„Aš per tą žmogų praradau viską – vaikus, namus, žmonių pagarbą, sveikatą“, – braukdama ašaras Vilniaus apygardos teisme kalbėjo dėl žmogžudystės teisiama 37 metų L.Kaminskaitė.
Moteris prisipažįsta pernai rugsėjo 15-ąją Ukmergėje nužudžiusi savo 43 metų sugyventinį Kęstutį Veževičių, tačiau teigė neprisimenanti, kaip tai padarė.
Smurtas tapo kasdienybe
L.Kaminskaitė su K.Veževičiumi kartu gyveno beveik dešimtmetį. Per tuos metus būta ir gražių akimirkų, tačiau daug daugiau – barnių ir smurto.
Išgerti mėgusi pora dažnai savo santykius aiškindavosi pakeltu balsu ir kumščiais.
„Jam dėl mano sumušimo buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, jis sėdėjo Lukiškėse, bet buvo paleistas lygtinai.
Kartą policiją jam iškvietė mano 12-metis sūnus, 2017 metais dėl patirto smurto aš su vaikais atsidūriau Krizių centre.
Paskutinį kartą, kai jis mane Salininkuose sumušė iki sąmonės netekimo, jau net policijos nekviečiau – žinojau, kad vis tiek niekas nepadės“, – teisme pasakojo L.Kaminskaitė.
Davė paskutinę galimybę
Sumušta moteris tada su K.Veževičiumi išsiskyrė.
Ji tvirtino, kad gyvendama atskirai susitvarkė gyvenimą, susirado darbą, metė gerti, tačiau K.Veževičius jos ramybėje nepaliko, todėl po pusmečio ji vėl grįžo pas jį.
„Norėjau suteikti jam paskutinę galimybę, pastatyti jį ant kojų, nes mylėjau.
Bet tai buvo mano klaida“, – pasakojo teisiamoji.
Susitaikę sugyventiniai apsigyveno Ukmergėje, K.Veževičiaus motinai priklausančiame bute Miškų gatvėje.
Pasak L.Kaminskaitės, du mėnesius ji sugyventinio elgesiu skųstis negalėjo, tačiau po to situacija pablogėjo, smurtas ir keiksmai vėl tapo kasdienybe.
Darbą iškeitė į alkoholį
Žmogžudystės dieną, nors buvo šeštadienis, pora turėjo dirbti, tačiau vyras pareiškė, kad į darbą neis, ir liepė Laurai apie tai pranešti valymo paslaugas teikiančios įmonės, kurioje abu dirbo, vadovui.
R.Danisevičiaus nuotr.
„Paskambinau, pamelavau, kad nesulaukėme autobuso ir į darbą atvažiuosime sekmadienį“, – pasakojo L.Kaminskaitė.
Po to abu sugyventiniai išvažiavo nusipirkti degtinės ir grįžę namo gėrė.
L.Kaminskaitė tikino, kad išgėrė vos keturis stikliukus ir nuėjo miegoti.
Po kiek laiko ją prižadinęs K.Veževičius paprašė duoti jam dvidešimt eurų.
Gavęs pinigų jis kažkur išėjo, o Laura miegojo toliau.
Labai norėjo prisigerti
Kai moteris atsibudo, K.Veževičius sėdėjo virtuvėje, o ant stalo stovėjo beveik tuščias degtinės butelis – jau antras tą dieną.
„Tada pasipylė priekaištai, keiksmai: tu šiokia, tu tokia.
Jis dažnai būdavo agresyvus – ypač išgėręs.
Kai pradėjo rėkti, pasakiau, kad užtenka mums tampytis, užkaičiau pašildyti sriubą ir išėjau į balkoną parūkyti“, – kalbėjo L.Kaminskaitė.
Kol rūkė, sriuba užvirė, tačiau pavalgyti ji nespėjo.
K.Veževičius nustūmė puodą nuo viryklės – karštas skystis išsitaškė po visą virtuvę.
„Išvaliau, nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau litrą alaus. Grįžusi sėdėjau balkone ir gėriau. Norėjau tik prisigerti, norėjau, kad jis manęs neliestų, buvau apimta nevilties“, – sakė teisiamoji.
Gynėsi nuo užpuoliko?
Ramiai pabūti, pasak L.Kaminskaitės, jai nepavyko.
Į balkoną atėjęs K.Veževičius išpylė jos alų, todėl ji dar kartą nuėjo į parduotuvę ir vėl atsinešė litrą sau bei butelį jam.
„Maniau, gal išgers ir užmigs“, – aiškino moteris.
Tačiau K.Veževičius neužmigo. Jis, kaip pasakojo L.Kaminskaitė, toliau prie jos kabinėjosi, trenkė, užlaužęs rankas parvertė ant lovos, o kai ji ištrūko, daužė ir toliau.
Kai K.Veževičius nuėjo į kambarį ir pagaliau užmigo, Laura, jos teigimu, nuėjo į virtuvę ir pradėjo gaminti plovą.
Anot moters, mėsa jau buvo supjaustyta ir čirškė keptuvėje, kai į virtuvę grįžo K.Veževičius ir vėl puolė jos įžeidinėti, o po to priėjęs iš už nugaros stvėrė ją už plaukų.
Sutvarkė nusikaltimo vietą
Pasak L.Kaminskaitės, tuo metu, kai ją užpuolė K.Veževičius, ji rankose laikė peilį ir stodamasi smeigė jam į pilvą. Tik tada vyras nurimo ir nuėjęs atsigulė į lovą.
Kraujo L.Kaminskaitė sakė nemačiusi ir viską, kas vyko po to, kai sužeistas sugyventinis išėjo į kambarį, prisimena lyg pro rūką – kažkuriuo momentu grįžo K.Veževičiaus motina, atvyko greitoji pagalba ir policija: „Lyg tvarkiau virtuvę, nuploviau peilį, baigiau gaminti valgį.“
Kad viskas vyko tikrai taip, kaip pasakoja Laura, verčia suabejoti liudytojų parodymai.
Pirmasis į įvykio vietą atvykęs policininkas Raimondas Lobinas teisme pasakojo, kad nusikaltimo vieta – virtuvė – buvo idealiai sutvarkyta, joje nesimatė nei grumtynių pėdsakų, nei kraujo, nesijautė ir maisto kvapo.
Vienas merdėjo, kitas verkė
„Kambaryje, lovoje, gulėjo vyras su durtine žaizda bamboje ir stipriai kraujavo. Kai jis nuėmė nuo žaizdos kažkokį medžiaginį daiktą, iš žaizdos pradėjo švirkšti kraujas“, – teisme prisiminė policijos pareigūnas R.Lobinas.
Tuo metu K.Veževičius dar buvo gyvas ir pusiau sąmoningas, bet, kas jį sužalojo, paaiškinti negalėjo, tik kartojo: „Aš pats, aš pats.“
K.Veževičiaus gyvybė užgeso po kelių minučių. Nešamas laiptais į greitosios pagalbos automobilį jis neteko sąmonės ir mirė.
Vėliau ekspertai nustatė, kad peiliu buvo sužaloti jo vidaus organai, o žaizdos gylis yra net 17 centimetrų.
Su L.Kaminskaite tą vakarą pareigūnams pakalbėti nepavyko. Girtutėlė moteris (2,51 promilės) tik rūkė ir verkė, todėl buvo nuspręsta uždaryti ją į areštinę.