Ilgapirštei - švelnesnė bausmė
Apeliacinis teismas, pripažinęs, kad R.Neverauskienės nusikaltimų tikslai ir motyvai buvo savanaudiški, nukentėjusiesiems padaryta labai didelė turtinė žala, atskleidė ir kitokį nuteistosios veidą, kurio galbūt nepastebėjo kiti teisėjai ir prokurorai.
Nuosprendyje pažymėta, jog grobstydama Kretingos kredito unijos indėlininkų pinigus R.Neverauskienė augino du vaikus, kuriuos turėjo išlaikyti. Moteris anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, teisme pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo poelgių.
Įvertinus visas bylos aplinkybes konstatuota, kad ankstesnis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis kredito unijos lėšas ketverius metus sistemingai ir įžūliai grobsčiusiai, ja patiklius indėlininkus įžūliai mulkinusiai R.Neverauskienei - pernelyg griežtas.
Kaltę pripažinusiai kretingiškei pirmosios instancijos teismas bausmę sumažino trečdaliu - skyrė trejus metus nelaisvės. Apeliacinis teismas nusprendė, kad to negana, ir nuteistosios kalinimo laiką sumažino iki dvejų metų.
Kretingos kredito unija pripažinta civiline atsakove – nukentėjusiems klientams, su kuriais dar neatsiskaitė, privalės atlyginti turtinę daugiau nei 47,3 tūkst. eurų žalą.
R.Neverauskienės nustekentai kredito unijai palikta teisė pasisavintas lėšas išieškoti iš jos pačios civilinio proceso tvarka.
Teismas atsižvelgė, kad daugelis nukentėjusiųjų šioje byloje nurodė nesiekiantys, kad R.Neverauskienė būtų griežtai nubausta.
Prašė nesodinti už grotų
Didesnę dalį (180 tūkst. eurų) R.Neverauskienės apgaule pasisavintų lėšų indėlininkams anksčiau atlygino ne nuteistoji, o pati kredito unija.
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį skundusi R.Neverauskienė prašė išvis jos neįkalinti - atidėti skirtos bausmės vykdymą. Nuteistoji iki šiol nėra atlyginusi nukentėjusiesiems net dalies turtinės žalos, dėl to nesitarė su jais, nors dirbo ir turėjo pajamų.
Kretingos kredito unijai ir nukentėjusiesiems fiziniams asmenims iš Neverauskienės priteista turtinė žala siekia 227,7 tūkst. eurų. Dar 47,3 tūkst. priteista fiziniams asmenims, daugiau kaip 180 tūkst. – kredito unijai.
Teisme R.Neverauskienė gūžėsi - negalėjo paaiškinti, kur išleido apgaule pasisavintas unijos lėšas, neatskleidė, ar būtų sustojusi, jeigu klientai nebūtų sukėlę triukšmo dėl iš jų sąskaitų pradingusių didelių pinigų sumų.
Buvo uždaryta į izoliatorių
R.Neverauskienė kurį laiką neatvykdavo į teismo posėdžius – nurodydavo, kad serga, bet nepateikdavo tai įrodančių medicinos dokumentų. Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai atsisakė jai išduoti nedarbingumo pažymą, nes jokių ligų neįžvelgė.
Siekiant užtikrinti sklandų teismo procesą R.Neverauskienė buvo areštuota ir uždaryta į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taupat valstybės lėšas ir nevarginant garbaus amžiaus nukentėjusiųjų, išvažiuojamasis teismo posėdis buvo surengtas Salantų kultūros centre.
R.Neverauskienės byla dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kadangi teisiamoji pripažino visus jai inkriminuojamus nusikaltimus, nereikalavo liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos.
Teismo sale virtusiame Salantų kultūros centre moterį žvilgsniais varstė jos buvę jos klientai. Kaltinamoji kaip įmanydama popieriais dangstė savo veidą, po posėdžio kažkur pasislėpė vengdama akistatos su nukentėjusiaisias.
Pinigus šlavėsi iš širdies
R.Neverauskienė svetimus pingus šlavėsi plačiais mostais – Kretingos kredito unijos Salantų kasą tvarkiusi moteris pripažinta kalta dėl 362 dokumentų klastojimo.
Slėpdama savo nusikalstamą veiklą moteris ataskaitose melagingai nurodydavo, kad indėlininkai bei kiti klientai esą patys iš savo sąskaitų pasiėmė pinigus bei už juos pasirašė.
Prieš teismo posėdį prie Salantų kultūros centro pastato stoviniavę žmonės svarstė, ar apie R.Neverauskienės šešėlinę veiklą ką nors žinojo jos sutuoktinis – ilgametis Kretingos rajono policijos komisariato Salantų poskyrio darbuotojas Robertas Neverauskas.
„Nejaugi buvęs pareigūnas neįtarė, kokie aitvarai į namus atneša pinigų ? O gal iš tikrųjų vyras nežinojo, kuo užsiima jo žmona kasininkė uždarbiaudamas užsienyje ?“, - svarstė žmonės.
Kaltinamoji teisme neatskleidė, kodėl sumanė glemžtis svetimus pinigus, kur juos ištaškė, ką jautė vogdama, ar suvokė, kad anksčiau ar vėliau prieis liepto galą.
„Galbūt ji ir pati to nesupranta. Pinigų reikėjo šeimai, nes vyras mažai uždirbdavo. Pradžioje tikėjosi juos grąžinti pardavusi žemės sklypą, o vėliau turbūt nebegalėjo sustoti“, - aiškino kaltinamosios advokatas Jonas Čepas.
Pasijutusi nepagaunama R.Neverauskienė įsidrąsino (2008 m. pagrobė apie 3 tūkst. eurų, o 2012 m. – daugiau kaip 30 tūkst. eurų). Pasisavintus pinigus moteris galėjo grąžinti, nes turėjo savo nekilnojamojo turto, tačiau ir toliau vogė.
Nugvelbė ir unijos lėšas
Daugelį indėlininkų asmeniškai pažinojusi R.Neverauskienė išsiaiškindavo jų planus. Kai kurie jos įkalbėti klientai kredito unijoje laikydavo savo santaupas ir terminuotuosius indėlius be jokių palūkanų.
Įsitikinusi, kad žmonės savo indėlių nepareikalaus anksčiau negu numatyta pasirašytose sutartyse, kasininkė pati nuspręsdavo, kada, iš ko ir kiek pinigų galima nugvelbti.
Dėl R.Neverauskienės aferų nukentėjo 43 pensininkai, patikėję savo santaupas kredito unijai ir manę, kad jų lėšos yra apsaugotos. Kasininkė pasisavino ir seife laikomas unijos lėšas – daugiau kaip 20 tūkst. eurų.
Nutverta aferistė mėgino aiškinti, kad svetimų pinigų jai prireikė sodybos Erlėnų kaime remontuoti, naujiems baldams. Jos name anksčiau veikė maisto prekių parduotuvė.
R.Neverauskienė įvairiomis dingstimis skambindama klientams į namus - įspėdavo, kada atostogaus, kad jie tuo metu nesumanytų dėl savo indėlių kreiptis į kitus kredito unijos darbuotojus – bijojo, kad yla neišlįstų iš maišo.
Vaidino paslaugią kasininkę
„Kai mano vyrą paguldė infarktas, ji ir man dažnai skambinėjo, teiravosi, ar dar nereikia pinigėlių – dėjosi rūpestinga ir paslaugia finansininke. Pinigų man prireikė vėliau - septynis mėnesius jų prašiau, bet nieko negavau“, - teismo salėje sielojosi salantiškė Ona Girevičienė.
Tuomet pensininkė dar nežinojo, kad R.Neverauskienė jos ir kitų salantiškių senatvei taupytus pinigus klastodama klientų parašus nugvelbdavo žaibiškai, vos tik šie juos palikdavo unijai.
Žmonės, kuriems unija jau atlygino nuostolius, teisme nereikalavo griežtos bausmės R.Neverauskienei. Tačiau buvo ir tokių, kurie jų pinigus įžūliai grobsčiusią kasininke teismo salėje vadino „apsimetėle“, „klastūne“, „ gyvate“.
Nesulaukę iš unijos nesulaukę nuostolių atlyginimo salantiškiai žvelgdami į akis kaltinamajai klausė: „Renatėle, kada grąžinsi mūsų pinigus ?“
Kurpdama melagingas atskaitas R.Neverauskienė ataskaitose nurodydavo, kad žmonės neva patys savo noru nutraukė terminuotųjų indėlių sutartis ir pasiėmė savo pinigus.
„Taip ji kurdavo įvaizdį, kad visos bankinės operacijos atliekamos teisėtai, o iš tikrųjų įžūliai mulkino visus, glemžėsi svetimus pinigus“, – piktinosi nukentėjusieji.
Kai žmonės, kurių indėliai jau gulėjo R.Neverauskienė kišenėje, jų pareikalaudavo, kasininkė nesutrikdavo – mikliai suklastodavo kitų indėlininkų dokumentus, išgrynindavo ir atiduodamo jų pinigus. Taip ir sukosi apgaulės karuselė.
Nematė, kad dingsta pinigai ?
R.Neverauskienės aferos išniro į dieno šviesą, kai viena šeima pasigedo kredito unijoje palikto 10 tūkst. litų indėlio, kurį kasininkė, kaip vėliau paaiškėjo, iškart persipumpavo į savo kišenę.
Tuo metu Salantuose jau sklido kalbos, kad iš sąskaitų mįslingai dingsta pinigai. Nuvykę į Kretingą pasitikrinti kai kurie smalsuoliai apstulbo sužinoje, kad jų indėlių nebėra, nors sutarčių nebuvo nutraukę.
Nesąžininga kasininkė pasisavino 82 Kretingos kredito unijos klientų pinigus. Kai kurie žmonės jau mirę. Tarp visų nukentėjusiųjų 16 indėlininkų dokumentuose neatpažino savo parašų.
Kai kuriems klientams, kurie ateidavo į unijos skyrių pasiimti savo indėlių, R.Neverauskienė juos sugrąžindavo, todėl teisėsaugininkų nutverta su įkalčiais savo kaltę pripažino tik iš dalies.
Teisme tardama paskutinįjį žodį R.Neverauskienė net neužsiminė, ar stengsis kaip nors grąžinti skolas buvusiems savo klientams, kuriems kredito unija nuostolių iki šiol neatlygino.
Juristas J.Čepas pastarąją aplinkybę įvertino kaip ikiteisminio tyrimo broką: „Kodėl unija vienų indėlininkų nuostolius atlygino, o kiti savo pinigų iki šiol neatgauna – reikėjo laukti eilėje ar pinigų pritrūko ?“.
R.Neverauskienę į nusikalstamą veiklą, pasak J.Čepo, galėjo pastūmėti Kretingos kredito unijoje tvyrojęs chaosas: "Keista, kad niekas taip ilgai nepastebėjo, jog iš sąskaitų pradingsta didžiulės pinigų sumos".
Kasininkei pensininkų lėšų, regis, prireikė ne tik savo šeimos gerbūviui ir sotesniam gyvenimui. Nustatyta, kad suleidusi nagus į unijos kasą, ji su vaikais buvo išvykusi poilsiauti į Egiptą.