Po šio teismo sprendimo N. Venckienės sūnus Karolis bando kuo plačiau išplatinti žinią apie savo motinos ir šeimos istoriją.
N. Venckienė nuolat skundė sprendimą ją grąžinti į Lietuvą, tikino, kad iš Lietuvos bėgo dėl politinių motyvų, o jos grąžinimas prieštarauja JAV konstitucijai. Tačiau Čikagos apeliacinis teismas šiuos argumentus atmetė kaip niekuo nepagrįstus.
„Mano mama netikėjo, kad Lietuvos valdžia gali garantuoti mūsų saugumą, todėl 2013 metais mes išvažiavome į Jungtines Valstijas ir pasiprašėme politinio prieglobsčio. Mes tikėjomės, kad Jungtinės Valstijos išklausys mano mamos prieglobsčio prašymą, tada mes galėsime pateikti įrodymus ir papasakoti mano šeimos istoriją. Tačiau nors teisėjai sutiko, kad kaltinimai atrodo politiškai motyvuoti, ekstradicijos sutartis vis tiek įpareigoja juos išduoti mano mamą“, – paviešintame vaizdo įraše tvirtina Karolis Venckus.
Vaikinas tvirtina, kad nors JAV advokatai, susipažinę su byla, sakė, kad kaltinimai – politiniai, vis dėlto teismas nusprendė tenkinti ekstradicijos prašymą.
„Aš liudijau prieš JAV Kongresą, Helsinkio Komisijoje, ir padėjau parengti įstatymo projektus, kurie leistų nutraukti mano mamos ekstradiciją. Bet šiuo metu atrodo, kad šie įstatymo projektai nespės būti priimti, ir laiku padėti mano mamai. Ji gali būti išduota bet kuriuo metu. Ko mums reikia šiuo metu, tai jūsų dėmesio. Reikia, kad Lietuvos valdžia žinotų, kad visas pasaulis stebi, ir mes vertinsime, kaip jie elgsis su mano mama“, – pasakoja K. Venckus.
Praėjusią savaitę po apsilankymo kalėjime N. Venckienės advokatas M. Monicas papasakojo, kaip jaučiasi moteris.
„Tai buvo liūdniausias dalykas, kokį man yra tekę daryti“, – teigė advokatas.
36 puslapių septintosios Čikagos apygardos apeliacinio teismo rašytinėje nutartyje sakoma, kad N.Venckienė turi stoti prieš teismą Lietuvoje. Nutartyje pabrėžiama, kad JAV teismas turėjo užtikrinti, jog laikomasi Lietuvos ir JAV sutarties dėl ekstradicijos sąlygų, o ne spręsti dėl suimtosios kaltės. „Venckienė vis tiek turės galimybę apskųsti jai iškeltus kaltinimus, – sakoma nutartyje. – Tokia galimybė turi būti numatyta Lietuvos teisinėje sistemoje.“
Trijų teisėjų kolegija visais balsais nusprendė, kad JAV turi laikytis savo įsipareigojimų pagal susitarimą dėl ekstradicijos su tokiomis šalimis kaip Lietuva.
„Jei kitos šalys praras pasitikėjimą, kad Jungtinės Valstijos laikosi savo sutarčių, JAV rizikuoja prarasti žmonių, kurie nusikalsta ir pabėga į kitas šalis, ekstradicijos galimybę“, – tvirtinama nutartyje. N.Venckienės advokatai dar gali kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą, tačiau jis retai imasi tokių bylų, ypač atsižvelgiant į tai, kad JAV žemesnės instancijos teismai nenustatė, kad kokie nors klausimai lietuvės byloje yra ginčytini.
Čikagos prokuratūra, dirbanti su N.Venckienės byla, nenurodė, kada moteris gali būti išsiųsta į Lietuvą. N.Venckienė turėjo leidimą gyventi ir dirbti JAV, tačiau 2018-ųjų vasario 13-ąją ji pasidavė šalies teisėsaugai, sužinojusi, kad pareigūnai siekia jos arešto.
Ji tikėjosi, kad Valstybės departamentas pripažins jai iškeltus kaltinimus politiškai motyvuotais, tokiu atveju jos ekstradicija būtų neįmanoma.
Tačiau 2018-ųjų balandį JAV valstybės departamentas atsisakė tai padaryti. Čikagos apeliacinis teismas atmetė N.Venckienės tvirtinimą, kad Lietuvos iškelti kaltinimai turi „politinį aspektą“.
M.Monicas savo ruožtu sakė besitikintis, kad JAV valstybės departamentas persigalvos ir leis N.Venckienei likti Jungtinėse Valstijose.
Be to, jis vylėsi, kad naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atšauks šalies prašymą išduoti buvusią teisėją.
Lietuvos prokurorai siekia N.Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.
N.Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Ji Čikagoje suimta 2018 metų vasarį.
