Pašnekovas neslėpė, jog viešai prabilti jį privertė pati sesuo, paskelbusi broliui nuožmų karą.
Viename iš Raseinių rajono kaimų ūkininkaujantis Nauris M. šia veikla užsiima jau beveik trisdešimt metų. „Visada buvau suinteresuotas plėsti žemės ūkio valdas, atsiradus Europos Sąjungos paramos lėšų vykdžiau ūkio modernizavimo projektus.
Buvo sudarytos atitinkamos sutartys su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA), net ir norėdamas negalėjau mažinti dirbamos žemės valdų ir užaugintos produkcijos kiekį. Aš niekada ir nenorėjau sumažinti ūkio veiklos apimčių“, – pasakojo pašnekovas.
Visai neprastai besidarbavusiam ūkininkui koją pakišo visą šalį apėmusi 2008 m. ekonominė krizė. Lyg būtų to maža, ateinančius dvejus metus žemės ūkiui nuostolių pridarė ir gamta – dvejus metus paeiliui nušalo žieminiai pasėliai.
Nemažą ūkį su šeima valdantis vyras pasakojo, jog dabar net baisu prisiminti, kaip staiga viskas pradėjo byrėti – buvo vėluojama atsiskaityti už trąšas, įvairias ūkyje reikalingas paslaugas ir prekes. Buvo pradelsti įsipareigojimai bankams už kreditus, kurie buvo gauti NMA projektams įgyvendinti ir žemės valdoms plėsti. Nebeužteko pinigų mokėti darbuotojams atlyginimus, tekdavo pasukti galvą, kaip atsiskaityti žemę ūkiui išnuomojusiems žmonėms.
„Susidūręs su rimtais finansiniais sunkumais neskubėjau skelbti bankroto, dieną ir naktį galvojau, kaip išlaikyti žemės valdas ir darbo vietas“, – pasakojo ūkininkas.
Žemę reikia pajusti
Nauris M. su šeima, kuriai talkina samdomi darbuotojai, visad ūkininkavo ir jam bei šeimos nariams nuosavybes teise priklausančiuose, ir išsinuomotuose gretimuose žemės sklypuose.
„Ūkininkavimas nebus racionalus, jei turėsi per mažai apdirbamos žemės arba ji bus išsibarsčiusi skirtingose vietose“, – žemės ūkio veiklos subtilybes aiškino pašnekovas. Todėl, anot jo, visad stengėsi, kad sklypai būtų sukonsoliduoti tose pačiose vietose – taip kur kas efektyviau ir juos apdirbti, derinti auginamų kultūrų eiliškumą, trešimą ir planuoti dešimtis kitų ūkininkavimo subtilybių, kurios su šia veikla nesusijusiems žmonėms gali pasirodyti lyg nuolatinis pasirengimas skrydžiui į kosmosą. „Tai reikia jausti, išmanyti, sukaupti nemažai žinių ir patirties“, – teigė Nauris M.
Jam talkinanti dukra Paulina žurnalistei pasakojo, jog tam, kad būtų galima padidinti derlingumą, ūkis pasitelkia ir specialistus, kurie tiria žemės cheminę sandarą, sprendžia, kaip žemę reikia pamaitinti, kad būtų sulaukta tinkamos grąžos.
Jauna aukštuosius mokslus baigusi mergina žurnalistei lankantis ūkyje ir aprodant žemės valdas vis bėrė skaičius ir skaičiavimus: jei nuo vieno hektaro nuimamas toks derlius – tai labai blogai, bus nuostolių, jei štai tiek tonų – bus įdėta daug darbo, bet pelnas bus nulinis arba visai menkas, o va štai nukūlus tiek ir tiek tonų, galima tikėtis ir gero pelno.
Paulina pasakojo, ir kaip skaičiuojama, nors tam nėra jokių matematinių skaičiavimų, o tiesiog pasitelkiama intuicija, kada sėti, kada pjauti, kada vienoje ar kitoje valdoje keisti sėjamas kultūras, kad žemė atsigautų ir pailsėtų, kaip spręsti, kokios sudėties trąšos reikalingos vienoje vietoje, o kokios kitoje.
O dar visos bendravimo su žemės ūkio produkcijos supirkėjais, NMA subtilybės. Gavus tokią laviną informacijos, buvo viena aišku – joks žmogus, ypač miestietis, niekada nesusidūręs su žemės ūkio vystymo specifika, net ir pasitelkęs pačią šiuolaikiškiausią teorinę literatūrą, neturi jokių šansų bent minimaliai ūkininkavimo sėkmei.
Padėti pasisiūlė sesuo
Naurio M. ūkiui dar neatsigavus nuo ekonominės krizės ir didžiulių nuostolių dėl šalnų suniokotų pasėlių, kaip tyčia, vienas po kito žemės nuomotojai ėmė siūlyti savo sklypus pirkti. Kaimo žmonėms taip pat buvo ne ką lengviau gyventi, ir jiems reikėjo pinigų.
„Iškilo ūkiui labai nelengva dilema – arba ieškoti visų įmanomų galimybių išsaugoti nuomojamas apdirbamas valdas, arba jos bus parduotos kitiems, o mums reikės susitraukti, negalėsime vykdyti įsipareigojimų NMA, o tai iš esmės gali reikšti ne tik vėl gręsiančius finansinius sunkumus, sankcijas, bet ir veiklos pabaigą“, – pasakojo Nauris M.
Dėl anksčiau išvardytų priežasčių jokių šansų gauti banko kreditus ūkis neturėjo, bet, anot pašnekovo, padėti pasisiūlė sesuo. „Ji neoficialiai tvarkė mano ūkio buhalteriją. Kai kreipiesi į bankus dėl paskolos, jie paprašo įmonės balansų, pelno bei nuostolių ataskaitų, kitų buhalterinių dokumentų. Renata juos rengė, o pasirašydavau aš. Ji žinojo realią ūkio padėtį ir, kai bankai atsisakė kredituoti, pati pasisiūlė padėti – „įdarbinti“ jos pačios pinigus. Žinojau, kad sesuo pinigų turi be skaičiaus, žinoma, sutikau“, – žurnalistei teigė ūkininkas.
Taip vienas po kito per dvejus metus nuo 2011 m. buvo nupirkti keturi sklypai Raseinių rajone, kuriuos Nauris M. ūkio reikalams jau seniai nuomojosi. Už daugiau kaip 52 hektarus žemės sesuo sumokėjo 253 tūkst. litų. 2013 m. viduryje buvo sudarytas dar vienas pirkimo bei pardavimo sandoris, pagal kurį, kaip teigė pašnekovas, jis perleido seseriai 26,03 ha nuosavos žemės sklypą kaip prievolės užtikrinimą gavus iš jos 100 tūkst. litų paskolą – ji buvo reikalinga ūkio apyvartinėms lėšoms. Ūkininkas teigia, kad oficiali pardavimo kaina sutartyje nurodyta 60 tūkst. litų, o likusiuosius 40 tūkst. litų sesuo pervedė kaip paskolą.
Tų pačių metų pabaigoje, anot Naurio M., notariškai buvo patvirtinta 10,96 ha dovanojimo sutartis, už tai sesuo paskolino dar 88,2 tūkst. litų.
Iš viso FNTT pareigūnė ir jos šeima per porą metų į žemės ūkio paskirties sklypus Raseinių rajone investavo beveik 441 tūkst. litų.
Karas dėl žemės – be taisyklių ir sentimentų
Nauris M. tikina, jog visais atvejais su seserimi buvo sutarta, jog tai yra paskolos, kurias moteris suteikia savo broliui, ir, grąžinęs pinigus, jis galės tuos sklypus atgauti. Nekilnojamas turtas formintas R.Bazilienės arba jos vyro vardu kaip prievolės atsiskaityti už paskolas užtikrinimas. Buvo sutarta, jog kaip palūkanas sesuo pasiims sau NMA išmokas už šiuose sklypuose išaugintus pasėlius, gautus einamaisiais metais.
Kad tai niekam nesukeltų įtarimų, nors šiuose žemės sklypuose ūkininkavo Nauris M., visi pasėliai buvo deklaruojami svainio įregistruoto ūkininko ūkio vardu. „Atitinkamoms institucijoms sugriežtinus ūkininkų veiklos kontrolę, pradėjus griežtai kontroliuoti, kad išmokomis nepasinaudotų vadinamieji „sofos“ ūkininkai, sesuo paskambino ir pasakė, kad reikia, jog aš „parduočiau“ jos vyro ūkiui traktorių, taip ir padariau – perrašiau svainio ūkio vardu“, – pasakojo ūkininkas.
Anot jo, sesers vyras dirba vieno salono, prekiaujančio automobiliais ir teikiančio jų aptarnavimo paslaugas samdomu darbuotoju, tad jis nesikišęs į žemės ūkio reikalus, o ir tam neturėjęs nei laiko, nei jokios kompetencijos.
Sesuo jau nuo 2010 – ųjų talkino broliui neoficialiai tvarkydama iš pradžių jo, o po to jau abiejų ūkių buhalteriją, tiesa, už tai jai buvo mokamas atskiras neoficialus užmokestis. „Iš pradžių mokėjome maždaug po 600 – 700 litų kas mėnesį, o įvedus eurus – minimalaus darbo atlygio sumą. Paduodavau grynais pinigais, vėliau Renata pamokė, kad pervesčiau į jos banko kortelę mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai dovana“, – teigė Nauris M.
Pašnekovas prisiminė, jog sesers paprašytas, net surašęs jai 40 tūkst. litų dovanojimo sutartį, nors iš tikrųjų jokių pinigų nedavęs – neva Renatai tiesiog reikėjo legalizuoti tokią sumą.
Geri santykiai tarp brolio ir sesers pradėjo byrėti tuomet, kaip teigia Nauris M., kai jis paprašęs sesers perrašyti jam sklypus, o jiems atpirkti susitarė su vienu iš bankų gausiąs nemažą kreditą.
Renata vis delsė ir delsė spręsti šį klausimą, teigė, kad nėra kur skubėti ir visada suspėsią tai padaryti. Vėliau, matyt, suskaičiavusi, kad gali nemažai uždirbti iš žemės sklypų, ji pasiūlė juos įsigyti komercine kaina. Patys paskaičiuokite: už vieną hektarą perkant žemės sklypus vidutiniškai mokėta po 3,5 tūkst. litų, o ji pasiūlė atpirkti mokant jau eurais: iš pradžių po 4,5 tūkst., o dar vėliau – jau po 9 tūkst. eurų už hektarą“, – emocionaliai pasakojo Nauris M. Galiausiai Baziliai visus žemės sklypus Raseinių rajone išnuomojo kitiems ūkininkams.
Aistroms įsismarkavus, FNTT pareigūnė savo brolį skundė Darbo inspekcijai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, o šis kreipėsi į prokurorus, STT ir FNTT, kad šios tarnybos pasidomėtų, kokių būdu valstybės tarnautoja ir jos vyras, dirbantis vidutiniškai apmokamą samdomą darbą, sugebėjo susikrauti jų pajamoms nelabai įkandamus solidžius turtus. Tačiau visi, net ir FNTT imuniteto tarnyba, į paranešimus reagavo abejingai, teigdami, jog tai asmeniniai giminaičių santykiai.
Maža to, dabar į mūšį dėl žemių įtraukta ir Naurio M. dukra Paulina. „2009 m. pirkau žemės sklypą, bet esant tam tikroms aplinkybėms negalėjau sandorio sudaryti savo vardu. Todėl pirkimo pardavimo sutartyje pirkėja buvo įrašyta mano mama. Po kelerių metų mes susitarėme, kad ji neva parduoda šį sklypą mano dukrai, t.y. savo anūkei, o ši neva lieka skolinga močiutei. Prieš dvejus metus sužinojome, kad mano sesuo Renata nežinia kaip įtikino motiną ir su ja sudarė skolos perleidimo sutartį, pagal kurią dabar Paulina savo tetai skolinga daugiau kaip 59 tūkst. eurų.
Manau, kad mama net nesuprato, ant kokio dokumento deda parašą. Ir nors dabar ji raštu patvirtino, kad anūkė nieko nėra skolinga, Renata ir toliau reikalauja sumokėti jai šią neva skolą“, – pasakojo pašnekovas. Pernai šį tetos ir dukterėčios ginčą pradėjo narplioti Gargždų apylinkės teismas.
„Renata visada buvo neabejinga pinigams. Prieš kokį dešimtmetį užsiliepsnojo ir gerokai apdegė jų sodybos ūkiniame pastate buvusi pirtis. Mama man pasakojo, jog dukra ašarodama guodėsi, kad sudegė ir stiklainyje laikyti grynieji pinigai“, – teigė Nauris M. Anot jo, sesuo visada labai norėjusi tuomet, kai abu su vyru išeis į pensiją, nusipirkti namą Tenerifėje ir ten apsigyventi.
Vienu metu sugeba atstovauti abiem šalims
R.Bazilienė atsisakė atsakyti į žurnalistės klausimus, o jei kas neaišku, pasiūlė kreiptis į jos advokatą arba į „Šermukšnių gatvę“, t.y. į FNTT centrinę būstinę Vilniuje.
Buvęs prokuroras, teisėjas, o dabar advokatas Ramūnas Girevičius taip pat atsisakė suteikti bet kokius komentarus. Žurnalistė į jį kreipėsi kelis kartus, tačiau vėliau R.Bazilienės atstovas net neatsiliepdavo į telefono skambučius.
Beje, pirmojo telefoninio pokalbio metu advokatas reikalavo, kad žurnalistė nepamirštų, jog jo atstovė „yra ne šiaip sau kokia valytoja, o aukštas pareigas užimanti FNTT pareigūnė“. Nuvykus į Raseinių apylinkės teismą, kur ginčas tarp brolio ir sesers nagrinėjamas jau trečius metus, ir R.Bazilienė, ir advokatas prašė teismo uždrausti žurnalistei dalyvauti posėdyje, tačiau teisėja šio prašymo netenkino.
Pabandžius vis dėlto gauti nors trumpus atsakovės komentarus teismo posėdžio pertraukos metu, R.Girevičius ir vėl pareiškė nieko nekomentuosiąs, o žiniasklaidos atstovės dalyvavimu pasipiktinusi FNTT pareigūnė išrėžė, jog santykiai su broliu – ne žurnalistės reikalas.
Raseinių apylinkės teisme nagrinėjamas Naurio M. ieškinys seseriai dėl žemės pirkimo bei pardavimo sandorių pripažinimo apsimestiniais. Taip pat ūkininkas prašo, kad teismas įpareigotų atsakovę priimti pinigus už suteiktas paskolas, tokiu būdu jis galėsiąs atsiimti sklypus.
Teisme atsakovė įrodinėja, kad žemės pirkimo sandoriai nebuvo apsimestiniai, o ji su vyru sklypus pirkusi realiai žemės ūkio veiklai, apie kurią buvo galvota jau gerokai anksčiau, nei buvo įsigytas šis nekilnojamas turtas. Apie tai, jog ten patys ūkininkavo, neva byloja ir NMA teiktos pasėlių deklaracijos, ir gautos išmokos, ir tai, jog ūkis turėjęs traktorių.
R.Girevičius žurnalistei vis dėlto atskleidė, jog jau kelerius metus atstovauja visai Bazilių šeimai, o Renatai – ir kaip fiziniam asmeniui, ir kaip FNTT pareigūnei. Tačiau, kaip rodo kai kurie viešai prieinami duomenys, esant reikalui buvęs prokuroras ir buvęs teisėjas sugeba vienu metu atstovauti priešingoms proceso šalims. Štai pernai Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas vienos Palangos bendrovės vadovas, kaip buvo įrodyta, teikęs VMI melagingas PVM deklaracijas, į jas neįtraukęs tam tikrų sumų, gautų iš klientų grynais pinigais, ir nuo šių pajamų nesumokėjęs valstybei privalomo pridėtinės vertės mokesčio.
Belieka tik spėlioti, kiek bendrovės vadovui kainavo savo atstovu šioje byloje pasisamdyti R.Bazilienės advokatą, juolab kad tyrimą dėl įmonės nesumokėtų mokesčių atliko ir bylą į teismą perdavė šios pareigūnės vadovaujamas Klaipėdos FNTT Ūkinės finansinės veiklos skyrius.
FNTT atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas žurnalistę informavo, jog R.Bazilienė šioje tarnyboje dirba nuo pat įkūrimo, o tai, kokiu būdu ten pateko, dėl asmens duomenų apsaugos neskelbtina. Vadovauti Ūkinės finansinės veiklos skyriui ji pradėjo 2004 m.
FNTT pareigūnės ir jos sutuoktinio turtai
1. 1996 m. įsigytas 10 arų sklypas Klaipėdos rajone, čia vėliau pastatytas 6 kambarių 202 kv. m gyvenamasis namas.
2. 1996 m. greta įsigytas 16,3 aro sklypas, su laiku čia sumūrytas 201 kv.m ūkinis pastatas.
3. 2005 m. kitoje Klaipėdos rajono vietovėje nupirkta 6,35 ha žemės ir 1930 m. statyta rąstinė 106 kv. m sodyba bei čia pat esantys ūkio pastatai.
4. 2007 m. įsigytas 29 kv.m butas Klaipėdoje, Taikos prospekte.
5. 2011 m. įgytas 15,04 ha sklypas Raseinių rajone.
6. 2012 m. sutuoktiniai nusipirko 3 kambarių 67,5 kv.m butą Vilniuje, Žirmūnuose.
7. 2013 m. kovą nupirktas 8 ha sklypas Raseinių rajone.
8. 2013 m. gegužę įsigytas 10 ha sklypas Raseinių rajone.
9. 2013 m. gegužę kaip nuosavybė įregistruotas dar vienas 26,03 ha sklypas Raseinių rajone.
10. 2013 m. birželį nupirktas 19,34 ha žemės sklypas Raseinių rajone.
11. 2013 m. gruodį įregistruota 10,96 ha žemės sklypo Raseinių rajone dovanojimo sutartis.
12. 2014 m. sutuoktiniai įsigijo 12 arų sklypą trečioje Klaipėdos rajono vietovėje ir pernai čia baigė statyti 140,8 kv. m gyvenamąjį namą su beveik 11 kv.m terasa.
13. 2019 m. R.Bazilienė kaip savo nuosavybę įregistravo pagal dovanojimo sutartį įgytą 4,43 ha žemės sklypą dar vienoje Klaipėdos rajono vietovėje. Teigiama, jog jį padovanojo tėvai.
14. 2011 – 2013 m. R.Bazilienė trijų Lietuvos bankų sąskaitose saugojo daugiau kaip 480 tūkst. litų asmeninių santaupų.
Tikėtina, jog šis sąrašas nėra baigtinis.
