Kaltinimai dėl 1991 metų sovietų agresijos pateikti 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimai žmoniškumui.
Dauguma kaltinamųjų teisiami už akių, skelbiant nuosprendį dalyvauja tik suimtas sovietų karininkas Jurijus Melis ir Vilniuje gyvenantis laisvėje esantis buvęs karininkas Genadijus Ivanovas.
Nesutiko su nuosprendžiu
G.Ivanovas buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Jis galės būti laisvėje, kol nuosprendis įsigalios, – jam teismas neskyrė suėmimo.
Buvęs sovietų karininkas tikino, kad nesutinka su nuosprendžiu. Advokatė žada jį skųsti.
„Už ką?“ – trečiadienį Vilniaus apygardos teisme žurnalistams sakė Lietuvoje leidimą gyventi turintis Rusijos pilietis.
Apie tai plačiau skaitykite čia.
Nuosprendį jau paskelbė skųsiantys ir keli kiti advokatai.
Rusijos ambasada išreiškė pasipiktinimą
Rusijos ambasada Lietuvoje išplatino pranešimą, kuriame pasipiktino tuo, jog skelbiant nuosprendį Sausio 13-osios byloje į teismo salę nebuvo įleistas šalies ambasadorius Aleksandras Udalcovas.
Tai ambsada įvertino kaip „grubią provokaciją“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Atmetė ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo
J. Meliui skirta septynerių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaičiuotas jo kalinimas suėmimo metu, tad jei nuosprendis nebus pakeistas, jis į laisvę galės išeiti už dvejų metų.
G. Ivanovas nuteistas ketverių metų bausme. Jis galės būti laisvėje, kol nuosprendis įsigalios, – jam teismas neskyrė suėmimo.
Teismas paskelbė, kad atmetė dviejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Generalinės prokuratūros ieškinį dėl daugiau kaip 11 mln. eurų žalos Lietuvos valstybei teismas paliko nenagrinėtą.
Iki gyvos galvos nenuteisė
Buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir dar penkiems asmenims prokurorai siūlė už akių skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Tačiau teismas nusprendė buvusį sovietų gynybos ministrą D.Jazovą už akių nuteisti 10 metų laisvės atėmimo bausme dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją.
Jis pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
M. Golovatovą teismas už akių nuteisė 12 metų laisvės atėmimo bausme.
Buvusį sovietų armijos Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Per pirmąją nuosprendžio skaitymo valandą dešimtims kaltinamųjų paskelbtos bausmės nuo ketverių iki 12 metų.
Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skelbiamos ir kitiems kaltinamiesiems.
Kaltinimai byloje pateikti 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams.
Nuteistųjų advokatai žada skųsti teismo sprendimą
Už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui nuteisto buvusio KGB karininko M.Golovatovo advokatas Ryšardas Burda sakė, kad paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė jam atrodo nelogiška.
„Iš esmės nusikaltimuose žmoniškumui vertinimas yra kiek kitoks. Už juos atsako pirmiausia ne pavaldiniai, o tie, jei teismas mano, kurie vadovavo agresijai, okupacijai, ar kitam kokiam nusikaltimui žmoniškumui, logikos tokiame sprendime aš nematau“, – BNS teigė advokatas.
„Nuosprendis būtinai bus skundžiamas. Maršalas Jazovas gavo mažiau nei jo pavaldinys, tai nuostabą keliantis dalykas, – teigė jis. M. Golovatovas ir R. Burda yra pasirašę sutartį dėl paslaugų teikimo. Advokatas žadėjo informuoti klientą apie jam paskelbtą verdiktą.
Buvusio Pskovo 76-osios oro divizijos vado pavaduotojo, vyriausiojo oro desanto pareigūno Vilniuje pulkininko Vasilijaus Kustrio advokatė Emma Domajeva BNS sakė, kad nuosprendį skųs.
„Jau Jazovui iš tikrųjų turėjo būti griežta (bausmė), o mano pulkininkui vis tiek turėjo būti mažiau. Jis gi buvo vykdytojas“, – teigė teisininkė.
V. Kustrio teismas skyrė 12 metų laisvės atėmimą.
Džiaugėsi istorine diena
Per Sausio įvykius tėvo netekęs Robertas Povilaitis sakė, kad Sausio 13-osios bylos nuosprendžio paskelbimas yra istorinė diena ir jam, ir Lietuvai.
„Man tai yra istorinė diena. Manau, kad tai ir Lietuvai istorinė diena, ir tarptautinei bendruomenei istorinė diena“, – žurnalistams Vilniaus apygardos teisme trečiadienį sakė R. Povilaitis.
„Atsakingi žmonės, kurie dalyvavo, organizavo, vadovavo, davė įsakymus, naudojo įvairias karines priemones, šitų žmonių atsakomybė šiandien yra įvertinama“, – pridūrė jis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ragina iškelti bylą ir M.Gorbačiovui
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis trečiadienį po Sausio 13-osios bylos nuosprendžio paragino iškelti bylą buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui.
„Aš manau, kad jam vis tiek turi būti iškelta byla. Nežinau, ar Povilaitis, ar Lietuvos valstybė išdrįs, bus mažiau bailūs ir iškels bylą“, – žurnalistams sakė į Vilniaus apygardos teismą atvykęs V. Landsbergis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Teisme susirinko daugybė advokatų
Į teismo salę, kur skelbiamas nuosprendis, atvyko apie 80 advokatų.
Teismo posėdį stebi tėvo per kruvinuosius įvykius netekęs Robertas Povilaitis. Jis yra vienas tarp 700 asmenų, byloje pripažintų nukentėjusiaisiais.
Keli žmonės taip pat rikiuojasi salės prieigose, kur nuosprendžio paskelbimas transliuojamas tiesiogiai. Tokia pat transliacija vyksta ir kitoje teismo salėje aukštu žemiau, bet ji yra tuščia.
Įėjimą į Vilniaus apygardos teismą saugo policijos pareigūnai.
Prireikė medikų pagalbos
Praėjus porai valandų nuo nuosprendžių skelbimo pradžios prireikė medikų pagalbos. Iš teismo salės buvo ant neštuvų išneštas vienas advokatas.
Vyras išvežtas į ligoninę.
Rusija atsisakė bendradarbiauti
Rusija atsisakė bendradarbiauti su Lietuva tiriant bylą ir atmetė prašymą apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Žurnalistai stovėjo lauke
Trečiadienį prie Vilniaus apygardos teismo ryte rinkosi ir žurnalistai, kuriems teismas buvo paruošęs nemalonų netikėtumą. Į vidų patekus vos keliems žurnalistams, kitiems buvo pareikšta, kad jie turės stovėti lauke.
Tad prie teismo durų susibūrė apie 50 žurnalistų, kurie stebėjosi tokiu elgesiu dieną, kuomet skelbiamas istorinis sprendimas.
Žurnalistams nurodyta, kad jiems įeiti negalima dėl to, kad teisme yra daug žmonių.
Vėliau žurnalistams buvo atvertos teismo durys, tačiau dalis jų turėjo sėdėti kitose patalpose, kuriose buvo rodoma teismo posėdžio transliacija.
Akistata su tiesa
Sausio 13-osios bylos baigtį pakomentavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, tai – ilgai lauktas įvykis.
„Teisingumo akimirka be galo svarbi. Jos visi laukėme daugybę metų. Ypač Sausio 13-osios aukų artimieji. Ši byla – akistata su tiesa, kuriai išsiaiškinti prireikė daugybės metų, kuri kainavo daug skausmo, kantrybės ir pasiaukojimo.
Nors ieškodami tiesos ir siekdami teisingumo susidūrėme su kaimyninės Rusijos pasipriešinimu ir negeranoriškumu, istorinė teisingumo diena visgi atėjo – kaltieji, dėl kurių žuvo laisvę taikiai gynę žmonės, teismo įvardyti.
Tai įrodymas – karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui senaties nėra“, – teigiama išplatintame pranešime.
Teismas paaiškino skirtas bausmes
Vilniaus apygardos teismas skirtas bausmes grindė tarptautine teise, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos baudžiamuoju kodeksu.
Anot teismo, 1991 metų įvykiai buvo Sovietų Sąjungos agresija prieš Lietuvą.
„Tarptautinės teisės požiūriu 1940–1990 metais Lietuvos Respublika buvo okupuota valstybė, (...) nurodytas laikotarpis apibūdintinas kaip tęstinė TSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką. (...) 1990 – 1991 metais TSRS Lietuvoje tęsė 1940 metais pradėtą agresiją“, – nurodė teismas.
Anot jo, sovietų karių veiksmai 1991 metų sausį atitinka tarptautinėje teisėje numatytus nusikaltimus žmogiškumui.
„Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos jų padarymo metu buvo laikomos nusikaltimais pagal bendruosius teisės principus, kuriuos visuotinai pripažįsta civilizuotos tautos, todėl nepagrįstais laikytini kaltinimų gynėjų argumentai, kad nusikaltimo padarymo metu nacionalinėje teisėje nebuvo numatyta atsakomybė už nusikaltimų žmogiškumui padarymą“, – pareiškė Vilniaus apygardos teismas.
Anot jo, 1991 metų sausį rengiantis Vilniuje užimti civilinius objektus planuotos žmonių aukos.
„(...) prieš operaciją objektai buvo žvalgomi, karinės technikos skaičius ir rūšis. Operacijoje dalyvaujančių karių skaičius ir junginių sudėtis buvo sudaromos atsižvelgiant į objektus ginančių civilių skaičių. Akivaizdu, kad pasirinktų svarbių objektų šturmui pasitelkiant karinę techniką, tai yra tankus, BRT, priešlėktuvinę gynybos sistemą ir pan., apginkluojant karius koviniais šoviniais, tarp jų ir su išcentruotomis kulkomis, išduodant jiems sprogstamuosius užtaisus ir kitas žmonėms žaloti skirtas priemones, buvo numatomos civilių aukos ir jų buvo siekiama“, – teigia nuosprendyje.
Teismas pabrėžė, kad civilių nužudymai karinės operacijos metu buvo „ne atsitiktiniai nusikaltimai, o nuosekliai, iš anksto suplanuota ir numatyta didelio masto ir sistemingo civilių gyventojų užpuolimo dalis, vykdant Sovietų Sąjungos bei jos partinės organizacijos komunistų partijos politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų Sąjungos“ sudėtyje.
Teismas paskelbė, kad atmetė dviejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.
