Prieš porą savaičių Bendrojo pagalbos centro socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „112 – SKUBI PAGALBA“ buvo publikuotas įrašas, kuriame skelbiama, kad viena Ukmergės vaikų lopšelių-darželių auklėtoja dirbanti moteris Bendrajam pagalbos centrui skambino net 385 kartus. Vien šiais metais – jau 119 kartų.
Po kiek laiko „Facebook“ paskyroje „112 – SKUBI PAGALBA“ pasirodė dar vienas panašus įrašas – šįkart buvo pranešta, kad Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai vienam alytiškiui dėl Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymo skyrė piniginę baudą.
Pasak įrašo, vyras dėl tokios veiklos baudžiamas ne pirmą kartą, o 112 telefonu jis dažniausiai skambina tik norėdamas pakalbėti su Bendrojo pagalbos centro pareigūnėmis.
Skambina pasikalbėti su operatoriais
Už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą minėtai Ukmergės vaikų lopšelių-darželių auklėtojai jau ne kartą buvo skirta administracinė nuobauda, tačiau, panašu, kad tai – nepakankama priežastis liautis. Pasak Bendrojo pagalbos centro viešųjų ryšių atstovės Vilmos Juozevičiūtės, tokie skambintojai – operatorių kasdienybė.
„Žinokite, yra ir netgi tokių, kurie per vieną mėnesį sugeba paskambinti 800 kartų“, – paklausta, ar yra daugiau tokių „rekordininkų“ kaip Ukmergės gyventoja, atsakė V.Juozevičiūtė.
„Tie, kurie yra tokie pastovūs skambintojai, tai jie praktiškai jokių tokių istorijų neturi. Jie tiesiog skambina norėdami pasikalbėti, norėdami išgirsti atsiliepiančio operatoriaus balsą“, – toliau pasakojo V.Juozevičiūtė.
Pasak Bendrojo pagalbos centro viešųjų ryšių atstovės, dažniausiai operatoriai skambučių ne pagal paskirtį sulaukia iš žmonių, kurie ieško žmogiško kontakto. Dėl šios priežasties telefone surinkę numerį 112 tokie skambintojai net neturi kažkokios istorijos – jiems užtenka išgirsti kito žmogaus balsą.
Nuobaudų nepaiso
Kaip pasakojo V.Juozevičiūtė, dažniausiai tokie „skambučių rekordininkai“ į Bendrąjį pagalbos centrą kreipiasi ne pagal paskirtį. Be jau minėto noro pasikalbėti su kitu žmogumi, kai kurie iš pranešėjų turi ir piktesnių ketinimų.
„Būna, kad išgėrę skambina, būna, kad nori pasikalbėti. Būna ir tokių, kurie skambina norėdami įžeisti pareigūnus“, – apie ne pagal paskirtį skambinančius pranešėjus pasakojo V.Juozevičiūtė. Dėl tokio Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymo skambintojai gauna baudas, tačiau dauguma jų nepaiso.
„Jei prisiminus šią moterį (Ukmergės vaikų darželių-lopšelių auklėtoja – aut. past.), kuri skambina, tai iš tiesų ji gauna baudas ir ji žino, kad ji vėl gaus baudą, bet tai jos neatbaido. Yra ir daugiau tokių, kurie gauna baudas ir toliau skambina“, – pasakojo V.Juozevičiūtė.
Po gamtos reiškinių – skambučių lavina
Bendrojo pagalbos centro operatoriai taip pat dažnai sulaukia skambučių iš žmonių, kurie nesupranta, kad dėl juos ištikusios nelaimės turėtų kreiptis į kitas įstaigas. Dauguma tokių pranešėjų skuba telefone rinkti 112 nutikus įvairioms gamtos nelaimėms, dingus elektrai.
„Būna, kai žmonės skambina kai inžineriniuose tinkluose įvyksta avarijos. Jie galvoja, kad mes ir avarinę tarnybą turime atsiųsti, ir kai elektra dingsta skambina.
Tai ypatingai daug tokių skambučių ne pagal paskirtį sulaukiame kai vyksta kažkokie gamtos reiškiniai – audros, vėtros. Tada nutrūksta ir elektros laidai, ir keliai būna užversti medžiais, tada sulaukiame daug visokių skambučių“, – pasakojo V.Juozevičiūtė.
Trukdo operatorių darbą
Tokie ir kiti panašūs skambučiai trukdo Bendrojo pagalbos centro operatorių darbą. Žmogus, kuriam tikrai reikia 112 pagalbos, o kiekviena sekundė kritinėje situacijoje – ypač reikšminga, gali būti priverstas laukti operatoriaus, kol šis baigs pokalbį su ne pagal paskirtį paskambinusiu pranešėju.
„Pirmiausia, aišku, tokie skambučiai užima telefono linijas ir tiesiog tas žmogus, kuriam iš tikrųjų reikia pagalbos, tuo metu gali neprisiskambinti, nes turi laukti atsiliepiančio operatoriaus.
Apskritai, tai daug tų skambučių, ir daug jų ne pagal paskirtį, aišku, tai irgi vargina operatorius, kadangi jie turi į daugiau skambučių atsiliepti negu šiaip turėtų, ir taip pat, aišku, kai kurie skambučiai, kurie yra piktybiniai, įžeidinėja operatorius, tai aišku ir emocinį foną sudaro neigiamą“, – toliau pasakojo V.Juozevičiūtė.
Internetiniame tinklalapyje „112.lt“ nurodyta, kuriose situacijose pranešėjai turėtų kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą – pranešti apie smurto atvejį, kėsinimąsi pagrobti, sugadinti, ar sunaikinti turtą.
Bendrajam pagalbos centrui taip pat reikia pranešti apie eismo įvykius, kurių metu reikia pagalbos įvykio vietoje ir apie prispaustus bei skęstančius žmones, įvykus ūmiam sveikatos sutrikimui ar kitam pavojingam įvykiui bei įtariant, kad žmogus bando nusižudyti.
Pastebėjus rūkstančius dūmus ar aptikus sprogmenį taip pat turi būti informuojamas Bendrasis pagalbos centras.
Skambintojai keičia korteles
Greitosios medicinos pagalbos dispečeriams taip pat tenka susidurti su įkyriais skambintojais. Pasak Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovo Igorio Lukaševo, dabar dauguma tokių skambučių atitenka Bendrajam pagalbos centrui, tačiau yra ir tokių, kurie skambina tiesiai Greitajai medicinos pagalbai.
„Mes neturime daug tokių įkyrių skambintojų, kadangi yra toks filtras su 112 telefonu. Dabar visi tie įkyrieji skambina 112, o tie, kurie tiesiogiai žino mūsų numerį, tai iš jų galiu paminėti tokį vieną skambintoją.
Mes nežinome, ar tai moteris, ar vyras, galbūt tas žmogus turi kažkokių psichikos sutrikimų, bet, pavyzdžiui, jei neatjungi telefono, tai jo skambučių kiekis gali pasiekti ir 300, ir 400. Tokie tušti skambučiai – nekalba“, – pasakojo I.Lukaševas. Minėtasis skambintojas su dispečeriais sugeba nebent pasisveikinti.
Kaip toliau pasakojo I.Lukaševas, Greitoji medicinos pagalba gali blokuoti telefono numerius, tačiau pagal įstatymus – ne ilgesniam laikui, nei trims valandoms. Minėtas asmuo dispečeriams skambinėja jau apie metus.
Anksčiau dispečeriai dėl tokių skambučių galėdavo kreiptis ir į telekomunikacijų bendroves, kad šios padėtų sudrausminti įkyrius skambintojus, tačiau dabar, kai išankstinio mokėjimo kortelę gali įsigyti visi ir visur, beveik neįmanoma surasti už skambučius atsakingo žmogaus.
„Tas telefoninis teroristas ar teroristė nuolat keičia korteles. Dabar tas žmogus supranta, kad mes atjunginėjame numerį, blokuojame. Anksčiau buvo vienas numeris, mes jį žinojome atmintinai, o dabar tų numerių jau yra aštuoni.
Iš trijų numerių šiuo metu nebeskambina, nes, greičiausiai, galiojimas pasibaigė, tai skambina iš kitų. Pagal balsą suprantame, kad tas pats žmogus. Į policiją mes irgi ne vieną kartą rašėme raštą, bet policija mums atsako, kad kortelė nėra registruota“, – pasakojo I.Lukaševas.
Dėl šios priežasties įkyrus skambintojas taip ir liko nenubaustas ir toliau telefone renka Greitosios medicinos pagalbos telefono numerį.
Skambina ir išgėrę, ir su keistais motyvais
Pasak I.Lukaševo, piktybinių skambučių Greitoji medicinos pagalba sulaukia retai. Dažniausiai į juos ne pagal paskirtį ar itin dažnai besikreipiantys žmonės turi įvairių psichologinių negalavimų.
„Greitosios pagalbos telefonu skambina ir pagyvenę žmonės, turintys senatvinę demenciją. Tai tokia liga, kuri pasireiškia senatvėje. Tai jie skambina, pavyzdžiui, paklausti kiek laiko dabar yra, kokią sriubą šiandien turėtų išsivirti, arba kokį pyragą suvalgyti.
Tokių skambintojų Vilniaus mieste turime tris, bet į jų skambučius mes turime atsiliepti. Jei mes kiek laiko neatsakome, tai jie skambins iki vis tiek atsiliepsime“, – pasakojo I.Lukaševas.
Dėl tokio pobūdžio skambučių dispečeriai į policiją nesikreipia – pasak I.Lukaševo, su žmonėmis, kurie galimai turi psichologinių negalavimų, tiesiog reikia pasikalbėti. Tačiau operatoriams tenka susidurti ir su neblaiviais, ar keistų motyvų turinčiais žmonėmis.
„Yra iš Ukmergės rajono vienas piktybinis neblaivus skambintojas, bet mes jo adresą žinome, jei jis pradeda keiktis, tai tada mes tiesiog policijai pranešame, o jie labai greitai jo paprašo daugiau to nedaryti. Bet čia irgi tokie vienetiniai atvejai, kartą per mėnesį gal toks pasitaiko.
Taip pat yra, pavyzdžiui, tokio seksualinio pobūdžio skambučiai. Čia irgi tokie vienetiniai atvejai, tas žmogus paskambina gal tris kartus per mėnesį, po to dingsta. Ir vėl mėnesį neskambina, du. Tokį irgi mes žinome, bet jo klausyti reikia ir viskas, jis nustoja skambinti“, – toliau pasakojo I.Lukaševas.
Minėtasis vyras, skambindamas Greitajai medicinos pagalbai, tikisi išgirsti moters dispečerės balsą – jei atsiliepia vyras, skambutis baigiasi. Atsiliepus moteriai, skambintojas tiesiog kvėpuoja ir nieko nesako, arba užduoda įvairius jį dominančius klausimus.
Pasak I.Lukaševo, net ir apie piktybinius skambučius dispečeriai neskuba pranešti policijai – telefonu sunku nustatyti, ar žmogus neblaivus, ar tiesiog turi psichologinių negalavimų, o tokių, kurie paskambintų kažko prašydami, ar norėdami įžeisti – mažai.
„Tai tiesiog darbas, tokia rutina – skamba telefonas, eina linijos, ten ir nespėji, gal ir papyksti kažkiek, bet tas pyktis praeina, nes darbą reikia dirbti“, – pasakojo I.Lukaševas.
