Vasarą R.Špilevskiui buvo atlikta kompleksinė stacionari psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, tačiau tyrėjams vis dar trūksta kai kurių byloje paskirtų tyrimų rezultatų.
"Vos tik juos gausime, bus priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, koks jis bus, manau, sužinosime netrukus", - portalui lrytas.lt sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Vilniaus prokuroras Liutauras Rudzevičius.
Prokuroro teigimu, galimi du šios bylos baigties variantai - arba R.Špilevskis pripažįstamas pakaltinamu ir sėda į teisiamųjų suolą, arba bus prašoma teismo leidimo toliau jį priverstinai gydyti psichiatrinėje ligoninėje.
Į psichiatrinę ligoninę R.Špilevskis buvo paguldytas iškart po to, kai šių metų gegužės 8 dieną Vilniaus rajone, Karužiškių kaime buvo rasti kastuvu užkapoti jo 82 metų tėvo Edvardo Špilevskio ir 72 metų motinos Teresos Špilevskajos kūnai.
Policijai atvykus į nusikaltimo vietą, R.Špilevskis buvo namo viduje ir lyg nieko nebūtų įvykę vonioje dainuodamas bandė nuplauti tėvų kraują. Jis pareigūnams geranoriškai durų neatidarė, todėl šiems teko įsiveržti jėga ir įtariamą tėvažudį surakinti antrankiais.
R.Špilevskis nenurimo ir tada. Jis muistėsi, kalbėjo kažkokia nesuprantama kalba, toliau dainavo anglišką dainą.
Įtarus, kad vyro psichika gali būti pakrikusi, R.Špilevskis iškart išvežtas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, kurios palatoje buvo surengtas išvažiuojamasis teismo posėdis ir įtariamajam skirta pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams.
Kadangi įtariamam žmogžudžiui buvo būtinas gydymas, iš Vilniaus R.Špilevskis pervežtas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kurioje gydomas jau beveik penkis mėnesius.
Prakalbinti vyrą tyrėjams pavyko tik praėjus maždaug mėnesiui po tragedijos, tačiau suprasti, ką jis pasakoja apie nusikaltimą teisėsaugininkams sekėsi sunkiai.
Iškart po nužudymo R.Špilevskį pažinoję žmonės kalbėjo, kad vyras yra geras vaikas iš geros šeimos, kuris rūpinosi savo tėvais ir dažnai iš Vilniaus atvykdavo į Karužiškes jiems padėti.
Tik po dviejų žmonių nužudymo paaiškėjo, kad senukai Špilevskiai slėpė savo sūnaus, gabaus architekto paslaptį apie jį kankinančias psihikos problemas.
Maždaug prieš metus R.Špilevskis pats kreipėsi į psichiatrijos ligoninę ir kurį laiką buvo joje gydomas.
Gavęs reikiamą pagalbą vyras grįžo į įprastą gyvenimo ritmą, tačiau neilgam.
Iškart po nužudymų medikai spėja, kad psichikos liga R.Špilevskiui galėjo paūmėti ištikus alkoholinei psichozei. Jis galėjo ilgą laiką gerti, o staiga nustojus vartoti alkoholį prasidėjo haliucinacijos ir vietoje savo tėvų jis matė jį puolančias pabaisas.
Kad R.Špilevskis mėgo kilnoti taurelę, liudija ir kaimynai. Jie ne kartą matė, kaip jis išgerdavo ir neblaivus sėsdavo į savo automobilį.
