Vilnietį D. Vaisėtą nužudę nuteistieji kasaciniais skundais prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius bei sušvelninti jiems skirtas bausmes.
Kaip pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas dėl 40-mečio verslininko D. Vaisėtos nužudymo buvo pradėtas 2009 m. birželio mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vilniečio nužudymą organizavo Mantas Adomavičius., jam aktyviai talkino jo draugė Monika Elenbergaitė, dirbusi D. Vaisėtos vadovaujamoje įmonėje. Ji rinko informaciją apie savo viršininko asmeninį gyvenimą, turimus turtus.
Pasinaudojęs M. Elenbergaitės suteikta informacija, M. Aadomavičius kruopščiai suplanavo šiurpų nusikaltimą. 2009 m. birželio mėn. vakarą Vilniaus rajone M. Adomavičius kartu su bendrininkais Laurynu Drūteika ir Romanu Mironiuku nužudė M. Elenbergaitės į sutartą vietą atviliotą verslininką.
Po nusikaltimo negalėdami užvaldyti didžiosios dalies verslininko turto, bendrininkai numatė kitą auką. Jie buvo sulaikyti, kai ieškojo tinkamos vietos 36-erių metų verslininko nužudymui, su kuriuo aktyviai bandė suartėti M. Elenbergaitė.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. už itin žiaurų verslininko nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti kitą asmenį šių nusikaltimų organizatoriui M. Adomavičiui skyrė 19 metų laisvės atėmimo bausmę, jam aktyviai talkinusiai M. Elenbergaitei – 17 metų laisvės atėmimo bausmę, bendrininkas R. Mironiukas buvo nuteistas kalėti 18 metų, L. Drūteikai – 16 metų.
Dėl turtų verslininką žiauriai nužudę jauni nusikaltėliai jo artimiesiems turėjo atlyginti turtinę bei neturtinę žalą ir nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas.
Nuteistieji su tokiu nuosprendžiu nesutiko ir pateikė apeliacinius skundus. Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą nagrinėjo dar ketverius metus, tačiau Vilniaus apygardos teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių nepakeitė.
Siekdami trumpesnių laisvės atėmimo bausmių, nuteistieji Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinius skundus. Tačiau teismas tenkino prokuroro prašymą ir atmetė nuteistųjų M. Adomavičiaus, L. Drūteikos ir R. Mironiuko kasacinius skundus, nuteistosios M. Elenbergaitės kasacinį skundą tenkino iš dalies.
M. Elenbergaitė kasaciniame skunde teigė, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ją kalta dėl nužudymo itin žiauriai, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad M. Elenbergaitė betarpiškai nedalyvavo atimant gyvybę D. Vaisėtai (nes tuo metu sėdėjo mašinoje), tačiau nepanaikino jos atsakomybės už dalyvavimą organizuotoje grupėje nužudant bejėgiškos būklės žmogų iš savanaudiškų paskatų.
Teismas nesušvelnino nė vienam iš nuteistųjų skirtų laisvės atėmimo bausmių.
