„Išeidamas sustosiu, jei nesustos širdis“, – penktadienį įeidamas į Nacionalinės teismų administracijos salę žurnalistams pažadėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjas 59 metų Henrichas Jaglinskis.
Savo pažadą jis ištesėjo ir trumpam stabtelėjo, tuomet dar nežinodamas teisėjų tarybos sprendimo: „Tikiuosi, kad jis bus palankus, nes tikėjimas yra gyvenimo pagrindas.“
Sprendimą teisėjas sužinojo jau būdamas namuose. Penktadienį iki vakaro posėdžiavusi Teisėjų taryba pritarė H.Jaglinskio, Aukščiausiojo teismo teisėjo Egidijaus Laužiko ir Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimui.
Apsisprendė ne dėl visų
K.Gurinas vakar posėdyje nepasirodė, dar anksčiau buvo pateikęs prašymą šį klausimą išnagrinėti be jo.
Į posėdį neatvyko ir Apeliaciniame teisme dirbęs Valdimaras Bavėjanas bei Kauno administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas. Teisėjų taryba tikisi išgirsti jų paaiškinimus, todėl klausimą dėl jų atleidimo atidėjo iki kito posėdžio.
Iki rugpjūčio pabaigos atidėtas klausimas ir dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko. Nors jis buvo atvykęs į posėdį, taryba nutarė labiau pasigilinti į prokuratūros pateiktą medžiagą.
Prokuroras Gedgaudas Norkūnas atsinešė didžiulį lagaminą – Teisėjų tarybos nariai turėjo susipažinti su aštuoniems kolegoms pateiktais įtarimais.
Patarimo, ar atleisti aštuonis teisėjus, į Teisėjų tarybą kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda.
Proceso pabaigos nematyti
Prezidentas pritarimo nesulaukė dėl dviejų teisėjų. Neužteko įrodymų, kad savo elgesiu teisėjo vardą pažemino Viktoras Kažys iš Apeliacinio teismo ir Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Abu jie lieka nušalinti nuo pareigų iki ikiteisminio tyrimo arba teismo proceso pabaigos. Ant R.Rainio kabineto durų Vilniaus apylinkės teisme jau kelis mėnesius kabo užrašas: „Teisėjo Roberto Rainio teismo posėdžiai nevyks“.
Į Nacionalinę teismų administraciją R.Rainys atėjo pirmasis, likus daugiau nei valandai iki posėdžio pradžios. Be advokato atėjęs teisėjas pirmasis šį pastatą ir paliko.
„Vis tiek sprendimas bus palankus Prezidentūrai“, – atsisveikindamas su kolegomis ištarė R.Rainys. 62-ejų teisėjas liūdnai svarstė, kad teismo proceso pabaigos gali ir nesulaukti: „Ikiteisminis tyrimas užtruks apie trejus metus, teisme byla bus nagrinėjama nuo 3 iki 8 metų.“
Nors R.Rainys koridoriuje vis bandė šmaikštauti, išeidamas iš posėdžio buvo nekalbus: „Turiu ką pasakyti, bet geriau protingai patylėsiu.“
Įtarimai atrodo migloti
Apeliacinio teismo teisėjas 55 metų V.Kažys teigė kategoriškai nesutinkantis su jam pareikštais įtarimais.
Ilgametis teisėjas įtariamas kyšininkavimu nagrinėjant su vienos žemės ūkio bendrovės pajininkais susijusią bylą. Joje minimus asmenis Šiaulių apygardos teismas buvo nuteisęs, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija išteisino, o šio sprendimo Aukščiausiasis teismas nepakeitė.
„Įtarime nėra nurodytas nei nusikaltimo padarymo laikas, nei data, nei konkrečios aplinkybės. Jei buvo duotas kyšis, turėjo būti ir jo laikas, ir vieta. Įtarimo niekas netikslino, nes jokio kyšio nebuvo“, – kalbėjo V.Kažys.
Anot teisėjo, pareigūnai įtarimus jam galėjo suformuluoti kitų žmonių pokalbių, kuriuose buvo jo pavardė, pagrindu.
Įtarimų sulaukę teisėjai buvo nušalinti vasario mėnesį ir nuo to laiko negauna atlyginimo. Jokių pajamų negaunantis V.Kažys teigė, jog šeima gyvena iš žmonos pajamų ir jos ūkio.
Užkliuvo Vijūnėlės istorija
Vilniaus apygardos teismo teisėjas H.Jaglinskis apie pareikštus įtarimus nekalbėjo, bet neslėpė, jog jie susiję su vadinamuoju Vijūnėlės dvaru Druskininkuose.
H.Jaglinskis buvo parašęs prašymą pats išeiti iš darbo, tačiau Teisėjų tarybos sprendimu bus atleistas. „Liūdna, teisėju dirbau 32 metus ir nemanau, kad dirbau blogai. Išnagrinėjau daugybę bylų ir nesu girdėjęs nė vieno priekaišto dėl nemandagaus savo tono.
Niekada nemokiau žmonių gyventi“, – laukdamas sprendimo „Lietuvos rytui“ kalbėjo teisėjas.
Vadinamojoje Vijūnėlės dvaro istorijoje minima ir Aukščiausiojo teismo teisėjo E.Laužiko pavardė. Laukdamas sprendimo jis stengėsi laikytis atokiau ir nuo kolegų, ir nuo žurnalistų.
Padiktavo sprendimą teismams?
Teisėjų tarybos sprendimo nesulaukė nė vienas įtariamųjų. Tarpusavyje jie svarstė, jog tai – jau dalis būsimojo teismo nuosprendžio, nes pritardama jų atleidimui dėl teisėjų vardo pažeminimo Teisėjų taryba tarsi ir pripažino, jog jie įvykdė nusikaltimą. „Kas tuomet lieka teismams?“ – retoriškai klausė teisėjai.
Atleisti iš darbo jie praras ir valstybines pensijas, kurių dydis priklausytų nuo jų darbo stažo.
Anot prezidento patarėjos Jūratės Šovienės, teisėjas H.Jaglinskis bus atleistas iškart, o norint atleisti Aukščiausiojo teismo teisėją E.Laužiką ir Apeliacinio teismo teisėją K.Guriną reikės gauti Seimo pritarimą.
