Vieną stambiausių Lietuvoje narkotikų siuntų, kuri buvo paslėpta specialiai pagamintuose įrenginiuose, aptiko Muitinės kriminalinės tarnybos ir Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai.
Kai konteinerių laivas su brangiuoju kroviniu iš Ekvadoro – šešiomis liejimo formomis plastiko dirbiniams gaminti – prisišvartavo Klaipėdoje, čia jo jau laukė muitinės kriminalistai.
Advokatas bandė trukdyti
Specialistai iškart suprato, kad detaliai patikrinti įrenginius bus labai sudėtinga, – kiekviena liejimo forma sveria 3,5 tonos.
Paprastai pasiimti krovinio atvyksta įmonės gavėjos darbuotojai. Šįkart atskubėjo tik advokatas.
Vėliau paaiškėjo, kad įmonės vadovo – Rusijos piliečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvoje, jau ir pėdos ataušusios.
„Nagrinėdami krovinio dokumentus muitinės pareigūnai atkreipė dėmesį, kad krovinys – liejimo formos plastikiniams gaubteliams ir dangteliams gaminti – atkeliauja iš Ekvadoro, užsukant į Kolumbiją ir Vokietijos Hamburgo uostą.
Iš Pietų Amerikos neretai plaukia kvaišalai. Įtarimų sukėlė ir tai, kad siunčiamos tik liejimo formos, bet nėra gamybai būtinų staklių. O įrenginių gavėjas – Vilniuje registruota mažoji bendrija – negalėjo aiškiai pasakyti, ką veiks su šiais įrenginiais, neturėjo jų brėžinių. Vienąkart kalbėjo apie gamybą Lietuvoje, kitąkart jau pareikšta, kad įrenginius parduos.
Krovinio atėjęs advokatas stengėsi visaip trukdyti nuodugniai patikrinti krovinį – tariamus gamyklinius įrenginius, kurie, pasirodo, besą muliažai.
Teko į pagalbą kviesti nemažai specialistų ir samdyti įmonę, kuri išardytų įrenginius, – kvaišalai buvo aklinai užvirinti metalinėse liejimo formose. Tai buvo sudėtingiausia krovinio tikrinimo procedūra per visą muitinės gyvavimą“, – pasakojo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Telesforas Šimkus.
Prireikė daug pastangų
Muitininkai išbandė visus įprastai naudojamus tikrinimo būdus, tačiau to nepakako.
Po ilgų diskusijų nuspręsta, kad reikia įrenginių sienose gręžti skyles.
„Gręžiant skyles pažeidžiamas hermetiškumas. Jei nieko bloga nerastume, viską tektų vėl padaryti, kaip buvo iki tol.
Tai galima atlikti tik gamykloje. Todėl teko samdyti įmonę, darbai kainavo 10 tūkst. eurų. Bet pinigai sumokėti ne veltui.
Liepos 24-ąją išgręžta pirmoji skylė – ant grąžto liko baltų miltelių. Nustatyta, kad tai – kokainas. Išgremžus didesnę skylę paaiškėjo, kad kvaišalai suvynioti į plastiko paketus. Reikėjo juos išimti nieko nepažeidžiant, nesugadinant daiktinių įrodymų. Liko vienintelis būdas – frezavimas“, – aiškino T.Šimkus.
Iš viso siuntoje rastos 576 pakuotės kvaišalų. Kiekvienoje pakuotėje – po 1 kilogramą 60 gramų. Pakuotės buvo paslėptos liejimo formų viduje, aušinimo kamerose. Jos sandariai suvyniotos, aplietos silikonu.
Bus sunku rasti kaltininkus
Specialistai teigė, kad kvaišalų slėptuvės įrengtos išradingai, viską gerai apgalvojus. Tačiau vis vien liko ir technologinių, ir konstrukcinių klaidų.
Kanalai, kuriais neva turėtų tekėti skysta plastmasė, nepragręžti iki galo, aušinimo vamzdeliai nesusisiekia su aušinimo kamera. Mat jei jie susijungtų, sklistų kvapas, kurį pajustų narkotikų paieškai pasitelkiami šunys.
Be to, įrenginiai atrodė lyg dirbtinai pasendinti – subraižyti, apipilti rūdijimą skatinančiu skysčiu.
„Ikiteisminis tyrimas nebus lengvas. Kontrabandinis krovinys atkeliavo iš Pietų Amerikos, o bendradarbiauti su šio regiono teisėsauga nėra paprasta.
Numanomas kaltininkas – ne Lietuvos pilietis ir jo nebėra Lietuvoje. Rusija savo piliečių neišduoda, todėl bus sudėtinga jį apklausti ir atlikti kitus procesinius veiksmus“, – sakė Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.