Teismo salėje teisiamasis iš advokato rankų bandė išmušti skėtį, o kitas advokatas nusprendė auklėti savo klientą ir paprašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Į VAT salę buvo atneštas pagrindinis nusikaltimo įrankis – skėtis, kuriuo 2014 metų Kūčių naktį T.Dobrovolskiui buvo durta į akį. Smūgis buvo mirtinas – po kelių dienų ligoninėje menininkas mirė dėl galvos smegenų sužalojimo.
Sulaužytas skėtis buvo pateiktas ekspertui Ramučiui Jatuliui, kuris neabejojo, kad skėtis buvo nulaužtas jėga. Tačiau ekspertas negalėjo atsakyti, ar jo kotas sulūžo žmogui duriant, ar trenkiant.
Ekspertas prisiminė, jog jam atvežtas skėtis buvo visiškai sulaužytas: nulaužtas kotas, jo vidurinė dalis, sulaužytas gaubtas.
Tiriant muštynių, įvykusių prie baro Vingrių gatvėje, aplinkybes, nustatyta, kad kurį laiką skėtis buvo liudytojo Martyno Prokopo rankose. Liudytojas teigė, jog pajutęs smūgį užsidengė rankomis veidą, o rankoje liko tik skėčio rankena.
Paaiškėjo, jog tuo metu M.Prokopui į veidą trenkė Karolis Pociūnas. K.Pociūnas tikino, jog skėtį, kuriuo bandė dengtis M.Prokopas, jis nustūmė abiem rankomis.
Kaip jis tai padarė, teisėjai leido parodyti teismo salėje. Advokato Jono Skruzdžio laikomą skėtį K.Pociūnas nestipriu judesiu stumtelėjo į šoną.
„Ar skėtis sulūžo? Ne“, – nė kiek nenustebo ekspertas. Jo teigimu, tik stumiant į šoną, skėčio sulaužyti neįmanoma – jis turėjo būti laužiamas skersai.
Netikėtą prašymą teismui pateikė ir advokatas Tomas Meidus. Jis nusprendė tapti savo kliento Skirmanto Jankausko laiduotoju ir paprašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
S.Jankauskas kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimus, sveikatos, sutrikdymu. Jam, K.Pociūnui ir Audriui Šalnai pateikti kaltinimai ir dėl T.Dobrovolskio nužudymo.
Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kitus teisiamuosius prašė jų tėvai, o gelbėti S.Jankauską ėmėsi advokatas.
„Kaip jūs žiūrite į tai, kad advokatas, kuris turėtų padėti išsiaiškinti tiesą, tampa kaltinamojo laiduotoju? Ar taip advokatas padeda teismui išsiaiškinti tiesą?“ – į teisininką kreipėsi teisėjų kolegijos pirmininkas Stasys Lemežis.
T.Meidus teigė, jog S.Jankauskui – jis net tik advokatas: „Jis manęs nesusirado pagal skelbimą, mes daug metų bendraujame su S.Jankausko šeima, su jo motina, broliais, todėl po šio įvykio jie iš karto kreipėsi į mane“. Advokatas teigė, jog S.Jankauskas – jo sūnaus bendraamžis, jie kartu važiuoja žvejoti, mėgsta leisti laiką gamtoje. Be to, juos sieja ir profesiniai dalykai. S.Jankauskas baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.
Todėl T.Meidus tikisi, kad pasibaigus šiai bylai, jų santykiai nenutrūks, o taps dar glaudesni, nes S.Jankauskas jau dabar siekia tobulėti kaip teisininkas.
Kad kaltinamąjį būtų galima atleisti nuo bausmės pagal laidavimą, jis turi visiškai pripažinti savo kaltę, o S.Jankauskas atsisakė net dalyvauti eksperimentuose, nesutiko būti tikrinamas poligrafu.
T.Meidus atskleidė, jog nuo tyrimo poligrafu klientą atkalbėjo jis pats. „Iš viešosios erdvės mes žinome, kad tą daryti atsisakė ir kai kurie aukšti pareigūnai. Jie turėjo tokią teisę, o naudotis savo teise teisinėje valstybėje visai normalu“, – kalbėjo advokatas.
Jis tvirtino, jog pats taip pat neitų į tokį patikrinimą: „Nueiti pas bobutę pasiburti iš kavos tirščių, pas kokią raganą, ar pasitikrinti poligrafu, tai tas pats. Teismų praktikoje poligrafo rezultatai nelaikomi įrodymu“.
Advokato sprendimas tokiu būdu ginti savo klientą, papiktino ir nužudytojo T.Dobrovolskio motiną, režisierę Angelę Šakalienę: „Vieną iš teismo salės pasiims tėvelis, kitą – motina, advokatas pasiims S.Jankauską. Gal aš nežinau įstatymų, bet aš ginu savo nužudyto sūnaus teises. Ar mano sūnus, trejus metus gulintis Antakalnio kapinių menininkų kalnelyje, turi teisę būti apgintas?
Nė vienas iš šešių teisiamųjų neparodė nė menkiausio žmogiškumo ir atgailos. Sėdime čia metus lyg nieko nebūtų buvę, bet juk buvo“.
Bausmės bandančiam išvengti S.Jankauskui iki šiol pretenzijų turi ir tą vakarą prie Psichbariu vadinamo baro sumuštas Andrejus Karačiūnas.
Kiti keturi kaltinamieji su juo jau yra susitaikę ir už sulaužytą ranką sumokėję po 2,5 tūkstančio eurų. Nors iš karto po įvykio A.Karačiūnas moralinę žalą buvo įvertinęs 30 tūkstančių eurų, nusprendė, jog tokio žalos atlyginimo užteks. Tačiau jis siekia, kad tokią pat sumą sumokėtų ir su juo nesusitaikęs S.Jankauskas.
A.Karačiūnas neprisimena, kad šis teisiamasis jį būtų mušęs, tačiau tai nurodyta byloje. Su tuo nesutinka ir pats S.Jankauskas: „Aš nustūmiau nukentėjusįjį, bet nemanau, kad jam padariau kokios nors žalos“.
Kitas nukentėjusysis Mindaugas Šulinskas ieškinių nėra pareiškęs, tačiau po nuosprendžio dėl žalos atlyginimo į teismą žada kreiptis civiline tvarka.
Ją atlyginti jis žada reikalauti iš Vytenio Matulevičiaus, kurio tėvas taip pat yra pateikęs prašymą atleisti sūnų nuo bausmės pagal laidavimą. M.Šulinskas su su tuo kategoriškai nesutinka, nes V.Matulevičiaus jo net neatsiprašė ir neatlygino žalos, o derybos dėl jos dydžio baigėsi nesėkmingai.