Kaip rašoma Vilniaus apskrities VPK pranešime, 2019 m. liepos 17 d. miško masyve, Verkių gatvėje, Vilniuje, aptiktas apdegęs moters (gimusi 1933 m.) kūnas su daugybiniais viso kūno durtiniais-pjautiniais sužalojimais. Įvykio vietoje aptikta dalis nužudytosios asmeninių daiktų, tačiau nebuvo jokių jos asmenybę patvirtinančių dokumentų, kūnas buvo uždengtas medžio šakomis bei neatpažįstamai apdegęs.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.
Pasitelkus gausias sostinės policijos pareigūnų pajėgos, atlikus eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų bei išanalizavus gautą informaciją, karštais pėdsakais nustatyta ir sulaikyta šiuo itin žiauriu nusikaltimu įtariama moteris (gimusi 1981 m.), kuri net dešimt mėnesių neigė padariusi šį žiaurų nusikaltimą.
Nuodugniai apžiūrėjus kūną buvo matyti, kad nukentėjusioji nužudyta itin žiauriai, po apžiūros nustatyta, kad kūnas labai apdegęs, durtinių – pjautinių žaizdų rasta visame nužudytosios kūne, o sulaikius įtariamąją ir atlikus kratą jos gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad ji padarė ir daugiau nusikalstamų veikų, todėl tyrimas buvo tęsiamas ne tik dėl nužudymo, bet ir dėl dokumentų klastojimo ir mirusiosios palaikų išniekinimo.
Kūnas aptiktas atokioje miškingoje vietoje, artimiausia sodyba nutolusi apie 600 metrų ir yra už miško, o tai apsunkino įrodymų rinkimą, tačiau padedant visuomenei bei panaudojus daugelį žvalgybos priemonių, ištyrus daugybę įvairių objektų bei atlikus net kelias ekspertizes, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai atskleidė šio kraupaus nusikaltimo detales bei perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagą prokurorui kaltinamojo akto surašymui.
Iki teismo kaltinamoji yra suimta, jai paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Už tokius nusikaltimus numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Atsisakė bendradarbiauti su teisėsauga
Lrytas.lt primena, kad šiuo nusikaltimu yra kaltinama rašytoja save vadinanti Ignė Žukauskaitė-Šakalienė. Sunkiai sveiku protu paaiškinamu nusikaltimu kaltinama I.Žukauskaitė-Šakalienė beveik metus vaidino psichikos ligonę, tikėdamasi taip išvengti jai gresiančios bausmės.
„Ji bandė simuliuoti ligą, tačiau ekspertai nustatė, kad yra pakaltinama ir gali atsakyti už savo veiksmus“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ yra sakęs ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nikolajus Kozliakas.
Pasak prokuroro, bylos perdavimą teismui šiek tiek sustabdė dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbtas karantinas, bet didžiausia kliūtis šiame procese buvo pati I.Žukauskaitė-Šakalienė. Moteris ne tik atsisakė bendrauti su teisėsaugininkais, bet ir atsidūrusi už grotų nuolatos reikšdavo pretenzijas ir pageidavimus.
Moteris nuolat apsimetinėjo, kad nesupranta, ko jos klausiama, tad tyrėjams taip ir nepavyko išsiaiškinti nei nusikaltimo motyvų, nei kurioje tiksliai vietoje buvo įvykdytas nusikaltimas.
Subadė visureigyje
Pasak N.Kozliako, nors į šiuos klausimus liko neatsakyta, kliūčių I.Žukauskaitei-Šakalienei pareikšti kaltinimus ir teisti dėl žmogžudystės neliko, nes tiksliai žinoma, kad 86 metų pensininkė peiliu buvo subadyta įtariamosios visureigyje „Mitsubishi“ ir mirė jame nuo pjautinių-durtinių žaizdų.
Susiję straipsniai
Automobilyje buvo rasta kraujo dėmių, o ekspertai nustatė, jog šis kraujas yra kraupiai nužudytos pensininkės.
I.Žukauskaitės-Šakalienės nenaudai kalbėjo ir liudytoja, kuri matė, kaip pernai liepos 17-ąją į Verkių mišką visureigiu atvažiavusi įtariamoji iš automobilio ištraukė lavoną, apkrovė jį šakomis ir padegė. Liudytoja įsidėmėjo ne tik kūną sudeginti bandžiusios moters išvaizdą, bet ir jos automobilio numerį ir labai padėjo tyrėjams – turėdami tiek informacijos jie labai greitai surado ir įtariamąją, ir jos automobilį.
I.Žukauskaitė-Šakalienė buvo sulaikyta praėjus vos porai valandų po įvykdyto nusikaltimo, tačiau net nebandė pripažinti savo kaltės. Beveik metus I.Žukauskaitė-Šakalienė arba tvirtino, kad tą dieną niekur nevažiavo ir jokios pensininkės nematė ir jos nežudė, arba kalbėdavo visiškas nesąmones, kurių tyrėjai nesuprato ir dėl to suabejojo jos psichika.
Nustatyti aukos tapatybę pareigūnams sekėsi sunkiau, nes kūnas buvo smarkiai apdegęs. Tik po kelių dienų paaiškėjo, kad nužudytoji yra Vilniaus gyventoja, kuri vasaromis palikdavo miesto šurmulį ir persikraustydavo į sodus. Jie yra visai netoli tos vietos, kur buvo bandoma sudeginti kūną.