Baudžiamosios bylos tyrimas ir jos nagrinėjimas teismuose trunka jau ilgiau nei metus – po išteisinimo prokurorai pateikė skundą, kurį trečiadienį atvertė Kauno apygardos teismas.
Pavojingai į dviračių taką išbėgusį mažylį drausminusi E.Kručinskienė atsidūrė policijos areštinėje. Iš tvarkingos, tarnybų akiratyje niekuomet nefigūravusios šeimos mėnesiui buvo atimti vaikai, o motinai pateikti kaltinimai dėl skausmo sukėlimo vaikui ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Viliamasi, kad skundą pavyks išnagrinėti per vieną posėdį. Posėdžiai šioje byloje uždari, žurnalistai į teismo salę neįleidžiami.
„Turėtų būti išklausyti abiejų pusių argumentai, galbūt bus sakomos ir baigiamosios kalbos“, – portalui lrytas.lt pranešė E.Kručinskienės advokatas Saulius Dambrauskas.
Vaikai tebejaučia stresą
Pasak E.Kručinskienės, vaikai iki šiol jaučia stresą, primindami, kaip buvo atplėšti nuo namų.
„Iki to įvykio jautėmės saugūs. Dar ir dabar 4 metų dukrelė krūpčioja, verkia, prisiminusi, kaip buvo išvežta į svetimą aplinką. Ji vis klausinėja, kodėl tie žmonės atėjo į mūsų namus, turėdama omeny vaiko teisių apsauga užsiimančius darbuotojus.
Mergaitė su baime prisimena vyriškį, kuris mus persekiojo Panemunės šile, filmavo, grasino, iškvietė policiją. Atsimena, kaip atvyko pareigūnai ir išvežė mamą. Vaikas klausinėja, ar tas vyras dar ateis.
Taip pat dukrai į atmintį įsirėžė prievartinis gyvenimas svetimose vietose. Perkelta į savivaldybės įstaigoje „Pastogė“, pas globėją ji verkdama prašė, kad šalia būtų mama, tėtis, bet išgirsdavo – ne, to nebus“, – pasakojo E.Kručinskienė.
Apie šeimą renkamos žinios
Vaikų paėmimą plačiai nušvietus žiniasklaidai, E.Kručinskienei ir jos vyrui Gintarui Kručinskui jie buvo sugrąžinti. Vaiko teisių tarnybos iš pradžių lankėsi šeimos namuose po keturis kartus, vėliau patikrinimai retėjo ir išvis pasibaigė.
Anot motinos, buvo raštiškai pažymėta, kad šeima pasitikima, pavojaus nebėra.
Tačiau neseniai E.Kručinskienė sužinojo, jog vaiko teisių sergėtojai apie šeimyną stengiasi gauti informacijos per šeimos gydytoją ir vietos Panemunės bendruomenę.
„Gydytojos buvo išsamiai klausinėjama, ar mes vedame vaikus į polikliniką, kitų dalykų“, – kalbėjo E.Kručinskienė.
Pareigūnai laikosi savo: motina kalta
Grąžinus vaikus Kručinskams, prokuratūra laikėsi savo – motina turėtų būti nuteista baudžiamąja tvarka dėl sudavimų vaikui.
Kauno apylinkės teismas teisėsaugos kaltinimus atmetė, pareikšdamas, jog fizinio skausmo sukėlimas nebuvo nustatytas: „Byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl E.Kručinskienės veiksmų vaikas jautė skausmą.
Jai inkriminuoti veiksmai dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepasižymėjo agresyvumu ir intensyvumu, truko neilgai. Dėl kaltinamosios veiksmų nekilo realus pavojus aplinkiniams ir aplinkai.
Ji siekė ne sutrikdyti viešąją tvarką, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams žmonėms, o tik sprendė asmeninio pobūdžio konfliktą, norėjo pamokyti savo mažametį sūnų dėl jo neklausymo. Teismas sprendė, kad kaltinamosios veiksmai neperžengė privataus konflikto ribų“.
Tačiau prokurorai su tokiu vertinimu nesutiko – savo skunde jie toliau prašo pripažinti motiną kalta ir skirti jai pustrečio tūkstančio eurų baudą, kurią, beje, ji turėtų sumokėti valstybei, nugriebdama kąsnį nuo savo vaikų.
Parodymai – prieštaringi
Anksčiau neteista ir administracinių nuobaudų neturėjusi, neasociali kaunietė E.Kručinskienė į institucijų akiratį pateko praėjusių metų rugsėjo 29 dieną, netoli nuo namų išėjusi pasivaikščioti du savo sūnumi ir 3 metų dukrele.
E.Kručinskienės tvirtinimu, drausmindama pavojingai link dviračių tako Panemunės šile išbėgusį sūnų, ji jam tik nestipriai sudavė. Mama taip pasielgė, kai sūnus daug kartų nereagavo jos prašymus nebėgti link važiuojamosios dalies.
Liudininkų parodymai smarkiai skyrėsi – teisėsaugą iškvietęs, telefonu filmuoti E.Kručinskienę ėmęs 39 metų praeivis ir jo žmona tvirtino, jog smūgiai vaikui buvo gana stiprūs, tai nebuvo pliaukštelėjimai. Ši pora aiškino, jog ją šokiravo ir papiktino motinos elgesys su vaiku.
Vyras apie tai pranešė policijai norėdamas apginti berniuką, kad daugiau tokie veiksmai nepasikartotų.
Tačiau kita atsitiktinių praeivių pora, Romualdas R. ir Lina U. teigė visiškai priešingai: „Mama sugavo link dviračių tako bėgantį vaiką ir 10-15 centimetrų šakele po kelis kartus sudavė vaikui per plaštakas ir sėdmenis, prabraukė vaiko rankytę. Joks smurtas prieš berniuką nebuvo panaudotas. Motina jį tik sudrausmino“.
Po incidento Panemunės šile abu vaikai nuvo paimti iš tėvų ir laikomi svetimoje aplinkoje mėnesį, o šeimai sugrąžinti 2018 metų spalio pabaigoje. Kručinskų tvirtinimu, gyvendami pas visiškai svetimus žmones, nuo šeimos atplėšti mažyliai patyrė didžiulį stresą.
Įsiminė prokurorės žodžiai
„Po nestiprių sudavimų drausminant į dviračių taką išbėgusį mažylį, prieš šeimą buvo panaudotos neadekvačios priemonės. Susidaro įspūdis, jog dabar pareigūnai siekia trūks plyš pateisinti savo veiksmus, atkakliai bando įrodyti tai, ko nebuvo“, – portalui pasakojo G.Kručinskas.
„Saugojau ir gelbėjau vaiką nuo pavojaus, kai jis staiga išbėgo į dviračių taką. Medikai nustatė, kad jo nė truputėlio nesužalojau, jis vilkėjo storą kombinezoną, todėl skausmo nejautė“, – pridūrė E.Kručinskienė.
Dar kauno apylinkės teisme E.Kručinskienei įstrigo prokurorės žodžiai: „Čia nėra nusikaltimo – nėra įrodymų, sužalojimų. Tačiau dabar Lietuvoje vyksta tokia politika“.
„Ką prokurorė turėjo omeny sakydama „politika“, aš nežinau. Gal tai, kas vyksta su mumis, yra ta politika – tėvų persekiojimas, varginimas?“, – svarstė E.Kručinskienė.
Moters tvirtinimu, iš pat pradžių buvo aišku, kad nusikaltimo nebuvo.
Tiesa, šioje byloje skundą pateikė ir E.Kručinskienė – baudžiamąją prasme išteisinęs ją teismas įžvelgė administracinio nusižengimo požymių. Pasak teisiamos moters advokatės Rūtos Visočnik, ji nepadarė jokių veiksmų, priešingų teisei.
