„Tikiuosi, visas šis košmaras jau pasibaigė. Gerai, kad bent jau po metų buvo pasakyta tai, ką aš iškart žinojau – jokio nusikaltimo ir nusižengimo nebuvo.
Apmaudu dėl to, ką teko patirti mūsų šeimai – tarnybų veiksmai, jų požiūris mums kainavo daug nervų. Vaikai patyrė didžiulę traumą. Pasekmės yra mano ir mano vyro sveikatai“, – po palankaus verdikto ištarė E.Kručinskienė, kurios vyresnei dukrai trečiadienį sukaks 5 metai.
Stresą jaučianti mergaitė iki šiol prisimena prievartinį atplėšimą nuo šeimos.
„Dukra daro kaukes, „ginkluojasi“, kad apsigintų nuo policijos ir vaiko teisių. Mergaitė iki šiol klausia, kodėl aš sėdau į policijos mašiną“, – pasakojo E.Kručinskienė.
Moteris pareiškė su vyru svarstanti galimybę teikti ieškinį valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
„Po išteisinimo Kauno apylinkės teisme dar abejojome dėl ieškinio teikimo, bet kai prokuratūra pateikė skundą, toliau mus tampė, galvojame tai padaryti. Žalą patyrėme milžinišką – kiekvieną atskirtą nuo vaikų dieną įvertinčiau milijonu eurų. Mėnuo – 30 milijonų.
Puikiai suprantu, kad tokių sumų niekas nepriteistų – norėjau tik pasakyti, kaip aš morališkai jaučiuosi, kokį sukrėtimą mes visi patyrėme“, – kalbėjo E.Kručinskienė, dėl konkrečios sumos reikalavimo dar pasitarsianti su savo advokatais.
Kauno prokurorė Tatjana Samulevičienė pareiškė dar nežinanti, ar prokuratūra teiks skundą Aukščiausiajam teismui ir vistiek prašys E.Kručinskienę pripažinti kalta.
Palaikė net priešingos pusės advokatė
„Procesui persikėlus į Kauno apygardos teismą mane palaikė netgi Vaiko teisių apsaugos tarnybos pakviesta advokatė, atstovaujanti mano sūnui. Vieno posėdžio metu ji pasakė, kad neturėčiau būti nuteista baudžiamąja tvarka“, – naujienų portalui lrytas.lt prieš sprendimo paskelbimą pasakojo 45 metų E. Kručinskienė.
Baudžiamosios bylos tyrimas ir jos nagrinėjimas teismuose truko jau ilgiau nei metus – po išteisinimo prokurorai pateikė skundą, kurį Kauno apygardos teismas jau išnagrinėjo. Antradienį buvo paskelbtas verdiktas – teismas nusprendė netenkinti prokurorų skundo, tad E.Kručinskienė lieka išteisinta.
Pavojingai į dviračių taką išbėgusį mažylį drausminusi E.Kručinskienė atsidūrė policijos areštinėje. Iš tvarkingos, tarnybų akiratyje niekuomet nefigūravusios šeimos mėnesiui buvo atimti vaikai, o motinai pateikti kaltinimai dėl skausmo sukėlimo vaikui ir viešosios tvarkos pažeidimo.
„Valstybinių institucijų atstovai padarė didžiulę žalą mano vaikams. Lazda buvo smarkiai perlenkta, tačiau iki šiol nenorima pripažinti.
Kokia nuojauta prieš aukštesniojo teismo sprendimą? Logika, sveikas protas kužda, kad kalta neturėčiau būti pripažinta, nes kaltinimai visiškai nepagrįsti. Panašiai kalba ir mano advokatai.
Tačiau matydama, su kokiu atkaklumo buvo stumiamas teisėsaugos, vaiko teisių buldozeris, dėl teigiamos baigties nesu visiškai tikra – sakyčiau, 50 procentų prieš 50“, – bendraudama su lrytas.lt likus dviem valandoms iki verdikto paskelbimo, ištarė E.Kručinskienė.
Kauno apygardos teismui paskelbus nutartį dėl skundo, nuosprendis tą pačią dieną įsiteisėjo.
Vaikai tebejaučia stresą
Pasak E.Kručinskienės, vaikai iki šiol jaučia stresą, primindami, kaip buvo atplėšti nuo namų.
„Iki to įvykio jautėmės saugūs. Dar ir dabar 4 metų dukrelė krūpčioja, verkia, prisiminusi, kaip buvo išvežta į svetimą aplinką. Ji vis klausinėja, kodėl tie žmonės atėjo į mūsų namus, turėdama omeny vaiko teisių apsauga užsiimančius darbuotojus.
Mergaitė su baime prisimena vyriškį, kuris mus persekiojo Panemunės šile, filmavo, grasino, iškvietė policiją. Atsimena, kaip atvyko pareigūnai ir išvežė mamą. Vaikas klausinėja, ar tas vyras dar ateis.
Taip pat dukrai į atmintį įsirėžė prievartinis gyvenimas svetimose vietose. Perkelta į savivaldybės įstaigoje „Pastogė“, pas globėją ji verkdama prašė, kad šalia būtų mama, tėtis, bet išgirsdavo – ne, to nebus“, – pasakojo E.Kručinskienė.
Kaunietės įsitikinimu, tarnybos neadekvačiai reagavo į sutuaciją: „Jei policija, vaiko teisės vadovautųsi protingumo kriterijais, vaikai tikrai nebūtų paimti iš namų, neišsirutuliotų tokia skaudi istorija. Mažyliai ramūs, nesužaloti, nesumušti, namai tvarkingi – kam reikėjo taip elgtis? Juk galima buvo vietoje tinkamai įvertinti situaciją, pabendrauti ir su mūsų kaimynais, kurie tikrai patvirtintų, kad vaikus mylime, jų nemušame“, stebėjosi E.Kručinskienė.
Metė akmenį į teisėsaugos daržą
Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad teismas priėmė teisingą sprendimą. Tokius žodžius nedažnai tenka ištarti“, – teigė E.Kručinskienės advokatas Saulius Dambrauskas, prokuratūros veiksmus pavadinęs „liguistu sportiniu interesu“.
Pasak juristo, tokie dalykai negali pasikartoti: „Piktnaudžiavimas šioje srityje – kasdienis reiškinys. Baisiausia, kad tai tampa tarsi sportinis interesas – jei prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, vadinasi jį turi baigti sėkmingai. Tai yra negeri dalykai. Ši institucija turi siekti teisingumo, pati nutraukti ikiteisminius tyrimus įsitikinusi, kad procesai yra neteisingi ir beviltiški“.
Apie šeimą renkamos žinios
Vaikų paėmimą plačiai nušvietus žiniasklaidai, E.Kručinskienei ir jos vyrui Gintarui Kručinskui jie buvo sugrąžinti. Vaiko teisių tarnybos iš pradžių lankėsi šeimos namuose po keturis kartus, vėliau patikrinimai retėjo ir išvis pasibaigė.
Anot motinos, buvo raštiškai pažymėta, kad šeima pasitikima, pavojaus nebėra.
Tačiau neseniai E.Kručinskienė sužinojo, jog vaiko teisių sergėtojai apie šeimyną stengiasi gauti informacijos per šeimos gydytoją ir vietos Panemunės bendruomenę.
„Gydytojos buvo išsamiai klausinėjama, ar mes vedame vaikus į polikliniką, kitų dalykų“, – kalbėjo E.Kručinskienė.
Pareigūnai laikosi savo: motina kalta
Grąžinus vaikus Kručinskams, prokuratūra laikėsi savo – motina turėtų būti nuteista baudžiamąja tvarka dėl smurto prieš vaiką.
Kauno apylinkės teismas teisėsaugos kaltinimus atmetė, pareikšdamas, jog fizinio skausmo sukėlimas nebuvo nustatytas: „Byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl E.Kručinskienės veiksmų vaikas jautė skausmą.
Jai inkriminuoti veiksmai dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepasižymėjo agresyvumu ir intensyvumu, truko neilgai. Dėl kaltinamosios veiksmų nekilo realus pavojus aplinkiniams ir aplinkai.
Ji siekė ne sutrikdyti viešąją tvarką, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams žmonėms, o tik sprendė asmeninio pobūdžio konfliktą, norėjo pamokyti savo mažametį sūnų dėl jo neklausymo.
Teismas sprendė, kad kaltinamosios veiksmai neperžengė privataus konflikto ribų“.
Tačiau prokurorai su tokiu vertinimu nesutiko – savo skunde jie toliau prašo pripažinti motiną kalta ir skirti jai pustrečio tūkstančio eurų baudą, kurią, beje, ji turėtų sumokėti valstybei, nugriebdama kąsnį nuo savo vaikų.
Kad motina turėtų būti nuteista, mano ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.
Parodymai – prieštaringi
Anksčiau neteista ir administracinių nuobaudų neturėjusi, neasociali kaunietė E.Kručinskienė į institucijų akiratį pateko praėjusių metų rugsėjo 29 dieną, netoli nuo namų išėjusi pasivaikščioti du savo sūnumi ir 3 metų dukrele.
E.Kručinskienės tvirtinimu, drausmindama pavojingai link dviračių tako Panemunės šile išbėgusį sūnų, ji jam tik nestipriai sudavė. Mama taip pasielgė, kai sūnus daug kartų nereagavo jos prašymus nebėgti link važiuojamosios dalies.
Liudininkų parodymai smarkiai skyrėsi – teisėsaugą iškvietęs, telefonu filmuoti E.Kručinskienę ėmęs 39 metų praeivis ir jo žmona tvirtino, jog smūgiai vaikui buvo gana stiprūs, tai nebuvo pliaukštelėjimai. Ši pora aiškino, jog ją šokiravo ir papiktino motinos elgesys su vaiku.
Vyras apie tai pranešė policijai norėdamas apginti berniuką, kad daugiau tokie veiksmai nepasikartotų.
Tačiau kita atsitiktinių praeivių pora, Romualdas R. ir Lina U. teigė visiškai priešingai: „Mama sugavo link dviračių tako bėgantį vaiką ir 10-15 centimetrų šakele po kelis kartus sudavė vaikui per plaštakas ir sėdmenis, prabraukė vaiko rankytę. Joks smurtas prieš berniuką nebuvo panaudotas. Motina jį tik sudrausmino“.
Po incidento Panemunės šile abu vaikai nuvo paimti iš tėvų ir laikomi svetimoje aplinkoje mėnesį, o šeimai sugrąžinti 2018 metų spalio pabaigoje.
Kručinskų tvirtinimu, gyvendami pas visiškai svetimus žmones, nuo šeimos atplėšti mažyliai patyrė didžiulį stresą.
Įsiminė prokurorės žodžiai
„Po nestiprių sudavimų drausminant į dviračių taką išbėgusį mažylį, prieš šeimą buvo panaudotos neadekvačios priemonės. Susidaro įspūdis, jog dabar pareigūnai siekia trūks plyš pateisinti savo veiksmus, atkakliai bando įrodyti tai, ko nebuvo“, – portalui pasakojo G.Kručinskas.
„Saugojau ir gelbėjau vaiką nuo pavojaus, kai jis staiga išbėgo į dviračių taką. Medikai nustatė, kad jo nė truputėlio nesužalojau, jis vilkėjo storą kombinezoną, todėl skausmo nejautė“, – pridūrė E.Kručinskienė.
Dar kauno apylinkės teisme E.Kručinskienei įstrigo prokurorės žodžiai: „Čia nėra nusikaltimo – nėra įrodymų, sužalojimų. Tačiau dabar Lietuvoje vyksta tokia politika“.
„Ką prokurorė turėjo omeny sakydama „politika“, aš nežinau. Gal tai, kas vyksta su mumis, yra ta politika – tėvų persekiojimas, varginimas?“, – svarstė E.Kručinskienė.
Tiesa, šioje byloje skundą pateikė ir E.Kručinskienė – baudžiamąją prasme išteisinęs ją teismas įžvelgė administracinio nusižengimo požymių. Pasak teisiamos moters advokatės Rūtos Visočnik, ji nepadarė jokių veiksmų, priešingų teisei.
Kauno apygardos teismas, antradienį atmetęs prokuratūros skundą, patenkino motinos skundą ir nusprendė, kad jos nėra pagrindo bausti ir asministracine tvarka.
