Baudžiamąją bylą dėl nepagarbos teismui išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas V.Jurgaitį pripažino kaltu ir skyrė jam 30 MGL dydžio (1129,8 eurų) baudą.
Baudą privalės sumokėti per metus
Šią baudą nuteistasis privalės sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bedarbiu esančiam V.Jurgaičiui tai nebus itin lengva.
Tiesa, kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras prašė kaltinamajam skirti triskart didesnę baudą, tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas nusprendė, kad tokia bausmė būtų per griežta.
Pranešė apie teisėjų gaują
Vienuoliktus metus teismų slenksčius minantis ir čia savo tiesos ieškantis V.Jurgaitis į teisėsaugos akiratį pateko 2017-ųjų vasarą, kai parašė atsiliepimą dėl civilinėje byloje priimto sprendimo.
Šiame rašte V.Jurgaitis nurodė, jog teisingumo sistemoje veikia organizuotas nusikalstamas susivienijimas ir išvardino neva jam priklausančių septyniolikos Panevėžio teisėjų pavardes.
„Teisėjų gaujos“ parankiniu V.Jurgaitis įvardijo ir jam priteistas lėšas neva pasisavinusį antstolį. Kliuvo ir antstolį neva dangsčiusiai teisėjai.
Atsiliepimu į netiesioginį ieškinį pavadintą kreipimąsi panevėžietis 2017 metų liepos 11-ąją per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pasiuntė Panevėžio apylinkės teismui.
Negavęs atsakymo V.Jurgaitis šį raštą pasiuntė ir Valstybės saugumo departamentui.
Vietoj atsakymų į kreipimąsi panevėžietis gavo pranešimą apie jam iškeltą bylą dėl nepagarbos teismui.
Bylą perdavė Šiaulių teismui
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nukentėjusiaisiais pripažino šešis V.Jugaičio rašte minimus teisėjus, likę vienuolika teisėjų buvo pripažinti liudytojais.
Nuo bylos nagrinėjimo nusišalinus Panevėžio apylinkės teismo teisėjams byla buvo perduota Šiaulių apylinkės teismui.
Teisme kaltu neprisipažinęs V.Jurgaitis tvirtino, kad tai „kas parašyta byloje, yra netiesioginis kaltinimas“, ir parodymus teisme duoti sutiko tik po nukentėjusiųjų apklausos.
Panevėžietis kaltę neigė
Nukentėjusieji ir liudytojai šioje byloje buvo apklausti nuotoliniu būdu.
V.Jurgaitis pripažino savo rašte užsiminęs apie teisingumo sistemoje veikiantį organizuotą nusikalstamą susivienijimą ir išvardinęs neva jam priklausančius teisėjus, tačiau nesutiko, kad tai gali būti traktuojama, kaip nepagarba teismui.
V.Jurgaitis apeliavo į tai, kad jo bylas nagrinėję Panevėžio teisėjai priėmė kelis šimtus sprendimų ir visi šie sprendimai buvo jam nepalankūs, o tai reiškia, kad bylos buvo netinkamai išnagrinėtos.
Išklausyti nuosprendžio neatvyko
Bylą dėl nepagarbos teismui išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo teisėjas J.Jurgaičio bylas anksčiau nagrinėjusių teisėjų darbo nevertino, nes šiose bylose priimti sprendimai jau yra įsiteisėję.
„Tai, kad kaltinamojo manymu, per anksčiau vykusius teismo procesus buvo netinkamai sprendžiami bylose keliami klausimai ir priimami nepalankūs sprendimai, nesuteikė jam teisės į tai reaguoti tokiu būdu“, – sakė apkaltinamąjį nuosprendį dėl nepagarbos teismui priėmęs Šiaulių apylinkės teismo teisėjas.
Penktadienį Šiaulių apylinkės teisme jam skelbiamo nuosprendžio V.Jurgaitis išklausyti neatvyko.
Šį nuosprendį nuteistasis dar galės apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
Nesulaukė nė vieno palankaus sprendimo
Inžineriją bei vadybą studijavęs bei du aukštojo mokslo diplomus turintis V.Jurgaitis ėmė bylinėtis 2008 metais, kai jo iniciatyva buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas.
Vėliau sekė kiti teismo procesai.
„Ir kaip kaltinamasis, ir kaip nukentėjusysis, ir kaip ieškovas, ir kaip atsakovas aš per tuos metus jau dalyvavau baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose, kurių skaičius siekia apie 250.
O visa esmė tame, kad nesvarbu kaip aš dalyvavau tose bylose: ar vienas pats, ar su advokatu – nė vienoje iš jų nebuvo priimtas man palankus sprendimas“, – sakė V.Jurgaitis.
Anksčiau vieno užsienio kapitalo įmonės filialo vadovu dirbęs bylininkas pastaruoju metu darbo neturi.
Nepagarba teismui apkaltintam panevėžiečiui grėsė bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
