Dešimtmetis žuvo per tragišką avariją 2018-ųjų birželio 11-osios naktį ties Didvyčiais. Sukėlus itin skaudų eismo įvykį kaltinamas 1988-aisiais gimęs plungiškis Jonas Dima.
UAB VVARFF darbų vadovu dirbančiam vyrui teko dar kartą prisiminti gyvybę nusinešusią avariją – jos aplinkybės ketvirtadienį pradėtos narplioti Plungės apylinkės teismo rūmuose.
Į kelią iššoko stirna
Kaip ir skelbta iškart po nelaimės, avarija kilo dėl staiga į kelią išbėgusio laukinio gyvūno. Automobiliui „Opel Vectra“, prie kurio vairo sėdėjo J. Dima, važiuojant keliu Skuodas–Plungė pastarosios link, staiga į važiuojamąją kelio dalį iššoko stirna.
Vyras, bandydamas išvengti susidūrimo su gyvūnu, pasuko į šoną, tačiau šis manevras buvo nesėkmingas – mašina visgi partrenkė žvėrį.
Negana to, išvažiavo į kitą eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su priešpriešais nuo Plungės Skuodo link važiavusiu „Volkswagen Passat“, kurį vairavo 1958-aisiais gimęs skuodiškis.
Nuo stipraus smūgio iš automobilių liko tik metalo krūvos. Į įvykio vietą atskubėję gelbėtojai iš suknežintų mašinų ėmė vaduoti prispaustus žmones, tarp kurių buvo ir vaikas.
Į avarijos vietą atvykę medikai jam padėti nebegalėjo – dėl patirtų sužalojimų „Volkswagen Passat“ važiavęs dešimtmetis mirė įvykio vietoje.
Gyvi liko pastarąjį automobilį vairavęs vyriškis ir 25-erių jo dukra. Abu dėl įvairių kūno sužalojimų paguldyti į vieną uostamiesčio ligoninių.
Į ligoninę pateko ir „Opel Vectra“ vairavęs J. Dima bei kartu su juo važiavęs metais už jį jaunesnis vyriškis, sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje.
Bandė vilkinti bylą?
Į ketvirtadienį vykusį teisminį šios eismo nelaimės nagrinėjimą atvyko ne tik kaltinamasis, bet ir žuvusio berniuko artimieji – tėvas, seneliai, dėdė, teta.
Dauguma iš jų pripažinti nukentėjusiais. Jie nesugebėjo tramdyti ašarų, prisiminę prieš pusantrų metų įvykusią avariją, kurios metu neteko brangiausio jiems žmogaus.
Į teismo posėdį buvo pakviestas ir kartu su J. Dima lemtingą naktį važiavęs jo bičiulis. Jis taip pat pripažintas nukentėjusiu, nors, skirtingai nei kiti nukentėjusieji, kaltinamajam jokių pretenzijų neturėjo.
Atvyko ir medžiotojas, pasirūpinęs per eismo įvykį žuvusiu žvėrimi. Posėdyje dalyvavo ir abiejų pusių advokatai bei UAB VVARFF interesus ginanti teisininkė Saulena Gasiūnienė – ji pateikė prašymą grąžinti bylą prokurorui, kad būtų papildyta. Esą teismui perduota byla turi akivaizdžių trūkumų.
Veikiausiai siekiant sušvelninti J. Dimos padėtį bandyta aiškinti, jog tokių skaudžių pasekmių galėjo būti išvengta, jei dešimtmetis būtų vežtas specialioje kėdutėje. S. Gasiūnienės nuomone, byla turi būti papildyta kompleksinės ekspertizės išvadomis.
Pasak advokatės, dabar bandoma eiti lengviausiu keliu, visą kaltę suverčiant J. Dimai, nors yra informacijos, kad mašinos salone buvo įvairiausių nepritvirtintų daiktų, per avariją galėjusių lemti berniuko mirtį. „Nėra aišku, kiek patys berniuko artimieji kalti dėl tokių pasekmių“, – aiškino advokatė.
Prokurorė tokį prašymą pavadino nepagrįstu. Jos žodžiais, papildomus tyrimus, esant būtinybei, galima atlikti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tam pritarė ir nukentėjusiųjų advokatai.
Pasak jų, S. Gasiūnienės prašyme net nėra logikos, mat ekspertai nustatė, kad vaikas mirė nuo pakaušio sąnario išnirimo smarkiai palenkus galvą. Suabejojo jie ir specialios kėdutės būtinybe, nes pagal berniuko ūgį ji – nebūtina.
UAB VVARF atstovės prašymas grąžinti bylą papildyti įvertintas kaip siekis vilkinti bylą. Juo labiau kad kalbėti apie tariamus bylos trūkumus ir stengtis juos pašalinti buvo galima ikiteisminio tyrimo metu.
Prokurorės ir nukentėjusios pusės interesus ginančių teisininkų poziciją palaikė ir teisėjas Virginijus Gedeikis, atmetęs S. Gasiūnienės prašymą.
Kaltę pripažino
Išsprendus šį ir kitus prašymus, pagarsintas kaltinamasis aktas. Iš jo paaiškėjo, jog J. Dima kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį elgėsi neatsargiai – išvydęs stirną, ne sulėtino greitį, o išvažiavo į priešingą eismo juostą.
Anot valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikančios prokurorės Liudmilos Galič, plungiškis neatsižvelgė į tai, kad važiuoja tamsiu paros metu, ir nepasirinko atitinkamo greičio, dėl to ir kilo skaudi eismo nelaimė.
Išgirdęs, kuo yra kaltinamas, plungiškis kaltę pripažino ir sutiko papasakoti, kaip viskas įvyko. Tiksliau – tas detales, kurias prisimena. Neva dėl patirto šoko kitos nelaimės aplinkybės jam tiesiog neužsifiksavo.
Vyras pasakojo tądien dirbęs – darbiniu automobiliu vykęs į objektus Klaipėdoje. Po to grįžęs į Plungę ir pastatęs mašiną prie darbovietės ofiso, esančio J. Tumo-Vaižganto gatvėje.
Vėliau automobilį neva jis vėl pasiėmė, prieš tai atsiklausęs įmonės direktoriaus. Šis leido pasiskolinti mašiną, kuria J. Dima sakė važiuosiantis į mamos namus Šateikiuose parsivežti daiktų.
Pagalbon plungiškis pasikvietė bičiulį. Kartu nuvyko į Šateikius, pasiėmė reikalingus daiktus, mat kraustėsi į Plungę, ir išvyko atgal. J. Dima tikino važiavęs neviršydamas leistino greičio – maždaug 70–80 kilometrų per valandą greičiu.
Ties Didvyčiais išvydo staiga į kelią iššokusią stirną. Žvėrį vairuotojas pamatė jau prie pat priekinio keleivio pusės rato. Sakė bandęs stabdyti, bet tai nepadėjo – mašina gyvūną vis tik partrenkė.
Kad būtų išvažiavęs į priešingą eismo juostą, plungiškis aiškino neprisimenantis. Nors ekspertai nustatė, kad jis tikrai taip pasielgė. Viso to pasekmė – susidūrimas su priešpriešais atvažiavusiu „Volkswagen Passat“.
J. Dima prisiminė, jog iškart po smūgio ėmė šaukti, ar nėra sužeistų, bet jam niekas neatsakė. Išlipti pažiūrėti, kas nutiko, vyras negalėjo – buvo prispaustas, kaip ir kartu važiavęs draugas. Juos išvadavo į įvykio vietą atvykę gelbėtojai. Tiesa, medikus plungiškis iškvietė pats.
Atvykus specialiosioms tarnyboms, plungiškis sužinojo, jog sužeistas kita mašina važiavęs vyras ir jauna moteris. Išgirdo ir tai, kad žuvo kartu su jais vykęs vaikas. Daugiau detalių J. Dima nesugebėjo papasakoti. Vis kartojo vieną ir tą pačią frazę: „Negaliu pasakyti, neprisimenu.“
Tuos pačius žodžius kartojo ir ketvirtadienį teisme apklaustas kartu važiavęs J. Dimos draugas. Jis sakė, kad prieš pat avariją, ko gero, užsnūdo, nes nematė nei stirnos, nei iš priekio atvažiuojančio automobilio. Vyras tikino sąmonę atgavęs tik ligoninėje.
Bet kad bičiulis važiavo neviršydamas greičio, neva atkreipė dėmesį, nors dėl to visiems kilo abejonių. Po susidūrimo „Opel Vectros“ spidometras užstrigo ties 75 kilometrais.
O juk J. Dima aiškino, jog išvydęs stirną ėmė stabdyti... Dabar galima tik spėlioti, kokiu greičiu jis važiavo prieš tai, jei net po staigaus stabdymo spidometras rodė minėtus skaičius.
Be to, ant kelio, toje vietoje, kur įvyko nelaimė, neužfiksuota stabdymo žymių.
Tikina esąs „basas“
J. Dimos teirautasi ir dėl civilinių ieškinių, kuriuose įrašytas sumas nukentėjusieji prašo priteisti ne tik iš kaltinamojo, bet ir bendrovės „Lietuvos draudimas“ bei UAB VVARFF, kuriai priklausančiu automobiliu sukelta avarija.
Plungiškis nors ir neneigė savo kaltės, bet civilinių ieškinių nepripažino. Kalbėjo, kad juose įrašytos sumos – neadekvačios jo pajamoms, per mėnesį siekiančioms apie 1 000 eurų.
Nukentėjusiųjų advokatai J. Dimos paprašė pasiaiškinti, kur dingo Plungėje jo turėtas namas bei BMW automobilis. Kiek sutrikęs vyras ėmė aiškinti, kad namą užrašęs mamai kaip kompensaciją už anksčiau jai turėtą skolą.
O automobilį pardavė, nes šis buvo sugedęs. Todėl ir lemtingąjį vakarą mašiną skolinosi iš įmonės.
Tokie pasiaiškinimai nė vieno neįtikino – J. Dimos pareikalauta į kitą teismo posėdį pristatyti tiek namo perleidimo už skolą, tiek mašinos pirkimo-pardavimo sutartis. Prašyta pateikti ir banko sąskaitų išrašus, mat įtariama, jog plungiškis po nelaimės „apsitvarkė“ ir su ten buvusiomis santaupomis.
Ašarojo dėl prarasto anūko
Ketvirtadienį buvo apklausti ir du nukentėjusieji – anūko netekęs senelis bei berniuko dėdė iš mamos pusės. Sunkiai rinkdamas žodžius senelis pasakojo, jog it košmarą prisimena naktį, kai paskambino jo sūnus ir pranešė apie tragišką nelaimę.
Vyras sakė iškart po šios žinios su žmona sėdo į mašiną ir išlėkė į Plungę. Atvykę į čia esantį policijos komisariatą, išgirdo, kas įvyko.
Raudodamas vyras prisiminė, kokie artimi buvo su anūkėliu, kad dažnai jį pasiimdavo iš įvairių užsiėmimų. Anūką senelis apibūdino kaip labai aktyvų, žingeidų berniuką, su kuriuo būdavo labai malonu bendrauti.
Kad dešimtmečio netektis jo artimiesiems sukėlė didžiulį skausmą, kuris neapleis visą likusį gyvenimą, pasakojo ir žuvusio vaiko mamos brolis, kurio automobiliu lemtingą vėlų vakarą važiavo jo artimieji.
Vos galėdamas ištarti žodžius, vyras sakė, kad jų šeima jau negalės gyventi normalaus gyvenimo, kad sunkiai netektį išgyvena visi – ypač vaiko tėvai, kurie – pavyzdinga šeima.
„Mano sesers vyras pasakė, kad po sūnaus mirties nebemato prasmės gyventi“, – kalbėjo vyras, braukdamas skruostais besiritančias ašaras.
Nesulaikė ašarų ir teismo salėje sėdėjęs berniuko tėtis. Sukaupęs paskutines jėgas, jis tardė kaltinamąjį ir prašė teismo padėti išsiaiškinti visas nelaimės aplinkybes, nes tik taip krūtinėje vietos nerandanti jo širdis bent šiek tiek nurims.
Vyras tikino abejojantis kaltinamojo žodžiais apie tai, kad šis dėl šoko daug ko neprisimena, nes jo veiksmai iškart po susidūrimo liudija ką kitą – J. Dima neva veikė labai organizuotai ir per 15 minučių spėjo 18 kartų paskambinti skirtingiems asmenis.
Tai rodo jo telefonų išklotinės. Jos byloja ir tai, kad vairuodamas J. Dima naudojosi internetu. Tad gal avarija įvyko visai ne dėl stirnos?
Gal plungiškis vairavo naudodamasis telefonu ir nebuvo atidus kelyje? Juo labiau kad pats tikino nematęs iš priekio tamsiu paros metu paršviesuojančios mašinos, nors toje vietoje, kur įvyko avarija, nėra didesnių nuokalnių.
Į visu šiuos klausimus padės atsakyti tolimesnis bylos nagrinėjimas. Iš viso suplanuoti dar trys posėdžiai, į kuriuos bus kviečiami ir išvadas pateikę ekspertai. Neatmesta galimybė apklausti ir įmonės, kurioje dirba kaltinamasis, direktorių, kad šis paaiškintų įmonės mašinų naudojimo tvarką.
