Dėl grasinimų ką nors nužudyti iš Pravieniškių pataisos namų iškeldinti 32 metų Darius Eriksonas ir jo bendraamžis Armandas Gonta savo ketinimą įgyvendino vos tik atsidūrę tuomet dar veikusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Atvežti į Lukiškių kalėjimą ir laikinai įkurdinti mažytėje Priėmimo ir paskirstymo skyriaus patalpoje 2018 metų gruodį jie ėmė smaugti 38 metų klaipėdietį Terlaną Vaišvilą. Sunkiai sužalotas vyras po trijų dienų ligoninėje mirė.
T.Vaišvila kartu su žudikais iš Pravieniškių buvo atgabentas į Vilnių, kur kitą dieną turėjo išgirsti galutinį nuosprendį už finansinius nusikaltimus.
Kalėjimai kaltų nerado
Kodėl žudikai D.Eriksonas ir A.Gonta į Lukiškių kalėjimą buvo vežami vienu automobiliu su dviem lengvesniais nusikaltimais kaltinamais vyrais?
Kodėl jie visi buvo uždaryti į vieną metro pločio ir metro ilgio kamerą?
Nužudytojo tėvai kol kas neturi kam užduoti šių klausimų. Bylą dėl nužudymo kalėjime Vilniaus apygardos teismui (VAT) perdavusi prokuratūra į ją neįtraukė nei Teisingumo ministerijos, nei Pravieniškių bei Vilniaus pataisos namų, kurie perėmė praėjusių metų vasarą uždaryto Lukiškių kalėjimo teises ir pareigas.
Nužudytojo tėvai dar tyrimo metu bandė pareikšti ieškinius valstybei, kuriai atstovauja šios trys įstaigos, bet prokuratūra jų nepriėmė.
Prokurorams užteko formalių Pravieniškių pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo tarnybinių pranešimų, kad jų darbuotojai dėl įvykio nekalti.
Valstybė neužtikrino saugumo
T.Vaišvilos tėvų interesus ginantys advokatai pateikti ieškinius valstybei bandė ir pirmadienį, kai bylą atvertė VAT.
Tam prieštaravo tik prokurorė Rita Vaitekūnienė – jos nuomone, dėl klaipėdiečio žūties kalti tik žudikai ir niekas kitas.
Prokurorė nužudytojo artimųjų atstovams patarė dėl ieškinio valstybei į teismą kreiptis vėliau.
„Negalima iš nukentėjusiųjų tyčiotis du kartus.
Valstybė vieną kartą iš jų jau pasityčiojo: jų sūnus, Lietuvos pilietis, nužudytas tuomet, kai buvo valstybės priežiūroje“, – piktinosi advokato padėjėjas Kęstutis Adomaitis.
Teisininko nuomone, jei nebus leista pareikšti ieškinių kalinių saugumo neužtikrinusioms įstaigoms, teismo nuosprendis nebus teisingas: „Teismas turi vykdyti ne formalų, o realų teisingumą. Jo užduotis – ne tik nuteisti kaltuosius, bet ir tinkamai atlyginti žalą nukentėjusiesiems.“
Laukia teismų maratonas?
Ar nagrinėjant šią bylą bus leista pareikšti ieškinius valstybei, teismas žada nuspręsti iki artimiausio posėdžio.
Advokato Edgaro Dereškevičiaus nuomone, tai turėjo būti padaryta dar ikiteisminio tyrimo metu, nes laiku į procesą neįtraukus atsakovų nukentėjusiesiems teks vėl kreiptis į teismą ir dar kartą įrodinėti, kad žalos jiems padarė ir įkalinto žmogaus saugumo neužtikrinusios įstaigos.
„Turime atsakyti, ar nuteistojo gyvybė yra vertybė, o jei vertybė, ar ji tinkamai ginama?“ – kalbėjo E.Dereškevičius.
Perspėjo, kad žudys
Įtraukti į bylą Teisingumo ministeriją bei įkalinimo įstaigas teismo prašė ir D.Eriksonas.
Jau 14 kartų teistas vyras teigė, kad šis nužudymas – ne tik jo, bet ir Teisingumo ministerijos bei kalinimo įstaigų administracijos kaltė.
Užpraeitų metų lapkritį Pravieniškių pataisos namų administraciją ir kitas institucijas kalinys raštu ir žodžiu įspėjo, kad ką nors nužudys, jeigu nebus pagerintos jo gyvenimo sąlygos.
Už nužudymą nelaisvėje atsidūręs D.Eriksonas kalinimo įstaigose nužudė jau du žmones. 2016 metais Marijampolės pataisos namuose D.Eriksonas su bendrininku nužudė savo kameros kaimyną. Prieš tai pataisos namai taip pat sulaukė jo įspėjimo.
D.Eriksonas yra pasakojęs, kad Marijampolės pataisos namuose jam nebuvo sudarytos sąlygos atsikratyti narkotikų priklausomybės.
Už šią žmogžudystę 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas D.Eriksonas buvo apgyvendintas Pravieniškių pataisos namuose.
Jis net 43 kartus pažeidė tvarką, o vėliau ėmė grasinti ką nors nužudysiąs.
Žaloja kitus ir save
Pravieniškių pataisos namų pareigūnams sunkiai sekėsi sutramdyti ir antrą teisiamąjį A.Gontą. Dėl polinkio žaloti save jis ne kartą buvo atsidūręs psichiatrijos ligoninėse.
Jo psichikos būklė įtarimų buvo sukėlusi ir nužudymą Lukiškių kalėjime tyrusiems Vilniaus kriminalinės policijos pareigūnams.
Šįkart A.Gonta su teismu nuotoliniu būdu bendravo iš Pravieniškių pataisos namų ligoninės. Advokatei prabilus apie jo polinkį žaloti save, kalinys paprašė teisėjų atsisukti į ekraną, atitraukė rankovę ir parodęs subintuotą ranką pareiškė, kad venas bandė pjautis prieš tris valandas.
Nors 2015 metais A.Gontai laisvės atėmimo bausmę skyręs Alytaus teismas nusprendė, kad jis atsako už savo veiksmus, VAT nutarė jam skirti dar vieną psichiatrijos ekspertizę.
