64 metų A.Kiseliovas, kuriam skirta mirties bausmė vėliau buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos, jau buvo susitaikęs, kad visą gyvenimą praleis už grotų.
Tačiau praėjusių metų spalį Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) priimtas sprendimas byloje „Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą“ žudikui suteikė tą šiaudą, kurį pagriebęs jis dar gali išvysti laisvę.
Europa nori gailestingumo
Priimdamas sprendimą šioje byloje EŽTT konstatavo, jog tai, kad Lietuvoje nenumatyta persvarstyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pažeidžia Konvencijos 3-iojo straipsnio reikalavimus.
„Net ir labiausiai pasibjaurėtinus ir baisiausius nusikaltimus įvykdę asmenys vis tiek išsaugo savo esminį žmogiškumą ir gebėjimą keistis.
Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie išsaugo teisę turėti viltį, kad vieną dieną išpirks savo kaltes.
Šios vilties iš jų negalima visai atimti. Atėmus iš jų viltį būtų paneigtas esminis žmogiškumo aspektas ir tai prilygtų pažeminimui“, – teigiama EŽTT sprendime.
Prieš dvidešimt metų teismo salėje išprotėjusį vaidinęs žudikas šio EŽTT sprendimo pro akis nepraleido ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimą bausmę iki gyvos galvos, parenkant kitą bausmės rūšį.
Paliko laukti naujo įstatymo
Šią savaitę teismas A.Kiseliovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuva dar nėra priėmusi įstatymo, leidžiančio sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Tačiau tokia įstatymo pataisa jau yra pateikta Seimui.
Įstatymo projektas numato galimybę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę persvarstyti po 25 įkalinimo metų. Projektas numato, kad, atmetus tokį nuteistojo prašymą, jis iš naujo galėtų būti svarstomas tik po 5 metų.
Galimybės išvysti gyvenimą kitapus grotų A.Kiseliovui dar teks palaukti, tačiau jo beldimasis iš kalėjimo vėl privertė iš užmaršties ištraukti tuo metu visą Lietuvą sukrėtusią jo nusikaltimų istoriją.
Moteris žudydavo naktimis
Klaipėdietis 1994 m. naktį iš birželio 28-osios į 29-ąją nužudė 42 metų Janiną Kadyrovą, 1995 m. naktį iš lapkričio 27-osios į 28-ąją – Šilalės rajone gyvenusį 36 metų Sergejų Vaitiškevičių, 1996 m. naktį iš birželio 26-osios į 27-ąją – 29 metų Vilmą Kriaučiūnienę, o naktį iš liepos 7-osios į 8-ąją – 37 metų Liubovę Sučiok.
Visas savo aukas A.Kiseliovas pasmaugė. Moterys buvo apiplėštos, o kai kurios ir išžagintos.
Nelegaliai savo automobiliu be licencijos dirbdamas taksistu klaipėdietis nusižiūrėdavo auksiniais dirbiniais pasipuošusias ir prabangiai apsirengusias keleives.
Nusivežęs į atokesnę vietą A.Kiseliovas moteris pasmaugdavo – tam bagažinėje vežiojosi virvę.
Po to apiplėštas ir nužudytas aukas jis užkasdavo užmiestyje esančiame Šernų miške.
Auksinius papuošalus nusikaltėlis parduodavo lombarde, o geresnius aukų drabužius, perukus, rankines pasiimdavo .
Dalį daiktų veždavo pas uošvę į kaimą Šilalės rajone.
Kaimo gyventojai nujautė
Žiaurūs moterų nužudymai paaiškėjo pareigūnams išnarpliojus Šilalės rajone gyvenusio klaipėdiečio S.Vaitiškevičiaus nužudymą. Jis buvo A.Kiseliovo uošvės sugyventinis.
Uoste sargu dirbęs būsimasis žudikas kartu su uošvės sūnumi 19 metų Aldu Mikalausku ir būsimąja auka iš saugomų laivų vogdavo metalą ir įrangą.
A.Kiseliovo uošvė su S.Vaitiškevičiumi dažnai kivirčydavosi, o barniai baigdavosi muštynėmis. Abu sugyventiniai vienas kitą ne kartą skundė policijai.
1995 metų lapkričio mėnesį S.Vaitiškevičius iš Tujainių kaimo netikėtai dingo. Į policiją atėjusi Regina Mikalauskienė atsisakė pretenzijų dėl jos sumušimų ir pranešė, kad sugyventinis grįžo gyventi į Klaipėdą.
Kaime žmonės šnekėjo, kad sugyventinį pradangino R.Mikalauskienė su žentu. Bet negavę oficialaus pareiškimo apie S.Vaitiškevičiaus dingimą Šilalės kriminalistai į kaime sklindančius gandus nekreipė dėmesio.
Nužudytąjį užkasė pagarbiai
Tyrimas prasidėjo tik praėjus beveik pusantrų metų, kai Šilalės rajono policija gavo du anoniminius laiškus.
Juose buvo pranešama, kad S.Vaitiškevičių nužudė ir netoli kaimo esančiame durpyne užkasė R.Mikalauskienė su A.Kiseliovu ir jos sūnumi A.Mikalausku.
Pradėjus domėtis paaiškėjo, kad nei tėvas, nei giminaičiai S.Vaitiškevičiaus nematė beveik pusantrų metų. Byla buvo iškelta tiktai po to, kai apie sūnaus dingimą pareiškimą parašė jo tėvas.
Sulaikytas A.Mikalauskas greitai pradėjo pasakoti apie įvykdytą žmogžudystę.
Kitą dieną Šilalės rajono policijos darbuotojai Klaipėdoje savo namuose sulaikė A.Kiseliovą.
Apklausiamas žudikas ilgai nesispyriojo ir papasakojo, kaip nužudė S.Vaitiškevičių.
Pasiskundus jaunesniam R.Mikalauskienės sūnui, kad jį muša namo grįžęs girtas S.Vaitiškevičius, jo pamokyti į Šilalę išvažiavo A.Kiseliovas su žmona ir A.Mikalauskas.
Prisigėrusi žmona liko miegoti mašinoje, o įėjęs į namo vidų A.Kiseliovas netikėtai pagaliu apsvaigino S.Vaitiškevičių, o po to pasmaugė iš mašinos bagažinės pasiimta virve.
Aukos lavoną jie nuvežė į mišką šalia autostrados ir užkasė, o po galva padėjo Bibliją, kurią velionis mėgo cituoti.
Žudiką rado aukos pusbroliai
Jau kitą dieną po sulaikymo A.Kiseliovas parodė, kur užkasė S.Vaitiškevičių.
Vėliau tyrėjai suprato, kad klaipėdietis nesispyriodamas prisipažino tikėdamasis, jog šitaip nebus įtartas kitais nusikaltimais.
Tiriant L.Sučiok dingimo bylą A.Kiseliovas į policijos akiratį jau buvo patekęs. Jos dingimo aplinkybes savarankiškai aiškinęsi pusbroliai Sergejus Kaluginas ir Ivanas Peganovas 1996 metų rugpjūčio 1 dieną žudiką buvo suradę patys.
Apie dingusią Liubovę pusantros savaitės niekam nepranešė, pasak pusbrolių, nuolat geriantis jos sugyventinis.
Jis apsunkino paieškas tvirtindamas, kad L.Sučiok išvažiavusi pas draugę į Kaliningradą.
Pusseserės nesuradę Kaliningrade giminaičiai patys pradėjo jos ieškoti. Jie išsiaiškino, kad 1996 metų liepos 7 dienos vakarą Liubovė buvo „Magnolijos“ bare su kažkokiu vyriškiu ir su juo išvažiavo mašina.
Po to jos niekas nebematė.
„Magnolijoje“ dirbanti Sergejaus sesers draugė pasakė, kad to vyriškio žmona „Nesės“ bare šoka striptizą. Ten nuvažiavę pusbroliai surado minėtą vyriškį.
Spėjo sunaikinti įkalčius
Pasak I.Peganovo, A.Kiseliovo elgesys iš karto sukėlė įtarimų. Vos tik pamatęs L.Sučiok nuotrauką, jis vengė į ją net pažvelgti, stūmė nuo savęs ir tvirtino šios moters nematęs. Žudikas neigė ir buvęs „Magnolijos“ bare.
Atvežtas į „Magnolijos“ barą ir remiamas tą vakarą dirbusių barmenų liudijimų, jis po truputį ėmė „prisiminti“, kad buvęs „Magnolijoje“, prie vieno stalo sėdėjęs su dingusiąja, su ja šokęs.
Kai susimokėjusi už išgertą šampaną L.Sučiok išėjo, A.Kiseliovas, numojęs ranka į užsisakytą antrą puodelį kavos, išskubėjo iš paskos. Lauke jį prisivijęs barmenas suspėjo paimti pinigus už kavą.
A.Kiseliovas visą laiką teigė, kad moteris išvažiavo susistabdžiusi taksi. Vėliau, priremtas įrodymų, „prisiminė“, kad išvažiavo kartu jo mašina. Bet minėjo tris skirtingose miesto pusėse esančias vietas, kur moteris išlipusi.
Bet šie prieštaravimai ir A.Kiseliovo išsisukinėjimai iškviestai policijai įtarimų nesukėlė.
Pareigūnai jam net leido trumpam pas kažką neva nuvežti pasaugoti sulaikymo metu su juo mašinoje buvusį vaiką.
Po valandos grįžęs su vaiku jis paaiškino, kad nerado kam jo palikti. Vėliau paaiškėjo, kad A.Kiseliovas per tą laiką sudegino tuo metu jo automobilio bagažinėje buvusį L.Sučiok sijoną ir peruką. Kitą dieną jis susirinko Šilalės rajone pas uošvę paliktas moteriškas rankines.
Klaipėdietės dingimo bylą tyrę policijos pareigūnai tą vakarą atsisakė apklausti A.Kiseliovą ir jį paleido namo. Po savaitgalio iškviestas žudikas jau buvo sunaikinęs visus įkalčius ir savo versiją pasakojo nesiblaškydamas.
Padarė lemtingą klaidą
A.Kiseliovui prisipažinus dėl S.Vaitiškevičiaus nužudymo byla buvo iškelta ir prie to beveik neprisidėjusiam A.Mikalauskui.
Dėl to pyktelėjusi apklausiama jo motina prokurorei užsiminė, kad žentas yra prisidėjęs prie praėjusių metų vasarą be žinios dingusios klaipėdietės nužudymo.
Greitai išsiaiškinusi, kad A.Kiseliovas kaip įtariamasis buvo sušmėžavęs L.Sučiok byloje, prokurorė klaipėdietį suėmė į nagą. Po keletą valandų trukusios apklausos A.Kiseliovas palūžo ir sutiko parodyti, kur užkasė savo auką.
Pareigūnams jis papasakojo, kad L.Sučiok palaidojo pusnuogę. Kai jo nurodytoje vietoje buvo atkasta drabužiais vilkinti moteris, žudiko veidas suakmenėjo.
Supratęs, kad suklydo ir parodė kitos aukos kapą, surakintas antrankiais jis išsiveržė iš policininkų apsupties, puolė bėgti Minijos upės link. Į miško tankmę sprunkantį klaipėdietį pavyko pagauti tik pareigūnams pradėjus šaudyti ir lengvai sužeidus į koją ir ranką.
Tokio sulaikymo paveiktas ir išgąsdintas A.Kiseliovas kameroje per naktį parašė prisipažinimą, kuriame papasakojo, kaip pasmaugė tris moteris.
