Šioje byloje kaltinimai dėl aplinkosaugos priežiūros taisyklių pažeidimų pareikšti dviems buvusiems „Kauno vandenų“ darbuotojams Petrui Maruniakui ir Broniui Strumskiui. Šiuo metu abu kauniečiai yra pensininkai.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 metų kovą, Aplinkos ministerijos ir jos pavaldžių institucijų specialistams gavus informacijos, kad bendrovė „Kauno vandenys“ galimai dalį neišvalytų nuotekų išleidžia į Nemuną.
Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, bendrovės „Kauno vandenys“ teritorijoje buvo rastas techninėje dokumentacijoje nepažymėtas slaptas nuotekų išleistuvas, kuriuo dalis neišvalytų nuotekų žemiau mėginių ėmimo vietos buvo išleidžiamos į jau išvalytas nuotekas ir patekdavo tiesiai į Nemuną.
„Viešai apie šį vamzdį nebuvo žinoma“, – kalbėjo ikiteisminį tyrimą kontroliavusi Kauno apygardos prokurorė Inesa Gulbinienė.
Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad du buvę „Kauno vandenų“ darbuotojai neužtikrino nuotekų tvarkymo reglamente nustatyto nuotekų išvalymo laipsnio.
Marvelės nuotekų valymo įrenginiuose prie sistemos buvo prisijungta apeinant įmonės įrengtas technologijas, todėl nepilnai išvalytas nuotekų vanduo pakliūdavo į Nemuną.
Nelegalus nuotekų vamzdis rastas po žeme, 1,5 metro gylyje, Marvelės gyvenvietėje, netoli Nemuno ir Neries santakos.
Pirminę informaciją pateikė pilietiški žmonės, o tikrinant nuotekų išleidimo sistemą, kilo įtarimų, kad davikliai, atsižvelgiant į technologiją, įrengti neįprastoje vietoje.
Ekspertai nustatė, kad palygti su upėje leistinais kiekiais, nustatyta azoto koncentracija vamzdyje ribas viršijo beveik 400 kartų.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad užterštas vanduo į Nemuną tekėjo 2013–2017 metais.
Abu kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė. Tą patį jie kalbėjo ir prieš pirmąjį teismo posėdį, kurį teko atidėti dėl advokatų užimtumo kitose bylose.
Pasak P.Maruniako, 2013 metais įmonėje buvo įrengtas papildomas vamzdis avariniam atvejui ir juo nuotekos tekėjo vos tris dienas. Kaunietis tikino nežinantis, ar vėliau šio vamzdžio sklendės buvo sukinėjamos, nes jis įmonėje nebedirbo.
Buvęs valyklos viršininkas P.Maruniakas prieš posėdį pasakojo neva neįrengus šio vamzdžio avarijos metu būtų sugadinti visi vandenvalos įrenginiai.
„Įmonėje susidarė avarinė situacija. Per 14 metų valyklą užnešė smėliu, sustojo siurblinė ir pradėjo kilti vanduo. Pastatėme naują liniją, avariją likvidavome ir tuo ši istorija baigėsi. Vėliau gavau pranešimą, kad turiu dalyvauti teisme, nes tuo metu buvau vadovas“, – stebėjosi teisiamsis.
Kaunietis tikino, kad jam dirbant nuotekos į upę nebėgo. Ar vėliau šio vamzdžio sklendės buvo sukinėjamos, jis nežino, nes įmonėje nebedirbo.
„Galbūt pažeidžiau instrukcijas, tačiau kaltės dėl teršimo nepripažįstu“, – kalbėjo vyriaisuoju technologu dirbęs B.Strumskis. Jis darbą „Kauno vandenyse“ paliko prieš pusantrų metų.
