Garsiausios Lietuvos bylos: dingę milijonai ir prezidentinio lėktuvo afera

Nuolatiniai karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimai, dėl kurių šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nenuvyko į Latviją, o premjeras Saulius Skvernelis užstrigo Briuselyje, vėl atgaivino kalbas, kad valstybė įsigytų lainerį, kuriuo skraidytų šalies vadovai.

 Nuo 1994 iki 2000 metų valstybės vadovai skraidė reaktyviniu lėktuvu „Lockheed Jet Star 731“. Tuomečio Lietuvos vadovo Algirdo Mykolo Brazausko garbei specialiai net buvo padarytas vardinis orlaivio numeris – LY-AMB. Tik jo įsigijimas greičiau priminė ne valstybinės reikšmės sandėrį, o gerai suplanuotą aferą.  <br> LR koliažas
 Nuo 1994 iki 2000 metų valstybės vadovai skraidė reaktyviniu lėktuvu „Lockheed Jet Star 731“. Tuomečio Lietuvos vadovo Algirdo Mykolo Brazausko garbei specialiai net buvo padarytas vardinis orlaivio numeris – LY-AMB. Tik jo įsigijimas greičiau priminė ne valstybinės reikšmės sandėrį, o gerai suplanuotą aferą.  <br> LR koliažas
 Nuo 1994 iki 2000 metų valstybės vadovai skraidė reaktyviniu lėktuvu „Lockheed Jet Star 731“. Tik šio orlaivio įsigijimas greičiau priminė ne valstybinės reikšmės sandėrį, o gerai suplanuotą aferą.<br> B.Virolainen nuotr.
 Nuo 1994 iki 2000 metų valstybės vadovai skraidė reaktyviniu lėktuvu „Lockheed Jet Star 731“. Tik šio orlaivio įsigijimas greičiau priminė ne valstybinės reikšmės sandėrį, o gerai suplanuotą aferą.<br> B.Virolainen nuotr.
  „S.Velonskis joks man draugas, o „Jet Star“ – ne mano reikalas, aš juo neužsiėmiau ir neužsiimsiu. Man asmeniškai jis visiškai nereikalingas“, – 1995 metais žurnalistams tvirtino prezidentas A.Brazauskas.<br> P.Lileikio nuotr.
  „S.Velonskis joks man draugas, o „Jet Star“ – ne mano reikalas, aš juo neužsiėmiau ir neužsiimsiu. Man asmeniškai jis visiškai nereikalingas“, – 1995 metais žurnalistams tvirtino prezidentas A.Brazauskas.<br> P.Lileikio nuotr.
 „Lietuvos avialinijoms“ už 17 milijonų dolerių buvo įsūdyti dar labiau morališkai pasenę keleiviniai lėktuvai „Boeing 737-200“<br> Wikipedia nuotr.
 „Lietuvos avialinijoms“ už 17 milijonų dolerių buvo įsūdyti dar labiau morališkai pasenę keleiviniai lėktuvai „Boeing 737-200“<br> Wikipedia nuotr.
Anuometis „Litimpeks“ banko valdybos pirmininkas Z.Grigošaitis buvo parašęs policijai pareiškimą, kad broliams Velonskiams už sukčiavimą būtų iškelta baudžiamoji byla.<br> R.Jurgaičio nuotr.
Anuometis „Litimpeks“ banko valdybos pirmininkas Z.Grigošaitis buvo parašęs policijai pareiškimą, kad broliams Velonskiams už sukčiavimą būtų iškelta baudžiamoji byla.<br> R.Jurgaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 22, 2018, 7:56 PM, atnaujinta Nov 23, 2018, 10:00 AM

Tačiau daug kas jau pamiršo, kad tokį vyriausybinį lėktuvą Lietuva turėjo.

Nuo 1994 iki 2000 metų valstybės vadovai skraidė reaktyviniu lėktuvu „Lockheed Jet Star 731“. Tik šio orlaivio įsigijimas greičiau priminė ne valstybinės reikšmės sandėrį, o gerai suplanuotą aferą.

„Jet Star“ pirkimui tuomet dirigavo ne vienoje operatyvinėje pažymoje minimas JAV verslininkas Simas Velonskis, o sandėryje betarpiškai dalyvavo būsimasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stanislovas Dailydka, tuomet vadovavęs „Lietuvos avialinijoms“.

Tuomečio Lietuvos vadovo Algirdo Mykolo Brazausko garbei specialiai net buvo padarytas vardinis orlaivio „Jet Star“ numeris – LY-AMB.

21 metų senumo 9 vietų lėktuvas buvo pirktas už 10 milijonų litų, nors realiai kainavo beveik dvigubai pigiau.

Po šešerių metų skraidymo nuolat gendantis ir itin brangiai remontuojamas laineris buvo parduotas už 2 milijonus litų.

Po lėktuvo pirkimo „Lietuvos rytui“ aprašius S.Velonskio ir jo brolio Mėjaus aferas Lietuvoje, prezidentas A.Brazauskas ėmė purtytis savo draugystės su rėmėju.

„S.Velonskis joks man draugas, o „Jet Star“ – ne mano reikalas, aš juo neužsiėmiau ir neužsiimsiu. Man asmeniškai jis visiškai nereikalingas“, – 1995 metais žurnalistams tvirtino prezidentas.

Šio lėktuvo pirkimas – tai tik viena aferų, kuria pagarsėjo S.Velonskis ir jo brolis Mėjus.

Sukūrė legendą apie dėdę

Broliai Velonskiai augo neturtingoje iš Jurbarko kilusioje žydų šeimoje.

Kai jie atsikėlė į Kauną, buvo bene vieninteliai žydai priemiestyje. Močiutės net sakydavo, kad jie netikri žydai, nes labai jau neturtingi.

Tokių kalbų išerzintas Simas, kad atrodytų reikšmingesnis, buvo sugalvojęs legendą: esą jo dėdė pulkininkas – karo didvyris.

Pats buvo bailokas. Kai kartą klasės draugas jį pavėžino motociklu, S.Velonskis pareiškė, kad jam buvo baisu ir daugiau niekada nevažiuos.

Tuo tarpu jaunesnysis brolis Mėjus bandė šlietis prie vėliau nusikalstamo pasaulio autoritetais tapusių stiprių berniukų, kad galėtų pasislėpti už jų nugarų.

Per Izraelį – į JAV

Baigęs vidurinę mokyklą, S.Velonskis įstojo į tuomečio Kauno politechnikos instituto mechanikos fakultetą.

Tuomet jis draugavo su lietuvaite, nešiojo jos rankinuką. Kai atsirado galimybė išvykti į Izraelį, S.Velonskis ją vedė, metė institutą ir 1968 metais emigravo.

Vėliau atsidūrė JAV. Ten iš pradžių dirbo braižytoju ir studijavo Hiūstone – domėjosi naftos įrenginiais ir technologijomis. Greitai padarė karjerą – pradėjo vadovauti firmoje „Albert International Corporation“, kuri pardavinėjo naftos įrenginius SSRS.

Susitikimuose – ir banditai

Nuo 1988 metų S.Velonskis vis dažniau ėmė lankytis ir Lietuvoje, susitikinėjo su tuomečiais dar sovietinės Lietuvos vadovais A.Brazausku, Vytautu Sakalausku, Bronislovu Zaikausku. Taip pat bendravo ir su Kaune likusio savo brolio Mėjaus draugais – Kauno nusikalstamo pasaulio garsenybėmis.

Kelionėse po Lietuvą S.Velonskis naudojosi vieno „daktarų“ lyderio Andriaus Jankevičiaus („Pšidzės“) automobiliu BMW.

Šis nusikalstamo pasaulio autoritetas dalyvaudavo ir uždaruose S.Velonskio susitikimuose su stambiausių gamyklų direktoriais, valdžios atstovais.

S.Velonskis įmonių vadovams žadėdavo aukso kalnus (rekonstruoti Šiaulių dviračių gamyklą, Kauno K.Poželos spaustuvę), bet savo pažadų taip ir neištesėjo.

Tačiau pinigų užsidribti sugebėjo. Vienam Kauno verslininkui S.Velonskis teigė „perestroikos“ laikais į Lietuvą atvykęs su doleriu kišenėje, o išvažiavęs su milijonu.

Kalėjimo duonos neragavo

Tuo metu Kaune likęs jo brolis Mėjus dažniausiai laiką leisdavo nusikalstamo pasaulio autoritetų draugijoje.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, M.Velonskis dar nuo 1983 metų buvo „daktarų“ gaujos narys. Prieš tai jis buvo susijęs su „gydytojų“ grupuote – jos nariai, persirengę medikų chalatais, apiplėšinėjo butus.

Tačiau skirtingai nuo savo bičiulių, kurie neišvengdavo kalėjimo, M.Velonskis visuomet likdavo švarus.

Gal dėl to, kad jo uošvis Maksas Onefateris sovietiniais laikais buvo Kauno milicijos tardymo skyriaus viršininko pavaduotojas.

Mokėdavo rasti lengvatikių

M.Velonskis darė labai kultūringo ir išsilavinusio žmogaus įspūdį, mokėjo įgyti pasitikėjimą ir tuo pasinaudoti.

Dar sovietmečiu jis įtikindavo lengvatikius turįs daug pažįstamų vykdomajame komitete ir galįs padėti gauti butą arba paskyrą automobiliui.

Vykdomojo komiteto „atsakingu darbuotoju“ tapdavo koks nors jo draugas. Kai apmulkintas žmogus „pareigūnui“ duodavo solidų kyšį, sukčiai dingdavo.

Taip M.Velonskis greitai praturtėjo. Jis pirmas Kaune šalia Sporto halės pasistatė vakarietiško stilius prašmatnų namą.

Ten M.Velonskis dažnai kviesdavosi įvairius aukštus pareigūnus, juos palikdavo svetainėje, o pats nueidavo į rūsį ir pro specialų langelį klausydavosi, ką kalba vieni likę svečiai.

Kauno senbuviai iki šiol prisimena kelerius metus užtrukusį M.Velonskio bylinėjimąsi dėl erdvaus buto J.Urbšio gatvėje.

Šį butą M.Velonskio nepilnametė dukra Diana neteisėtai buvo gavusi iš Kauno vykdomojo komiteto. Kauno prokuratūra užprotestavo buto skyrimą ir byla atsidūrė teisme.

M.Velonskis labai profesionaliai vilkino teismo posėdžius (viename pareiškimų prašė atidėti posėdį, nes jo brolis Simas dėl šio buto tariasi su Ministrų tarybos vadovais), kol dukra sulaukė pilnametystės.

Tuomet, notarams pateikus klaidingus duomenis, butas buvo parduotas kitam asmeniui.

Prašė iškelti bylą

Tačiau bene labiausiai M.Velonskis kartu su broliu praturtėjo, kai po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje ėmė steigtis tautiški bankai.

Atrodo, kad broliai sugebėjo juos gerokai „numelžti“.

Bent tuo buvo įsitikinęs tuometis „Litimpeks“ banko valdybos pirmininkas Z.Grigošaitis, parašęs policijai pareiškimą, kad broliams už sukčiavimą būtų iškelta baudžiamoji byla.

Bankininkas teigė, kad penkios Kauno ir Vilniaus firmos, su kuriomis susiję Velonskiai, bankui negrąžina daugiau kaip milijono JAV dolerių.

Visų šių kreditų ėmimo istorijos panašios: firmų vadovus Kauno nusikaltėliai įtikindavo paimti kreditus ir gautus pinigus investuoti į pelningą brolių Velonskių verslą.

Taip šimtai tūkstančių dolerių atsidūrė „Dresdner Bank“, „New York City Bank“, „American Israel Bank“ bei brolių vardu atidarytų kitų bankų sąskaitose.

Didžiulės sumos buvo paimtos ir grynais.

Vis dėlto kelti bylą oficialiam Lietuvos prezidento rėmėjui pareigūnai tuomet neišdrįso.

Nužudė per gimtadienį

Daugelis banko apgaudinėjimo atvejų iki šiol neišaiškinti, nors dėl paimtų pinigų buvo net nužudyti žmonės.

Vienas iš „Litimpeks“ banko kreditų gavėjų buvo solidžios firmos „Edkor“ savininkas vilnietis Edmundas Korsakas. Kalbama, kad paimti paskolą jį įkalbėjo Kauno banditai kartu su M.Velonskiu.

Tą pačią dieną, kai buvo gautas 200 tūkst. dolerių kreditas, per tarpininką 70 tūkst. pervesta į M.Velonskio sąskaitą Vokietijos „Dresdner Bank“.

Kitus pinigus E.Korsakas gavo grynais ir, kaip manoma, atidavė banke kartu su juo buvusiems nusikaltėliams.

Po kiek laiko E.Korsakas dingo be žinios.

Tik neseniai paaiškėjo, kad jis buvo nužudytas gero M.Velonskio bičiulio – Kauno nusikalstamo pasaulio autoriteto Jono Bielskio nurodymu.

Verslininkas nušautas ir užkastas 1992 metų gegužės 16 d., per J.Bielskio gimtadienio šventę.

Tuomet buvo likusios kelios dienos iki kredito gražinimo termino ir daug kas pagalvojo, jog E.Korsakas paprasčiausiai pabėgo, nenorėdamas bankui gražinti pinigų.

Nušautas prie savo namų

Praėjus dešimčiai dienų po E.Korsako dingimo, iš „Litimpeks“ banko 200 Tūkst. dolerių kreditą paėmė tos pačios „Edkor“ firmos darbuotojas V.Vaska.

Dar po trijų mėnesių tas pats V.Vaska savo firmos „Akta“ vardu iš „Aura“ banko paėmė 300 tūkst., o savo vardu iš tuomečio Vilniaus banko (dabar SEB bankas) – dar 200 tūkst. dolerių.

Šie pinigai buvo nuimti grynais ir ir perduoti geram M.Velonskio ir J.Bielskio pažįstamam kėdainiškiui Arnui Šimkui, kuris, važiuodamas automobiliu, buvo nušautas iš automato netoli savo namų.

Tik prieš kelerius metus paaiškėjo, kad A.Šimkų nužudė „Marafono“ gauja, taip pat susijusi su J.Bielskiu.

Tuo pačiu metu, kai buvo nužudytas A.Šimkus, dingo ir iki šiol neatsirado kreditus paėmęs V.Vaska.

Dingęs yra ir A.Bukauskas – firmų KBC ir „Ievaras“ vadovas. Jis iš „Litimpeks“ banko paėmė 400 tūkst. dolerių, kurių didžioji dalis buvo pervesta į M.Velonskio sąskaitą „Dresdner Bank“.

Už vieną šių kreditų garantavo Kauno „Bangos“ susivienijimas. Tartis dėl garanto su „Bangos“ vadovais A.Bukauskas atėjo kartu su M.Velonskiu.

Partneriai prekių nesulaukė

Apgauta, bet gyva liko Kaune veikusios firmos „Soliariumas“ prezidentė M.Bajorinienė.

1991 metais M.Velonskis ją įkalbėjo iš „Litimpeks“ banko paimti 300 tūkst. dolerių paskolą ir investuoti į jo bei jo brolio Simo verslą JAV.

Aferistas pažadėjo už šią paskolą į M.Bajorinienės firmos balansą įtraukti savo prašmatnų namą.

1992 metų vasario 11-ąją jie abu nuvyko į „Litimpeks“ banką. Tą pačią dieną buvo gautas 300 tūkst. dolerių kreditas. Iš jų 20 tūkst. M.Velonskis pasiėmė grynais, 170 tūkst. buvo pervesta į jo sąskaitą „Dresdner Bank“, o 110 tūkst. – į „American Israel Bank“.

Po dviejų mėnesių M.Velonskis išvyko gyventi į JAV. Jis taip ir neperdavė į „Soliariumo“ balansą savo namo, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, sugebėjo įkeisti kitam bankui ir dar parduoti keliems pirkėjams.

Panašiai apgautas buvo ir firmos „Kirnis“ prezidentas V.Mackevičius, kuris iš „Litimpeks“ banko paėmė 200 tūkst. dolerių kreditą.

M.Velonskis žadėjo, kad, tuos pinigus pervedus į jo brolio Simo firmos „Global Technology Group“ sąskaitą „New York City Bank“, bus atsiųsta lengvųjų automobilių. Iki šiol V.Mackevičius negavo nei dolerių, nei mašinų.

Skrydis – tik jaukas?

Tuo metu, kai M.Velonskis Kaune tuštino bankus, jo brolis Simas prieš 1993 metų Lietuvos prezidento rinkimus įkūrė JAV lietuvių komitetą remti A.Brazauskui ir pats vadovavo šiai kampanijai.

Buvo pagaminta tūkstančiai ženkliukų su A.Brazausko atvaizdu ir užrašu „Brazauskas Lietuvai“.

Jau A.Brazauską išrinkus prezidentu, S.Velonskis suorganizavo įspūdingą reklamos akciją. Minint S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 60-metį, prezidento rėmėjas nusprendė atkartoti legendinių lakūnų žygį.

S.Velonskio sūnaus Edwino ir lėktuvais prekiaujančio verslininko Bilo Walkerio pilotuojamas nedidelis „Lituanica-3“ pavadintas reaktyvinis lėktuvas pakilo JAV ir nusileido Karmėlavos oro uoste, kur buvo iškilmingai minimas legendinio skrydžio jubiliejus.

Lakūnai buvo gražiai pagerbti ir sutikti lyg didvyriai.

Ko gero, šis skrydis buvo tik pigus triukas, siekiant brangiai parduoti morališkai pasenusius lėktuvus.

Po kelionės – sandėris

Netrukus po šio skrydžio į JAV išvyko S.Dailydka bei tuometis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis.

Ten ir buvo įpirštas „Jet Star“, kurio modelis buvo labai panašus į tą, kuriuo atkartodamas S.Dariaus ir S.Girėno skrydį atskrido S.Velonskio sūnus, o vėliau ir dar du naudojimui beveik netinkantys keleiviniai lėktuvai „Boeing“.

Kai į Lietuvą iškilmingai buvo atskraidintas prezidentinis „Jet Star“, jo šonus puošė didelis užrašas AMB. Būtent taip sutrumpintai draugai vadindavo Algirdą Mykolą Brazauską.

Pardavė ir verslo planą

Į orlaivio saloną žurnalistus pakvietęs S.Dailydka gyrėsi, jog lėktuvas ne tik bus naudingas šalies vadovams, bet ir duos gražaus pelno.

Tik tuomet S.Dailydka nepasakojo, kad, be pradinės 10 milijonų litų Kainos, į „Jet Star“ salono įrengimą buvo investuota dar apie 2 milijonai litų, o pilotų bei mechanikų apmokymams – beveik milijonas.

Maža to, S.Velonskio šeimos draugas B.Walkeris bendrovei „Lietuvos avialinijos“ beveik už 2 milijonus litų sugebėjo parduoti niekam nereikalingą perspektyvinį verslo planą, prikaišiotą nieko bendro su „Jet Star“ neturinčių lentelių iš aviacijos žinynų.

Kalbama, kad vienas šio pirmo kurso studento lygį atitinkančio verslo plano autorių buvo ir ministro J.Biržiškio žentas Rolandas Ragaišis.

Lėktuvams neleido skraidyti

Iškišę „Jet Star“, S.Velonskio šeimos draugai nesustojo.

Po dvejų metų jie „Lietuvos avialinijoms“ už 17 milijonų dolerių įsūdė dar labiau morališkai pasenusius keleivinius lėktuvus „Boeing 737-200“, nors Europos civilinės aviacijos konferencijos pareigūnai mūsų valdininkus buvo įspėję, kad tokių lėktuvų dėl keliamo per didelio triukšmo net negalima įregistruoti.

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardais pavadintų orlaivių jau nuo jų eksploatacijos pradžios neįsileisdavo pagrindiniai žemyno oro uostai, kol galiausiai jiems išvis buvo uždrausta nusileisti Europoje.

Orlaiviu – ir į medžioklę

Tuo tarpu prezidentinio „Jet Star“ išlaikymas kainavo astronomines sumas.

Pirmieji pusantrų metų lėktuvo eksploatavimo atnešė 2 milijonus litų nuostolių.

1998 metais vien tik JAV atlikta kasmetinė techninė priežiūra atsiėjo 2 milijonus litų. Be to, orlaivis nuolat gesdavo, o jo remontui taip pat buvo išleidžiamos didžiulės sumos.

Valdžios žmonės šiuo lėktuvu lyg nuosavu, atrodo, skraidė kur panorėję.

Galiausiai už rankos buvo pagautas socialdemokratus pakeitusios konservatorių Vyriausybės susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas, kuris su keliais verslininkais nuskrido į Švediją pamedžioti šernų.

Po šio skandalo ministras buvo priverstas ne tik atsistatydinti, bet ir iš savo kišenės sumokėjo skrydžio išlaidas – beveik 50 tūkstančių litų.

Netrukus buvo nutarta nuostolingo lėktuvo atsisakyti. „Jet Star“ buvo parduotas už šiek tiek daugiu nei 2 milijonus litų – beveik tiek, kiek kainavo jo salono įrengimas.

Rado pasiklausymo įrangą

Dėl abejotino „Jet Star“ ir dviejų „Boeing“ lėktuvų pirkimo generalinė prokuratūra buvo iškėlusi baudžiamąją bylą.

1995 metais „Lietuvos avialinijų“ vadovų darbovietėse bei butuose atliktos kratos.

Per jas aptiktas specialus kambarys, kur buvo įrengta pasiklausimo aparatūra. Buvo įrašomi visų bendrovės darbuotojų pokalbiai.

S.Dailydkai ir jo pavaduotojui dėl neteisėto pasiklausymo buvo pateikti kaltinimai. Tuo tarpu tyrimas dėl lėktuvų pirkimo baigėsi šnipštu.

Valdo didžiulę kompaniją

Po kilusių skandalų, S.Dailydka 1997 metais buvo priverstas pasitraukti iš „Lietuvos avialinijų“ generalinio direktoriaus pareigų.

Tuo tarpu S.Velonskis įsigijo žemės sklypą ir vilą Long Ailende, jo biuro pastatas išsidriekė per dvi gatves. Iškilo ir prabangus šio verslininko biuras prestižiniame Maskvos rajone.

Pats S.Velonskis apsigyveno dideliame name su baseinais bei kino sale Niujorko Kvynso rajone, kur nusipirko dar du namus.

Iki šiol S.Velonskis vadovauja šimtamilijonininę dolerių apyvartą generuojančiai bendrovei „Global Technology Group“. S.Dariaus ir S.Girėno skrydį 1993 metais pakartojęs jo sūnus Edwinas yra šios kompanijos viceprezidentas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.