Trečiadienį apklaustas medikas teigė prisiimantis visą atsakomybę, prašė artimųjų atleidimo, tačiau pridūrė, jog situacija operuojant pacientę buvo itin sudėtinga.
Tęsiant apklausą Ž.Saladžinskas jau pareiškė, jog kaltę prisiima „žmogiškąja prasme“, bet tikino savo, kaip gydytojo, pareigas atlikęs atsakingai, sveikatos apsaugos ministro nustatytos operacijų tvarkos nepažeidęs.
Ž.Saladžinskas aiškino šios tvarkos besilaikantis jau daugiau nei 30 metų.
Teismui susidarė įspūdis, jog chirurgas visgi nepripažino savo kaltės teisės požiūriu ir laikosi pozicijos, kad nusikaltimas nebuvo padarytas. Naujienų portalui lrytas.lt trečiadienį po posėdžio tai patvirtino ir teismo atstovė spaudai Indrė Cvilikaitė.
Byla – link pabaigos
Po dviejų savaičių bus pagarsinta bylos medžiaga, tikriausiai sakomos ir baigiamosios kalbos.
Byloje dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo jau yra apklausti pacientės šeimos nariai – našlys, sūnus ir anūkas, kurie pripažinti nukentėjusiaisiais.
Parodymus taip pat davė liudytojai, specialistai, ekspertai. Pasak Valstybinės teismo medicinos tarnybos vadovo Romo Raudžio, gydymas pasibaigė mirtimi, kurios buvo galima išvengti.
Byla teismą pasiekė praėjus ketveriems metams nuo pacientės mirties. Velionės artimieji pateikė ketvirčio milijono eurų ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno klinikų atstovas pareiškė, jog gydymo įstaiga su vienu iš trijų nukentėjusiųjų yra sudariusi taikos sutartį, o kitų dviejų velionės artimųjų ieškinius prašė sumažinti.
Komplikacijos – tragiškos
2015 metų vasario 12-ąją prieš operaciją moteris pasakė savo vyrui, kad per Valentino dieną gers su juo šampaną, bet vasario 14-ąją ji mirė.
Operacijos metu buvo pažeista blužnis, ją teko šalinti įvykus smarkiam kraujavimui. Tai darydamas medikas pažeidė ir sveiką moters kasą.
Pacientės būklė po operacijos tapo kritinė, ji mirė nuo ūmaus kasos uždegimo.
Išaiškėjo, jog chirurgas prieš operaciją nepasirūpino, kad būtų atlikti būtini tyrimai.
Pasak Kauno prokurorės Auksės Lipkevičienės, tai ir nulėmė tragiškas pasekmes. Ž.Saladžinskui gresia laisvės atėmimas iki 8 metų.
Veiksmus pavadinimo mėsinėjimu
Moters artimųjų tvirtinimu, didelių sveikatos problemų prieš operaciją ji neturėjo.
Pacientė kreipėsi į Ž.Saladžinską po žarnyno tyrimo, kurio metu buvo rasta polipų.
Atlikus biopsiją buvo nustatyta, kad polipas nėra piktybinis, tačiau chirurgas nusprendė operuoti pacientę.
Ž.Saladžinskas paėmė skalpelį neatlikęs papildomų tyrimų ir nenustatęs naviko vietos.
Pasak velionės vyro, tolesni chirurgo veiksmai priminė jau ne operaciją, o mėsinėjimą. Šeimos nariai atkreipė dėmesį, kad medicininiuose dokumentuose iš pradžių išvis nebuvo įrašų apie pažeistą blužnį ir kasą.
Samdė privačius ekspertus
Kad įrodytų mediko kaltę, velionės artimieji kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, tačiau gavo atsakymą, jog paslaugos buvo suteiktos tinkamai.
Prokurorams nesutikus skirti ekspertizės, šeima samdė privačius ekspertus, kuriais remdamasis teismas įpareigojo prokuratūrą išsamiau įsigilinti į mirties aplinkybes.
Kad būtų pradėtas tyrimas, šeimai teko sugaišti daug laiko, įteikti šūsnis raštų įvairioms institucijoms.
„Skausminga, sunku labai. Visus tuos ketverius metus. Neįsivaizduoju, kaip aš iki šiol dar dirbu“, – bylą perdavus į teismą, žurnalistams pareiškė Ž.Saladžinskas.
