Aštuntą dešimtį skaičiuojanti pensininkė, kai namuose suskambėjo telefonas, buvo viena. Jos sutuoktinis grįžo vėliau, kai pinigai jau buvo išvilioti.
Tariamas anūkas pensininkei guodėsi, jog jis, Kaune eidamas per gatvę, kalbėjo mobiliuoju telefonu ir atsitrenkė į automobilį.
Apsimetėlis sakė esąs kaltas dėl to, kad kalbėjo telefonu, ir dėl apgadintos mašinos, todėl reikia mokėti baudą.
Anūką vaidinantis sukčius teigė, jog jis esą turi 500 eurų, tačiau dar trūksta tūkstančio.
Močiutė pažadėjo gelbėti į bėdą papuolusį anūką.
Po to telefono ragelį perėmė policininku prisistatęs vyras ir pasitikslino, ar moteris tikrai padės anūkui.
Sukčius liepė atsinešti pinigus ir telefonu padiktuoti visų kupiūrų numerius, o vėliau pasirašyti paskolinimo raštelį.
Aferistas ilgokai kalbino moterį, kol prie jos namų sustojo automobilis, kuriuo pinigų atvažiavo neva kaunietis, dėl eismo įvykio patyręs nuostolio.
Aferistų bendrininkas pasiėmė 1000 eurų, paskolos raštelį ir išvažiavo.
Po kiek laiko pensininkė vėl sulaukė tų pačių sukčių skambučio. Jie, matyt, tikėjosi iš patiklios moters išvilioti daugiau pinigų.
Tuo metu į namus jau buvo sugrįžęs pensininkės sutuoktinis.
Vyras, nugirdęs žmonos pokalbį, iš karto suprato, jog sutuoktinė bendrauja su sukčiais, ir, paėmęs iš jos telefoną, nepažįstamiesiems liepė daugiau neskambinėti.
Moteris sutuoktiniui prisipažino, jog aferistams jau atidavė tūkstantį eurų.
Pensininkas bandė skambinti jo žmoną apmulkinusiems ir apvogusiems nusikaltėliams, tačiau jų telefonas buvo išjungtas.
Moteris guodėsi, jog sukčiai kalbėjo taip įtikinamai, kad ji nesudvejojo nei vienu jų žodžiu.
