Ši istorija prasidėjo, kai Lietuvos policija pradėjo ieškoti dingusio Daliaus Butkaus.
Apie tai, kad šis vyras išvyko į Vokietiją ir negrįžo, pareigūnams pranešė jo sugyventinė. Kiek vėliau šioje šalyje buvo rastas jo lavonas.
Iš pradžių įtarta, kad vyriškis buvo nužudytas.
Tačiau ekspertizę atlikę vokiečiai nustatė, jog D.Butkaus mirtis nebuvo smurtinė.
Byla dėl žmogžudystės buvo nutraukta, tačiau pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos prostitutėmis ir narkotikais.
Mat tirdami galimą žmogžudystę Lietuvos policininkai iš kolegų Vokietijoje buvo gavę daug informacijos apie toje šalyje siautusią lietuvių gaują.
Įtarta, kad D.Butkus galėjo būti vienas žemesnio rango gaujos narių, kuris gatvėje pardavinėjo narkotikus.
Būdavo rengiama atranka
Vokietijos prokurorai buvo nustatę, kad lietuvių grupuotė nuo 2002 metų iš Lietuvos nuolat veždavo prostitutes ir narkotikus.
Nusikaltėlių pelnas buvo milžiniškas.
Prostitutės tyrėjams prisipažino, kad per metus už sekso paslaugas uždirbdavo iki 300 tūkstančių eurų, kurių didžiąją dalį atiduodavo grupuotės vadeivoms.
Paprastai merginos buvo verbuojamos Lietuvoje – susiviliojusios geru uždarbiu jos jau žinodavo, kad užsienyje privalės dirbti prostitutėmis.
Kandidatė būdavo kviečiama į vadinamąjį darbo pokalbį kokioje nors kavinėje Lietuvoje.
Ten gaujos atstovai įvertindavo ne tik merginų grožį, bet ir kalbų mokėjimą, sugebėjimą bendrauti.
Tik perėjusios tokią atranką galėdavo važiuoti į užsienį dirbti prostitutėmis.
Butuose – sekso pamokos
Atvykusios į Vokietiją ar Olandiją merginos būdavo apgyvendinamos išnuomotuose butuose.
Prieš išleisdami prostitutes dirbti grupuotės nariai jas dar ir apmokydavo – būdavo rengiami specialūs oralinio sekso kursai, mokoma anglų ar vokiečių kalbos pagrindų.
Jau apmokytos merginos buvo vežamos į viešnamius vadinamuosiuose raudonųjų žibintų kvartaluose ir stovėdamos vitrinose viliodavo klientus.
Per dieną viena prostitutė paprastai uždirbdavo nuo 500 iki 1500 eurų, kurių pusę atiduodavo vienam gaujos lyderiui Tomui Raudžiui. Jis tvarkė visą buhalteriją, o gautus pinigus paskirstydavo tarp gaujos narių.
Dideli pinigai buvo gaunami ir pardavinėjant narkotikus – daugiausia heroiną.
Vokiečių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad gaujoje vyravo griežta hieharchija ir darbų pasiskirstymas. Vieni pardavinėjo narkotikus gatvėse ir klubuose, kiti juos atveždavo, dar kiti koordinavo visą veiklą.
Vokiečiai paskelbė nuosprendį
2006 metais gauja buvo sutriuškinta. Dortmundo teismas laisvės atėmimo bausmėmis nuteisė kelis gaujos narius, o T.Raudys ir Mindaugas Mikalajūnas buvo pripažinti gaujos vadeivomis.
Kiek anksčiau už prekybą narkotikais buvo nuteisti Darius Grajauskas, Irmantas Pavilionis ir dar keli gaujai priklausę lietuviai.
Visi nuteistieji buvo įkalinti Vokietijos kalėjimuose, ten praleido kelerius metus.
Vadeiva tapo liudytoju
Visą tyrimo medžiagą iš savo kolegų vokiečių gavę Lietuvos tyrėjai greičiausiai nutarė pasinaudoti jų darbu ir panašią bylą pradėti Lietuvoje.
2012 metų liepą buvo sulaikytas Nerijus Marcinkevičius. Mūsų šalies tyrėjai jam pateikė tokius pat įtarimus. Netrukus šis veikėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už pažadą suteikti informaciją apie gaują.
Lygiai taip pat buvo pasielgta ir su Vokietijos teismo gaujos vadeiva įvardytu T.Raudžiu.
Kai kurių teisininkų nuomone, toks prokurorų sprendimas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, nes, pagal įstatymą, negalima nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti organizuotų gaujų vadeivų.
Kaltę vertė kitiems
Vokietijoje nuteistas, o Lietuvoje liudytoju tapęs gaujos lyderis T.Raudys ėmė įtikinėti tyrėjus, kad buvo tik eilinis grupuotės narys, o iš tiesų esą viskam vadovavęs druskininkietis Darius Vaivada.
Remiantis šiais parodymais netrukus jis buvo sulaikytas. 2012 metų rugpjūčio pabaigoje į D.Vaivados namus Druskininkuose atvyko policijos pareigūnai ir pareiškė, jog vyriškis įtariamas Vokietijoje veikusio nusikalstamo susivienijimo organizavimu.
Atlikdami kratą prabangiai įrengtame name pareigūnai nuolat pabrėždavo, kad teks atsisveikinti su savo turtais – bus atimtas ir namas, ir Druskininkų apylinkėse įsigyti sklypai.
„Man šie kaltinimai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus – nesupratau, kaip galiu būti kaltinamas vadovavęs gaujai Vokietijoje, kai šioje šalyje net nesu buvęs“, – sakė iki šiol už grotų laikomas D.Vaivada.
Teismui kilo daug abejonių
Nors nei Vokietijos prokuratūros atliktame tyrime, nei bylą nagrinėjant Dordmundo teisme druskininkietis net nebuvo paminėtas, Lietuvos tyrėjai nusprendė, kad jo kaltei įrodyti užteks T.Raudžio ir N.Marcinkevičiaus parodymų.
O tai, kad jis nebuvo Vokietijoje, taip pat ne bėda – gaujai galima vadovauti ir iš Lietuvos.
Tačiau 2015 metais šią bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad negalima remtis vien abejotinais atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais, ir D.Vaivadą išteisino dėl kaltinimo organizavus Vokietijoje veikusį nusikalstamą susivienijimą.
„Dėl įrodymų patikimumo teismui kyla ne viena pagrįsta abejonė.
Nusikalstamo susivienijimo organizavimas iš esmės buvo grindžiamas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės T.Raudžio ir N.Marcinkevičiaus parodymais ir policijos pareigūnų pateiktais dokumentais apie atliekamus tyrimus Vokietijoje.
Be to, ir iš šių teismui pateiktų duomenų nėra nustatyta, jog veiksmus koordinavo būtent D.Vaivada“, – skelbiama nuosprendyje.
Po išteisinimo – įtarimai
Bet tokiu nuosprendžiu D.Vaivada džiaugėsi neilgai. Vos tik teismo sprendimas įsiteisėjo, pataisos namuose jį aplankė policijos pareigūnai.
Druskininkiečiui buvo pateikti įtarimai nusikaltimu, dėl kurio jis jau buvo išteisintas, – organizavus Vokietijoje veikusį nusikalstamą susivienijimą.
D.Vaivadą pradėjęs ginti buvęs prokuroras, o dabar advokatas Giedrius Danėlius dėl tokių iš naujo pareikštų įtarimų buvo priblokštas. Pagal įstatymus, norint pateikti įtarimus nusikaltimu, dėl kurio žmogus jau išteisintas, būtina atnaujinti procesą.
Tam sutikimą gali duoti tik Aukščiausiasis teismas generalinio prokuroro teikimu.
„Mano darbo praktikoje dar nebuvo tokio atvejo, kai iš naujo pateikiami tokie pat įtarimai jau išteisintam žmogui.
Juolab kad yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas Vokietijos teismo nuosprendis, pagal kurį organizuotos gaujos vadeivomis pripažinti Lietuvoje nuo atsakomybės atleistas T.Raudys ir M.Mikalajūnas“, – stebėjosi G.Danėlius.
Vania yra Jonis?
Tačiau, nepaisant akivaizdžių įstatymų pažeidimų, procesas buvo tęsiamas.
Šįkart tyrėjai akcentavo Vokietijos pareigūnų padarytų gaujos narių pokalbių telefonu įrašus.
Nors pačių pokalbių garso įrašų Panevėžio kriminalistai neturėjo ir rėmėsi tik iš vokiečių kalbos išverstomis stenogramomis, pastebėjo, jog retsykiais gaujos nariai užsimindavo apie kažkokį Vanią. Esą daugelį klausimų reikia derinti su juo.
Kas tas Vania, nei Vokietijos prokurorai, nei šios šalies teismas nebuvo nustatę.
Tačiau Lietuvos tyrėjai prisiminė, jog parodymus davęs T.Raudys buvo užsiminęs, kad D.Vaivados pravardė buvo Jonis. Taip buvo padaryta išvada, kad Jonis – tas pats, kas rusiškai Vania.
Nemokėjo susieti duomenų?
Šia išvada pasirėmė ir Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, nuteisęs D.Vaivadą kalėti 19 metų.
Jis ne tik pripažino šį druskininkietį gaujos vadeiva, bet ir pasišaipė iš jį anksčiau išteisinusios to paties teismo kolegijos, kuri esą nesugebėjo padaryti loginės išvados.
„Ir nors teismas nepripažino D.Vaivados kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, matyti, kad nuosprendį priėmęs teismas daugelį duomenų negalėjo susieti į vieną logišką grandinę“, – teigiama D.Jatužio pasirašytame nuosprendyje.
Nors šis nuosprendis buvo apskųstas Apeliaciniam teismui, jo kolegija beveik nesigilino į, atrodytų, akivaizdžius įstatymų pažeidimus.
Atsisakyta ir prie bylos prijungti Vokietijoje tirtą medžiagą bei teismų nuosprendžius, išsireikalauti garso įrašų ir kitų įrodymų – visi D.Vaivados advokato prašymai buvo atmesti.
