savo kajutės.
Ant kūno – smurto žymės
Laivui atplaukus į Pusiaujo Gvinėjos uostą, mirusiojo kūnas buvo nugabentas į vietinę ligoninę. Balzamuoti palaikai vėliau buvo parskraidinti į Lietuvą.T.Paulausko artimieji iškart kreipėsi į policiją prašydami ištirti Panamoje registruotos bendrovės „Backyard Marine Services“ laive dirbusio lietuvio žūties aplinkybes.
„Jo nugaroje pastebėjome keturias durtines žaizdas. Akivaizdu, jog tą naktį laive buvo įsiplieskęs kažkoks konfliktas. Todėl ir pagalvojome, jog Tadas galėjo tapti smurto auka“, – pasakojo jūrininko žmona Dominyka Paulauskienė.
Mirusiojo tėvas kretingiškis Robertas Paulauskas – irgi jūrininkas. Kiek anksčiau laive „Rio Ekuku“ jis vieną reisą praleido su sūnumi, pažinojo ten dirbusius lietuvius.
„Po to dirbau kitame laive – žinia apie sūnaus žūtį mane pasiekė prie Čilės krantų. Kapitonas atleido nuo budėjimų. Išlipęs į krantą parskridau į Lietuvą“, – pasakojo mechanikas R.Paulauskas.
Įkaušęs šlitinėjo denyje
Išgertuvėse dalyvavęs A.Būtėnas, prisiminė, kad paryčiais laivo denyje A.Vinogradovas atrodė kaip nesavas: „Blaškėsi basas su kraujo dėmėmis ant kojų, jo veidas buvo nubrozdintas. Gal buvo išgėręs arba apsirūkęs ?, Jį nuvarė į kajutę".
A.Vinogradovas tą dieną buvo gavęs pylos, kad girtas šlitinėjo po laivo denį. Po to įkaušęs jūrininkas veržėsi į jį drausminusio kapitono padėjėjo ukrainiečio Pavelo Jevdokimenkos kajutę aiškintis santykių, o T.Paulauskas mėgino jį sulaikyti.
Laivui atplaukus į skurdžiausią Afrikos šalį Pusiaujo Gvinėją, A.Vinogradovas buvo uždarytas į policijos areštinę. Svetimos šalies laive įsiplieskusio incidento aplinkybių afrikiečiai smulkmeniškai nesiaiškino.
„Rio Ekuku“ kapitonas atliko nelaimės tyrimą - sudaryta grupė apžiūrėjo kajutes, apklausė įgulos narius. A.Vinogradovo elgesys užfiksuotas teismui atsiųstame P.Jakimenkos raporte, laivo dienyno išrašuose, kituose tyrimo dokumentuose.
Išbandė areštinės gultus
Pusiaujo Gvinėjoje parą už grotų praleidusiam A.Vinogradovui leista grįžti į laivą, bet „Rio Ekuku“ savininkai iškart atsisakė šio jūrininko paslaugų – išskraidino jį namo.
Malabo apskrities ligoninėje T.Paulausko kūną apžiūrėję medikai jo kaktoje, akyse pastebėjo kraujosruvų. Afrikiečiai jam diagnozavo ko ne mirtiną 3,8 promilių girtumą.
Balzamuoti mirusiojo palaikai laivo savininkų lėšomis parskraidinti į Lietuvą. „Backyard Marine Services“ garantavo, kad incidento aplinkybės bus ištirtos laivo registravimo arba įtariamojo kilmės šalyje.
Po reiso A.Vinogradovas pats atpėdino į Klaipėdos policijos komisariatą. Ten vyras buvo sulaikytas, apklaustas ir uždarytas į areštinę, bet vėliau paleistas.
Nežino, kas sužalojo draugą
Kretingiškė Virginija Paulauskienė Klaipėdos apygardos teisme žiūrėdamas į A.Vinogradovą kukčiojo ir vos galėjo atsakinėti į klausimus: „Aš atėjau tik paklausti šio jaunuolio, kodėl jis taip žiauriai pasielgė su mano sūnumi, ar Tadas to nusipelnė?“
A.Vinogradovas tvirtino T.Paulausko nemušęs, nežinąs, kas jį galėjo mirtinai sužaloti. Gal pats parkrito ir apsidaužė į metalines laivo pertvaras ? Vienintelis konflikto liudininkas A.Būtėnas tuo metu išėjo iš kajutės ir nematė, kas ten vyksta.
Nors abu kretingiškiai buvo draugai, T.Paulausko artimieji įtarė, kad A.Vinogradovas laive jį žiauriai sumušė, gal net subadė kažkokiu aštriu daiktu. Malabo uoste medikai nustatė, kad T.Paulauską mirtis ištiko lūžus kaukolės pamato kaului.
Veliono kūną teko atkasinėti
Pakartotinė teismo medicinos ekspertizė Lietuvoje atskleidė kitokį vaizdą - pasirodo, jūrininką mirtis galėjo ištikti dėl stipraus pilvo sumušimo, sukėlusio vidinį kraujavimą.
Prieštaringos pananatomologų išvados T.Paulausko artimųjų nenuramino, o tik dar labiau sustiprino jų įsitikinimą, kad kretingiškio mirtis laive "Rio Ekuku" buvo smurtinė.
Netekusi vyro, su kuriuo gyveno vos dvejus metus, mažametę dukrelę auginanti D.Paulauskienė tada buvo nusiteikusi kovoti iki galo.
„Tado jau niekas nebegrąžins, bet kažkas turėtų atsakyti už pralietą kraują. Jeigu jie iš tikrųjų buvo draugai, A.Vinogradovas galėjo manęs bent atsiprašyti“, – kalbėjo nukentėjusioji.
Giminaičų prašymu Kretingoje palaidotas jūrininkas buvo ekshumuotas – jo palaikus dar kartą ištyrė teismo medicinos ekspertų komisija.
Artimiesiems teko išgyventi dar vieną tragediją, kai siekiant nustatyti tikslią T.Paulausko mirties priežastį, velionį teko kelti iš kapo, o po to - antrą kartą laidoti.
Abejonės - kaltinamojo naudai
Nagrinėjant baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teisme, liudijo keli tuo metu laive „Rio Ekuku“ dirbę lietuviai, Ukrainos jūrininkai buvo apklausti nuotoliniu būdu. Pusiaujo Gvinėja ir Panama į Lietuvos teisėsaugininkų prašymus nereagavo.
Liudininkų parodymai ir prieštaringos teismo medicinos ekspertų išvados teisėjo Eduardo Maškevičiaus neįtikino, kad įkaušęs A.Vinogradovas per konfliktą laive iš tikrųjų mirtinai sužalojo savo draugą.
„Geriau kaltą išteisinti negu nekaltą įkalinti. Tokiais atvejais visos abejonės ir prielaidos – kaltinamųjų naudai“, - praėjus penkeriems metams nuo T.Paulausko žūties konstatavo E.Maškevičius ir paskelbė A.Vinogradovui palankų nuosprendį.
Paskutinis taškas nepadėtas
Klaipėdos apygardos prokuratūros skundą dėl A.Vinogradovą išteisinusio nuosprendžio Lietuvos apeliacinis teismas atmetė.
Tuomet Generalinė prokuratūra kreipėsi Aukščiausiąjį teismą, kuris pripažino, kad prokurorų skundas išnagrinėtas netinkamai ir grąžino bylą Apeliaciniam teismui.
A.Vinogradovo bylą iš naujo nagrinėjusi kita teismo kolegija nusprendė, kad jis yra kaltas dėl T.Paulausko mirties. Kretingiškiui, kuris šiuo metu yra reise, skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Apeliacinio teismo kolegija pažymėjo, jog teisėjai gali vertinti įrodymus pasikliaudami savo vidiniais įsitikinimais, bet jie turi būti grindžiami išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Paskutinis taškas šioje byloje dar nepadėtas – A.Vinogradovas gali skųsti teismo sprendimą kasacine tvarka.
Kinijoje prieš devynerius metus statytą „Rio Ekuku“ nelaimės persekioja nuo pat pradžios. Vos išplaukusiame į pirmąjį reisą laive per parą vienas po kito numirė trys lietuviai jūrininkai – teigiama, kad jie apsinuodijo nekokybišku alkoholiu. Klaipėdos apylinkės prokuratūra tuomet pripažino tokią versiją.
Tačiau Klaipėdoje gyvenančios jūrininkų našlės netiki, kad jų vyrai apsinuodijo girtuokliaudami, Moterys įsitikinusios, jog laivo savininkai ir kapitonas Pietų Afrikos Respublikoje suklastojo mirties dokumentus, kad nereikėtų mokėti kompensacijų.
Sulaukusios tik dėžučių su velionių pelenais našlės reikalauja atnaujinti tyrimą dėl jūrininkų mirties aplinkybių nustatymo.
.
.