Kaltintojų iš Panevėžio mundurai – su daug dėmių: sukurptos bylos skandalingai žlunga teismuose TYRIMAS. „Lietuvos rytas“ atskleidžia, kokiais metodais STT kurpia bylas, kurios po to skandalingai žlunga teismuose

Kas tie pareigūnai, kurie trūks plyš siekė nubausti 2011 metų Europos krepšinio čempionato rengėjus? Nubausti, nors nei įkalčių, nei motyvų nusikalsti nerasta. Pasirodo, tų pačių pareigūnų munduras suteptas.

Kaltintojų iš Panevėžio mundurai – su daug dėmių: sukurptos bylos skandalingai žlunga teismuose.
Kaltintojų iš Panevėžio mundurai – su daug dėmių: sukurptos bylos skandalingai žlunga teismuose.
STT Panevėžio valdybą, kuriai vadovauja Ž.Krampalcas, pastaruoju metu labiausiai išgarsino subliūškusios bylos.<br>A.Švelnos nuotr.
STT Panevėžio valdybą, kuriai vadovauja Ž.Krampalcas, pastaruoju metu labiausiai išgarsino subliūškusios bylos.<br>A.Švelnos nuotr.
Panevėžys 2011 metais Europos vyrų krepšinio čempionatą pasitiko pasiruošęs.
Panevėžys 2011 metais Europos vyrų krepšinio čempionatą pasitiko pasiruošęs.

Lrytas.lt

Oct 29, 2018, 6:23 AM, atnaujinta Oct 29, 2018, 10:19 AM

„Valstybė per STT ir prokuratūrą bandė nubausti asmenis, kurie ieškojo būdų, kaip surengti čempionatą, ir tai padarė. Už tokius veiksmus žmonės negali būti teisiami“, – paskelbęs išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Lietuvos krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui ir kitiems teisiamiesiems pareiškė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alenas Pesliakas.

Po tokio sprendimo girdėti nuomonė, jog bylą sukurpę STT Panevėžio apygardos pareigūnai iš esmės užsiėmė antivalstybine veikla.

Vadinamoji krepšinio byla – ne vienintelis STT Panevėžio apygardoje pradėtas ir sužlugęs ikiteisminis tyrimas.

Kad šios apygardos pareigūnai taiko psichologinį smurtą, neteisėtai renka ir panaudoja informaciją, užsiima provokacijomis, ne kartą yra pabrėžę įvairių instancijų teismai.

Tad kas gi ši STT Panevėžio valdyba ir jos buvusio vadovo, o dabar Seimo nario Povilo Urbšio favoritu laikomas jos viršininkas Žydrūnas Krampalcas, pradėjęs teisėsaugininko karjerą dovanų imdamas vištas ir konjaką?

Vietoj pažeminimo – karjera

Tuo metu, kai jau buvo įsivažiavusi P.Urbšio pradėta byla prieš krepšinio čempionato rengėjus, Ž.Krampalcas dirbo valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininku. Kalbama, kad į politiką išėjęs P.Urbšys pasistengė, kad jo favoritui būtų skirtas vadovo postas.

Pastebėjęs Ž.Krampalco ir kitų pareigūnų daromus pažeidimus, M.Balčiūno advokatas Gintaras Černiauskas surašė daugybę skundų. Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir tarnybinėmis nuobaudomis nubausti penki Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai. Didžiausios bausmės – griežto papeikimo – sulaukė Ž.Krampalcas.

Pareigūnas jau ketino pradėti dirbti advokatu ir net tuomečiam teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui prisiekė kaip advokatas.

Bet netikėtai papeikimas Ž.Krampalcui ir kitiems nubaustiesiems buvo panaikintas, o jis pats net paaukštintas – paskirtas STT Panevėžio valdybos vadovu.

Naikinant nuobaudas nebuvo atsižvelgta net į Generalinės prokuratūros patikrinimo išvadas, kuriose teigiama, jog STT Panevėžio apygardoje nuolat vilkinama tirti bylas.

Patikrinus septynias STT Panevėžio valdybos tyrėjų tirtas bylas paaiškėjo, kad keturiose iš jų nieko nebuvo daroma nuo 14 iki 17 mėnesių, dar trijose jokie veiksmai neatlikti nuo 5 iki 8 mėnesių.

Kas buvo tyrėjų „stogas“?

Po paskirtos nuobaudos toks karjeros šuolis buvo netikėtas ir Ž.Krampalco bendradarbiams.

Vieni įžvelgė jo gerus santykius su tuomečiu STT direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, su kuriuo jie kartu studijavo, kiti buvo įsitikinę, kad jam padėjo Seimo narys P.Urbšys.

Būtent šis parlamentaras dar 2001 metais, dirbdamas STT Panevėžio valdybos vadovu, pakvietė Ž.Krampalcą iš kriminalinės policijos pereiti į STT.

Jau tuomet toks kvietimas sukėlė abejonių, nes STT viešai deklaruodavo, kad jos gretose gali būti tik nepriekaištingos reputacijos pareigūnai. Tačiau Ž.Krampalcą nuolat lydėjo skandalai.

Puota tikrinamoje įmonėje

Ž.Krampalcas 1997 metais, dar dirbdamas Šilutės kriminalinėje policijoje, tyrė vienos privačios įmonės veiklą, tačiau buvo sučiuptas šios bendrovės patalpose girtaujantis su dviem darbuotojomis, kurios jį vaišino trimis buteliais konjako ir dviem bendrovėje išrūkytomis vištomis.

Tyrimą dėl Ž.Krampalco piktnaudžiavimo atlikusiam vidaus reikalų inspektoriui su pareigūnu girtavusios merginos rašė, kad buvo provokuojamos vaišėms ir dėl sunkių pagirių vėliau jos net negalėjo nueiti į darbą.

Ž.Krampalcą vidaus reikalų ministras nubaudė papeikimu „už alkoholinių gėrimų vartojimą tarnybos metu ir profesinės etikos pažeidimus“.

Girtumas staiga išgaravo

Netrukus po šių išgertuvių į Panevėžio policiją perkeltas dirbti Ž.Krampalcas dar kartą sužibėjo.

Tarnybiniu automobiliu atvykęs į Šilutę aplankyti savo kolegų jis važiuodamas degant raudonam šviesoforo signalui sukėlė avariją.

Tuomet avariją tyręs Šilutės kelių policininkas Gediminas Černiauskas „Lietuvos rytui“ sakė, kad alkoholio matuoklis parodė, jog kriminalisto kraujyje yra 1,63 promilės alkoholio: „Ž.Krampalcas girtumo neneigė, protokolą pasirašė, kad gėrė alų.“

Protokolas apie Ž.Krampalco padarytą avariją buvo persiųstas Panevėžio policijai. Vėliau gauta medikų pažyma, kad avarijos metu pareigūnas buvo blaivus. Tuo šis incidentas ir baigėsi.

Bandė parduoti informaciją?

Be skandalų neapsieita ir tada, kai Ž.Krampalcas dirbo Panevėžio policijos operatyvinės veiklos skyriaus komisaru.

2000 metų pabaigoje jis Valstybės saugumo departamento pareigūnų buvo apklaustas dėl bandymo už 40 tūkstančių litų parduoti Tulpinių gaujos nužudyto policininko Sergejaus Piskunovo turėtą operatyvinę medžiagą. Nors dėl šio nusikaltimo buvo sulaikytas artimas Ž.Krampalco bičiulis, skandalą pavyko užgniaužti.

Tyčiojosi atidaręs duris

Būtent po šio nesėkmingo bandymo parduoti operatyvinę informaciją P.Urbšio pakviestas Ž.Krampalcas ir atsidūrė STT.

Savotiškus naujojo STT darbuotojo darbo metodus greitai pajuto ir apklausiami įtariamieji.

„Ž.Krampalcas pasodino mane vidury kabineto, visą dieną taršė, tyčiojosi, specialiai atidaręs duris, kad visi girdėtų, komentavo mano intymaus gyvenimo detales ir juokėsi“, – apie daugiau kaip prieš 10 metų vykusią apklausą pasakojo buvusi Rokiškio prokurorė Vilma Grabauskaitė.

Ji teigė, kad Ž.Krampalcas garsiai, kad girdėtų jos kolegos, pasakojo, kad ji esanti paleistuvė, kurią advokatai vežioja Tauragės Švininių gaujos nariams.

Kai tokiam spaudimui V.Grabauskaitė nepasidavė, jai buvo pasakyta, kad tuoj trys pareigūnų ekipažai bus išsiųsti daryti kratų jos mirštančios močiutės namuose.

„Tai buvo paskutinis lašas. Kai man tai pasakė, nors ir buvau nekalta, pažadėjau prisipažinti dėl visko, ko jis nori, kad tik nedarytų kratos mirštančios močiutės namuose“, – sakė buvusi prokurorė.

Moteris iki šiol jaučia pyktį, kad taip su ja buvo elgiamasi: „Pačiai daug metų teko apklausti ne vieną įtariamąjį, tačiau nė su vienu žmogumi taip nesielgiau.“

Leidimas – žaibo greičiu

Buvusių trijų Panevėžio teisėjų – Arnoldo Šukaičio bei sutuoktinių Rimanto ir Vaivos Savickų – Ž.Krampalcas ir kiti STT pareigūnai taip akivaizdžiai nespaudė, tačiau ši plačiai išreklamuota ir galiausiai subliūškusi byla labiau priminė ne kovą su korupcija, o bandymą bet kokia kaina sukompromituoti žmones.

Operatyvinę bylą prieš R.Savicką STT Panevėžio valdybos pareigūnai pradėjo netrukus po to, kai šis teisėjas pareiškė norą dalyvauti konkurse užimti Panevėžio apygardos teismo pirmininko postą.

Atranka įvyko 2008 metų rugpjūčio pabaigoje, o jau rugsėjo 1 dieną buvo gautas leidimas sekti teisėją.

Operatyvininkas Ž.Krampalcas surašė pranešimą, kad R.Savickas gali daryti nusikaltimus, jį patvirtino valdybos viršininkas P.Urbšys, vizavo generalinis prokuroras, o sekti leido tuometis Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkas Vladas Nikitinas. Visa tai buvo atlikta per vieną dieną.

Prasilenkta net su logika

Dar po kelių savaičių tokiu pat žaibišku greičiu buvo išduotas leidimas sekti ir R.Savicko žmoną – Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėją Vaivą.

Šis leidimas taip pat buvo paremtas Ž.Krampalco parengtu pranešimu, kad V.Savickienė ateityje gali piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – daryti poveikį teisėjui.

Nei pranešimą vizavusiam generalinio prokuroro pavaduotojui Gintarui Jasaičiui, nei leidimą sekti davusiam Vilniaus apygardos teismo pirmininkui neužkliuvo, jog šiame STT pranešime trūksta elementarios logikos. Mat buvo teigiama, kad bus daromas poveikis byloje, kuri jau buvo išnagrinėta.

Žinojo, kaip baigsis bylos

Kai leidimai sekti abu sutuoktinius buvo gauti, STT agentai ne tik galėjo klausytis jų kabinetuose vykstančių pokalbių, bet ir sužinoti daugelį įstatymo ypač akylai saugomų teismo paslapčių.

Mat R.Savicko kabinetas kartu buvo ir pasitarimo kambarys, kuriame teisėjai tardavosi, kokį sprendimą priimti.

Tad beveik metus Ž.Krampalcas ir kiti STT operatyvininkai galėjo naudotis itin slapta informacija – žinoti netgi tai, kokie sprendimai bus priimami.

Matė tai, ko nebuvo?

Praėjus beveik metams nuo oficialaus sekimo pradžios sutuoktiniams ir net jų dukrai buvo pateikti įtarimai dėl daugybės nusikaltimų.

Kartu su Savickų šeima buvo apkaltintas ir Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A.Šukaitis.

Kreipdamasis į Seimą dėl teisėjo R.Savicko neliečiamybės panaikinimo generalinis prokuroras Algimantas Valantinas rėmėsi Ž.Krampalco surašytu pranešimu apie tai, jog teisėjas savo kabinete paėmė 2 tūkstančių litų kyšį.

Šiame pranešime operatyvininkas smulkiai atpasakojo STT turimą vaizdo įrašą, net nurodė kupiūrų dydį ir kur jos buvo paduotos. Tačiau pats įrašas Seimo nariams nebuvo parodytas.

Tik vėliau paaiškėjo, kad rašydamas pranešimą Ž.Krampalcas melavo: šiame įraše užfiksuotas tik dviejų vyriškių susitikimas – ne tik nematyti jokių kupiūrų, bet ir tai, ar jos buvo perduotos.

Rėmėsi vien spėliojimais

Bylos teismuose buvo nagrinėjamos daugiau kaip penkerius metus. Tada ir paaiškėjo, kad daugeliu atvejų ne teisiamieji, bet juos į teisiamųjų suolą pasiuntę STT pareigūnai dažniau pamindavo įstatymus.

Išteisindami A.Šukaitį kasacinio teismo kolegijos nariai net pabrėžė, kad STT ir prokuratūros pateikti kaltinimai paremti ne įrodymais, o tik spėlionėmis.

Visiškai išteisinta ir V.Savickienė. Teismas pabrėžė, kad ji ne tik nepadarė jokio nusikaltimo, bet ir nenusižengė teisėjų etikos bei apskritai elgesio normoms.

Teismo nuomone, byla prieš ją buvo pradėta neteisėtai, nes STT neturėjo jokių duomenų apie planuojamus daryti nusikaltimus.

Nuvylė ir Prezidentūra

Dėl daugelio kaltinimų buvo išteisintas ir R.Savickas, vis dėlto dėl dviejų epizodų teismas jam skyrė švelnią bausmę.

„Mane nuteisė už dokumentų klastojimą, nes nutartyje įrašiau ne tą datą. Tačiau niekas nekalba, kiek dokumentų ikiteisminio tyrimo metu suklastojo STT tyrėjai“, – nuoskaudą liejo dabar ligoninės ūkio dalies vedėju dirbantis R.Savickas.

Teisėjo darbą prarado ne tik jis. Visiškai išteisinti V.Savickienė ir A.Šukaitis taip pat turėjo nusivilkti teisėjo mantijas.

Pasirėmusi išgalvotais STT tyrėjų įkalčiais ir juos atleidusi prezidentė nepajudino nė piršto, kad sukompromituoti, o vėliau išteisinti buvę teisėjai grįžtų į pareigas.

„Labai nusivyliau STT ir prokuratūra. Matau didžiulę problemą, kad Lietuvoje nėra asmeninės pareigūnų atsakomybės, kuri ne vieną žmogų apsaugotų nuo nepagrįstų kaltinimų.

Nusivyliau ir Prezidentūra“, – sakė išteisintas, tačiau į darbą taip ir nesugrąžintas A.Šukaitis.

Taikė net psichologė

P.Urbšio ir vėliau jo idėjas perėmusio Ž.Krampalco darbo metodai kėlė nuostabą ne tik įtariamiesiems, bet ir jo kolegoms.

Dar tada, kai valdybai vadovavo P.Urbšys, dalis pareigūnų parašė skundą tuomečiam STT vadovui Žimantui Pacevičiui ir pareiškė, kad nesutinka toliau dirbti.

Siekiant užgesinti gaisrą į Panevėžį buvo atsiųsta speciali komisija, kurioje buvo net psichologė, bandžiusi sutaikyti konfliktuojančias šalis.

Jau tuomet P.Urbšio karjera pakibo ant plauko, bet jį ypač aktyviai palaikė Ž.Krampalcas. Kalbama, kad tuomet P.Urbšys vos ne maldaudamas prašė maištaujančių pavaldinių patikėti, jog pasikeis ir pakeis požiūrį į darbą.

Tačiau netrukus po šio konflikto P.Urbšys pasirinko politiko kelią, o per maištą jį parėmęs Ž.Krampalcas persėdo į jo vietą.

Vadovų požiūriai išsiskyrė

Tačiau permainos mažai ką pakeitė. Po šio kėdžių perstumdymo naujojo viršininko Ž.Krampalco pavaduotoju tapusiam Sauliui Gimžauskui dažnai tekdavo raudonuoti dėl savo vadovo darbo metodų ir jo elgesio su įtariamaisiais ir liudytojais.

„Manęs netenkino, kaip Ž.Krampalcas vadovavo ir kokius tyrimo metodus taikė, kad įtariamieji prisipažintų. Nepritariau, kad kratas pas įtariamuosius ir net pas liudytojus jis nurodydavo pradėti dar su tamsa – nuo 6 valandų ryto“, – sakė S.Gimžauskas.

Pareigūnas teigė, kad po tokių kratų iš šiltų lovų išversti žmonės buvo vežami tiesiai į valdybą ir spaudžiami prisipažinti: „Tokios apklausos dažnai užsitęsdavo, žmonės buvo pervargę ir norėdavo kuo greičiau palikti mūsų įstaigą. Todėl jų parodymuose galėjo atsirasti netikslumų.“

Tarėsi slaptame kambaryje

Buvęs STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas S.Gimžauskas įsitikinęs, kad ne viena įtakingesniam veikėjui iškelta byla galėjo būti režisuojama iš Prezidentūros.

Vos tik P.Urbšys davė nurodymą sekti buvusį įtakingą konservatorių Vitą Matuzą, STT Panevėžio valdybos tyrėjai buvo iškviesti į Generalinę prokuratūrą.

Su operatyvine medžiaga apie V.Matuzą tyrėjai prokurorus supažindino specialiame Generalinės prokuratūros kambaryje, kuriame neįmanoma daryti įrašų ar klausytis pokalbių.

Dalyvavo ne tik kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas, jo tiesioginis viršininkas Irmantas Mikelionis, bet ir generalinis prokuroras Darius Valys bei jo pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Jau baigiantis pasitarimui vienas prokuratūros vadovų pareiškė, kad prieš priimant sprendimą šią medžiagą dar reikia kai kam parodyti.

„Nusistebėjau – kam dar galima nešti medžiagą, kai visi atsakingi asmenys susirinkę vienoje vietoje“, – prisiminė vienas pasitarime dalyvavęs pareigūnas.

Tad nebuvo nieko keista, kad po kelių dienų per susitikimą Prezidentūroje prezidentė D.Grybauskaitė bandžiusiam sukritikuoti vieną jos stumiamą įstatymą V.Matuzui tėškė: „O tu geriau patylėtum.“

Melavo apie moters mirtį

Taip prasidėjo puolimas prieš šį politiką. Iš pradžių buvo sulaikyta ir į areštinę uždaryta V.Matuzo žmona, o jam pačiam pranešta, kad ji kameroje nusižudė.

Vėliau kameroje atsidūrė ir V.Matuzo bičiulis lobistas Andrius Romanovskis, kurį STT pareigūnai tikėjosi priversti prisipažinti parlamentarui davus kyšį.

Kaip dabar aiškėja, atėję jo suimti ir daryti kratos agentai neturėjo jokių įrodymų.

Jokių įkalčių nebuvo rasta ir per kratas, paaiškėjo tik viena pareigūnus suintrigavusi detalė: A.Romanovskis buvo ir pusiau slaptos organizacijos – masonų ložės – iždininkas. Šios masonų ložės nariai yra įtakingi ir turtingi asmenys.

Kaltinimus grindė prielaida

Tik praėjusių metų spalį išplėstinė Aukščiausiojo teismo kolegija galutinai išteisino V.Matuzą ir A.Romanovskį. Pabrėžta, kad pareigą surinkti kaltės įrodymus turėję valstybės pareigūnai to nepadarė ir savo kaltinimus grindė vien prielaidomis.

Išteisindami A.Romanovskį teisėjai konstatavo, kad šis lobistas ne tik nepadarė jokio nusikaltimo, bet ir nepažeidė Lobistų etikos kodekso reikalavimų.

„Gaila, kad Ž.Krampalcas, kuris mane tiesiogiai tardė, vis dar dirba“,– po išteisinamojo nuosprendžio ištarė A.Romanovskis.

Paprašė pažeminti pavaduotoją

Ši prielaidomis paremta byla tapo dar vienu konflikto židiniu tarp Ž.Krampalco ir jo pavaduotojo S.Gimžausko.

Atrodo, kad Ž.Krampalcui, siekusiam kuo greičiau baigti bylas, nepatiko S.Gimžausko pozicija, kad teismui galima perduoti tik gerai parengtus tyrimus. Tad viršininkas ėmėsi veiksmų, kad jo pavaduotojas paliktų tarnybą.

Ž.Krampalcas pats parašė tarnybinį pranešimą tuomečiam STT direktoriui S.Urbanavičiui ir paprašė, kad jis panaikintų įsakymą dėl S.Gimžausko paaukštinimo.

Šį prašymą S.Urbanavičius nedelsdamas patenkino ir S.Gimžauskas iš valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko posto žaibu buvo sugrąžintas į buvusias vyriausiojo tyrėjo pareigas.

„Esu įsitikinęs, kad jeigu būčiau pažadėjęs viską aklai daryti taip, kaip jie nori, dabar toliau vadovaučiau skyriui. STT galvojančių nereikia – reikia vykdančių įsakymus“, – sakė dabar statybose užsienyje uždarbiaujantis ilgametis STT pareigūnas.

Parlamentaras purtosi užtarėjo vardo

STT vadovai nepanoro pakomentuoti kalbų apie teismų įvardytus tarnybos pažeidimus bei skandalingus Panevėžio valdybos viršininko Ž.Krampalco biografijos faktus. Nuo komentarų susilaikė ir pats Ž.Krampalcas.

O buvęs STT Panevėžio valdybos vadovas, dabartinis Seimo narys P.Urbšys teigė, kad 2001 metais jis pats Ž.Krampalcą pakvietė dirbti į STT, nors kai kuriuos gandus apie jį girdėjo.

Parlamentaras neatmetė, kad tais laikais buvo galimybė policijos tarnybinius patikrinimus pakreipti viena ar kita kryptimi, ypač turint omenyje, kad Ž.Krampalcas buvo tuomečio Panevėžio policijos vadovo V.Kudijanovo favoritas.

P.Urbšys neigė ir kalbas, kad jis galėjo prisidėti prie to, kad griežtu papeikimu nubaustas Ž.Krampalcas būtų paskirtas valdybos viršininku: „Kai aš tapau politiku, ėmiau kritikuoti STT vadovybę, ypač dėl per didelio noro, kartais pažeidžiant įstatymus, įsiteikti prezidentei. Tad bandydamas tarpininkauti būčiau tik padaręs meškos paslaugą. Įsivaizduokite, ateinu pas S.Urbanavičių ir sakau: Ž.Krampalcas geras darbuotojas, paskirkite jį viršininku. Manau, kad tuomet sprendimas būtų buvęs aiškus.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.