Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Gyveno ant parako statinės
Mano pašnekovas apie tai, ar jam prabilti, ar ne, mąstė tik valandą. „Dar tik pasitarsiu su savo žmona“, – pajuokavo. Bet apsisprendė.
„Aš ir dabar nelabai noriu apie tai šnekėti. Nežinau, ant kokios parako statinės vėl užlipau. O jeigu dar prabilčiau su pavardėmis... Nemanau, kad mano pasakojimas ką nors pakeis šioje srityje“, – prisipažino Lietuvos baleto žvaigždė, primarijus 41 metų Nerijus Juška.
Kai klaidžiais miško keliukais atvažiavau į jo namus, jau buvo vėlyvas vakaras.
Draugiškai nusiteikusi mane pasitiko visa šeima: žmona Agnė, mažasis dvejų metukų burbulas, matyt, būsimasis šokėjas, jau dabar stypčiojantis paskui tėtį šokio žingsneliais. O gražiame krepšelyje tylutėliai miegojo pusantro mėnesio mažylė.
Nors mūsų pokalbis neturėjo būti lengvas, prie arbatos puodelio mes susėdome visi drauge.
Tik mažylė sapnavo savo sapnus, o jos broliukas per ausines klausėsi mamos skaitomos gražios pasakos.
Patyrė savo kailiu
– Ta problema, kai patiriamas seksualinis priekabiavimas prie tos pačios lyties asmens, man žinoma nuo paauglystės. Galiu pasakyti, kad augau tai matydamas.
Tas ratas pradėjo suktis dar nuo M.K.Čiurlionio meno mokyklos laikų. Čia aš pakliuvau būdamas trečiokas. Bet, ačiū Dievui, seksualinio priekabiavimo atvejų man pasitaikė jau vėliau, paskutinėse klasėse.
Tik dabar, kai jau praėjo daug laiko, atitolau, galiu apie tai kalbėti, – atsidusęs pradėjo pokalbį baleto žvaigždė. Nereikėjo nei klausti. Mačiau, kaip jam sunku grįžti į tuos prisiminimus.
Reikėjo išmokti saugotis
– Ar mokykloje tai darė mokytojai?
– Taip. Bet ne tada, kai buvau vaikas. Pirmi metai Operos ir baleto teatre. Mes dar buvome paskutinių mokyklos klasių mokiniai, 18-mečiai, bet jau priimti dirbti į teatrą. Ta proga – pirmas bendras balius meno šventovėje.
Per pertrauką užeinu į persirengimo kambarį, plaunuosi rankas. Ir staiga mano girtas mokytojas, atsekęs iš paskos, įvirsta į kambarį ir iš nugaros prispaudžia mane prie sienos.
Po velnių, juk netrenksi į snukį mokytojui! Kažkaip jį atstūmiau, be to, mane išgelbėjo merginos, užėjusios į tą kambarį.
Taip buvo šlykštu... Arba kitame baliuke mokytojas leidžia sau po stalu grabinėti tavo šlaunį.
Užmušti šlykštynę norėdavosi.
– Tie mokytojai, matyt, visuomenėje buvo žinomi, gerbiami metrai? Ir nebijojo?
– Taip, gerbiami, ir dabar dar gyvi. O ko jiems bijoti? Tuomet netgi minčių nebuvo apie tai šnekėti, skųstis. Išmaniųjų telefonų dar nebuvo, nenufilmuosi.
Juk visur sava chebra, kompanija, „bohema“. Niekas nesigirdavo, bet ne vienas tai yra patyręs. Visi tylėdavo.
– Ir kokie santykiai su tokiu mokytoju buvo vėliau? Mokydavo toliau profesijos?
– Taip, mokaisi, ir tiek. Tik jau supranti, kad gyveni ant parako statinės, elgiesi atsargiai.
Pagaliau perpranti, kokia yra tokio vyro seksualinio priekabiavimo prie kito vyro technika. Dabar aš jau puikiai suprantu. Nebesu naivus. Kai tik kas nors išsižioja, aš jau žinau, kas ko nori.
Gal kai vyras seksualiai priekabiauja prie moters, tai tą patį vakarą gali baigtis lytiniu aktu, prievarta. Šiuo atveju konkrečiai vyriškis nesako: „Noriu tave įsiversti į lovą.“
Ir jeigu jaunuolis dar nepatyręs priekabiavimo, iškart to ir nesupras. Viskas siūloma aplinkiniais keliais, zonduojama.
Prisimenu, man buvo gal 18–19 metų. Vienas gerai meno pasaulyje žinomas asmuo man ėmė dejuoti, kad sunkiai serga, greitai mirs. Ima sukinėti ant savo piršto storą auksinį žiedą – norėtų jį palikti man. Kai atsisakiau, ėjo toliau.
Štai po savaitės jam iš Vokietijos atvairuos „Audi 100“, mašina jam nebereikalinga, tai atiduos man. O, tokia mašina – kosmosas tada buvo! Ir jis taip psichologiškai sugebėjo mane paveikti, kad aš tuo net įtikėjau.
Laukiu, kada tą mašiną parvairuos! O jam nieko iš manęs nereikia, tik pabendrauti, kartu pabūti, jis juk greitai mirs... Jo mirties nelaukiau, draugystės neužmezgiau.
Pasirodo, ne aš vienas buvau toks avinėlis. Ne vienam jaunuoliui jis kalbėjo, kad greitai mirs.
Bet vaikšto gyvas iki šiol. Kai jį pamatau gatvėje, dar ir dabar nusipurtau.
Siūlė aukso kalnus
– Turbūt daug tiesos yra žodžiuose, kad vyriškis greitą karjerą meno, šou pasaulyje padarys tiktai pasidavęs seksualiniam kokios nors garsenybės, turinčios galią, priekabiavimui?
– Labai daug. Ir baisiausia, kad visai ne homoseksualūs asmenys turi išgyventi tas žeminančias situacijas. Ne tik žeminančias, bet taip tvojančias per psichiką...
O jei esi neatsparus ir pasiduodi, iš prigimties būdamas ne homoseksualus, sutinki atvažiuoti į namus, pavakarieniauti ar panašiai – viskas!
Esi užspeistas į kampą ir pabėgti jau labai sunku. Nes prieš tave – viliojantis karjeros pasiūlymas, ir ne visi pajėgūs tam atsispirti. Nes tai tavo ateitis, šlovė...
– Jums teko tai patirti – gauti sandėrio pasiūlymą dėl karjeros?
– Taip, ir ne vieną kartą. Juk sakiau – nuo paauglystės gyvenau apsuptas tokių siūlytojų.
Gal prieš 7 metus į mūsų Operos ir baleto teatrą atvyko du impresarijai iš Londono. Planavo baleto spektaklį „Miegančioji gražuolė“ išvežti į Londoną.
Impresarijai atėjo į repeticiją, stebėjo. Atrodė kaip tikro vyriškumo etalonai! Džentelmeniški, mandagūs.
Einu po repeticijos gatve, telefono skambutis. Iš užsienietiško numerio. Pasirodo, vienas tų impresarijų. Jam nepaprastai patiko mano šokis, artistiškumas, aš – tikras princas. Norėtų vakare susitikti, pasišnekėti. Gerai, manau, taip ir turi būti.
Liepė išsirinkti kokį tik noriu restoraną, o per vakarienę – brangiausius patiekalus.
Vėl man komplimentai. Natūralu, juk aš artistas.
Tačiau suklusau, kai jis pradėjo girtis savo turtais – turįs butų Maskvoje, Paryžiuje, Londone, aš galįs šokti bet kuriame pasaulio teatre, jis visur mane įtaisys. Iš pradžių Londono balete, vėliau – kur panorėsiu.
Manęs laukia pasaulinė šlovė ir pinigai. Londone galėsiu gyventi jo bute, jokių problemų.
Tada man ir nukrito rožiniai akiniai.
– Nebaigėte vakarieniauti?
– Ne, veiksmas vyko toliau. Tuo metu man paskambino akių gydytoja – aš laukiau akių operacijos. Tuoj jo pasiūlymas – Londone mane operuos geriausi specialistai.
Na, toliau aš jau nebelaukiu, kylu nuo stalo: viso gero, turiu darbų. Bet jis nepasiduoda, išsitraukia trečią pasiūlymą. Kam man važiuoti namo? Teatras šalia, galiu pernakvoti jo kambaryje, užsisakysime šampano, užkandžių.
Pamatęs, kad ir tai nevilioja, staiga prisimena, kad viešbutyje turi ne vieną, o du kambarius, ramiai išmiegosiu ir ryte – iškart į teatrą.
Šiaip taip jo atsikračiau, bet širdy buvo lyg pridirbta.
Ir su tokiais juoduliais paskui tu turi gyventi – net negali iš sąmonės ištrinti.
– Ir kaip tos gastrolės? Važiavote į Londoną?
– Ne, visa trupė į Londoną taip ir neišvyko. Kodėl, žinojau tik aš ir tuometinė baleto trupės vadovė Tatjana Sedunova. Dar ir pajuokavo: galėjai dėl teatro ir pasiaukoti...
Tokių atvejų, pasiūlymų buvo ne vienas. Ir Rusijoje, ir kitur užsienyje. Aš galiu kalbėti, nes viską atrėmiau.
Lietuvoje, sakau nesigirdamas, ir taip buvau geriausias – to iš manęs nebuvo galima atimti. O vidutinybėms išlįsti beveik neįmanoma. Arba ir lieki vidutinybė. Bet kiti, deja, tylės.
– Bet kodėl tyla?
– Gal todėl, kad aišku kaip dieną – tame pasaulyje nieko nepakeisi.
Kam aš skalambinsiu varpais? Tėvams? Taip, jeigu būčiau patyręs seksualinę prievartą. Bet to nebuvo. O apie bandymus... Negi čia nusikaltimas, pasakys daugelis.
– Tačiau vieną mokytoją iš M.K.Čiurlionio meno mokyklos juk nuteisė?
– Vieną nuteisė, na, ir kas? Jeigu vieną vagį pagavo, nuteisė, tai kiti vogti nebeis? Eis! Tų žmonių nesustabdysi.
Jie žino, kas grėstų viską paviešinus. Bet rizikuoja. Tai yra tam tikra ruletė, ir ji sukasi sėkmingai.
Įsivaizduokite, kas kils ir po šio interviu. Jis pats „p...as“, pažiūrėkit, kaip atrodo, kokias ten timpas ant scenos užsimovęs! Visi jie ten „p...ai“. Tokia ribota žmonių mąstysena. Štai jeigu treningą vilkėtų ir aukso grandinę užsikabintų – tai vyras!
– Tai vyriškiai, ar ir moterys taip pat, patyrę tos pačios lyties seksualinį priekabiavimą, lieka vieni su savo išgyvenimais?
– Taip. Vieni.
Visą straipsnį skaitykite dienraštyje „Lietuvos rytas“
