Stacionari psichiatrinė ekspertizė įtariamajai buvo skirta po to, kai atlikta ambulatorinė psichologinė-psichiatrinė ekspertizė nedavė jokių rezultatų.
„Pirmosios ekspertizės išvados neatsakė į visus mus dominančius klausimus, todėl nuspręsta įtariamąją ištirti nuodugniau“, – „Lietuvos rytui“ sakė ikiteisminį tyrimą dėl 86 metų moters nužudymo kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nikolajus Kozliakas.
Subadė automobilio salone
38 metų I.Žukauskaitės-Šakalienės suėmimo terminas baigsis kitų metų sausio viduryje.
Prokuratūra greičiausiai vėl prašys jį pratęsti, nes įrodymų, kad nusikaltimą įvykdė būtent I.Žukauskaitė-Šakalienė, yra pakankamai, nors ji pati savo versijos nekeičia ir kartoja, jog liepos 17-ąją niekur nevažiavo, jokios pensininkės nematė ir jos nežudė.
Nors nuo šio nusikaltimo praėjo jau daugiau kaip penki mėnesiai, prokuratūra dar nėra gavusi kai kurių ekspertizių išvadų, kurios gali būti reikšmingos bylai ir atsakyti į tyrėjus dominančius klausimus.
Viena tokių – visureigio „Mitsubishi“, kurį vairavo už grotų atsidūrusi I.Žukauskaitė-Šakalienė.
Ant šio automobilio rasta pažeidimų, kurie galėjo atsirasti į kažką atsitrenkus, o automobilyje aptikta nemažai kraujo dėmių. Kraujas – žuvusios pensininkės.
Nors visos ekspertų išvados dar negautos, prokurorai jau neabejoja, kad pensininkė buvo subadyta automobilio salone. Jame ji ir mirė nuo patirtų pjautinių bei durtinių sužalojimų.
„Dėl moters sužalojimo ir jos mirties klausimų nėra, tačiau mes vis dar neturime objektyvių duomenų dėl galimo konflikto motyvo, nes liudytojų nėra, o pati I.Žukauskaitė-Šakalienė apie tai nekalba“, – sakė prokuroras N.Kozliakas.
Viską lems ekspertizė
Stacionarinės psichiatrinės ekspertizės išvados gali nulemti bylos eigą.
Jei paaiškės, kad moteris nepakaltinama, ji bus gydoma, jei pasirodys esanti sveika, turės stoti prieš teismą net ir tada, jei neprisipažins įvykdžiusi žmogžudystę, nes tyrėjams abejonių nekelia ne tik pensininkės nužudymas, bet ir tai, kad kūno bandė atsikratyti I.Žukauskaitė-Šakalienė.
Ją atpažino liudytoja, kuri liepos 17-osios dieną matė, kaip į Verkių mišką automobiliu atvažiavusi moteris iš automobilio ištraukė lavoną, apkrovė jį šakomis ir uždegusi nuvažiavo.
Abi gyveno netoliese
Liudytoja įsidėmėjo ir automobilio numerį, tad nustatyti, kas jį vairuoja, pareigūnams nebuvo sunku. Jau po poros valandų jie pasibeldė į namo, kuriame gyveno I.Žukauskaitė-Šakalienė su draugu, duris ir įtariamąją sulaikė.
Nustatyti jos aukos tapatybę pareigūnams sekėsi sunkiau. Kūnas buvo smarkiai apdegęs, todėl tik po kelių dienų paaiškėjo, kad nužudytoji yra Vilniaus gyventoja, kuri vasaromis palikdavo miesto šurmulį ir persikraustydavo į sodus. Jie yra visai netoli tos vietos, kur buvo bandoma sudeginti kūną.
Netoli nuo šios vietos, Romuvos gatvėje, gyveno ir I.Žukauskaitė-Šakalienė. Namą išsinuomojusi moteris kaimynams į akis nekrito. Ji su jais tik pasisveikindavo, bet nei bendrauti, nei tuo labiau draugauti nesiveržė.
Visai kitokią I.Žukauskaitę-Šakalienę prisiminė šalia esančios Žilvino gatvės, kurioje moteris gyveno su vyru ir dviem vaikais, gyventojai.
Čia ji garsėjo kaip itin konfliktiškas ir agresyvus žmogus.
Jai užkliūdavo viskas – kaimynų elgesys, garsesnės kalbos ar, kaip jai atrodydavo, ne vietoje pastatytas automobilis.
I.Žukauskaitė-Šakalienė dėl menkiausios priežasties keldavo kaimynams skandalus ir gadindavo gyvenimą, todėl žmonės lengviau atsikvėpė, kai pernai rudenį ji išsikraustė.
