Buvusi „Naftininkų investicijų“ administracijos vadovė ir valdybos pirmininkė D.Stončė (ankstesnioji pavardė Laškova) prieš trejus metus pripažinta kalta dėl neteisėto jai patikėto didelės vertės svetimo turto įgijimo ir dokumentų klastojimo.
Klaipėdos apygardos teismas D.Stončei skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o buvęs jos sutuoktinis, kredito unijos Paskolų komitetui vadovavęs Semionas Laškovas nuteistas už dokumentų klastojimą.
9 metais jaunesniam už buvusią žmoną S.Laškovui, kaip nusikalstamos veiklos bendrininkui, skirta 1129 eurų bauda tiktai už oficialaus dokumento suklastojimą.
Bankrotai – vienas po kito
Buvę sutuoktiniai sėdo į teisiamųjų suolą dėl neteisėto kredito unijai „Naftininkų investicijos“ priklausiusių ir dingusių daugiau kaip 483 tūkst. eurų įgijimo.
Skiriant bausmes atsižvelgta į tai, kad D.Stončė anksčiau vadovavo kitai irgi jau bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“, buvo nuteista už panašią nusikalstamą veiklą.
Aukštesniosios instancijos teismai D.Stončės apeliacinius skundus, kuriuose ji neigė prokurorų kaltinimus, nurodinėjo kitokias įvykių aplinkybes, atmetė.
D.Stončė dar pabandė išvengti nelaisvės teigdama, jog viena augina vaiką, bet teismas konstatavo, kad juo pasirūpins kalėjimo išvengęs tėvas S.Laškovas, kiti artimieji.
Veikla sukėlė įtarimų
„Naftininkų investicijų“ veiklą tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) buvusius sutuoktinius įtarė suklastojus dokumentą, kad pinigai neva įnešti į komercinio banko „Citadele“ seifą.
Debesys virš kredito unijos pradėjo tvenktis 2014 metais, kai jos reikalais susidomėjo Lietuvos banko (LB) auditoriai. Jiems nepavyko gauti iš vadovų visų ūkinės bei finansinės veiklos dokumentų.
Staiga dingo S.Laškovas, kurio tėvas, įmonės „Naftos bunkeris“ savininkas Aleksandras Laškovas, buvo pagrindinis „Naftininkų investicijų“ ramstis – verslininko pajus siekė apie 600 tūkst. litų.
„Buvusi žmona mano tėvą aktyviai įkalbinėjo kurti naują kredito įstaigą. „Naftininkų investicijoms“ bankrutavus vėjais paleistos ir mūsų šeimos lėšos“, – sielojosi S.Laškovas.
Teismo suole meilė išgaravo
Pagal Europos arešto orderį Rusijoje sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą S.Laškovas tvirtino poilsiavęs Turkijoje, nieko nežinojęs apie jo paiešką, FNTT pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Vyras prisipažino pasirašęs lėšų perdavimo ir priėmimo aktą, tačiau neigė, kad buvo atsakingas už finansines operacijas, galėjęs tuos pinigus pasiimti iš „Citadele“ seifo arba išvis jų neįnešti.
Vėliau D.Stončės ir S.Laškovo keliai išsiskyrė. Buvę sutuoktiniai, įvardyti kaip bendrininkai, teisiamųjų suole vienas į kitą nežiūrėjo, atrodė kaip priešai – vertė kaltę vienas kitam.
„Tyrimas buvo sudėtingas, įtariamieji keitė parodymus, prigalvodavo vis naujų gynybos versijų“, – pasakojo FNTT Klaipėdos apskrities valdybos viršininkas Regimantas Sriebalius.
Vyras – teroristų samdinys?
Buvusi pora tuo pat metu civiline tvarka bylinėjosi ir dėl užgyvento bendro nekilnojamojo turto dalybų, ir dėl mažamečio vaiko, kuris gyveno Vilniuje su motina, priežiūros.
D.Stončė atkakliai įrodinėjo, jog iš kredito unijos dingusių pinigų suma galėjo nusėsti jos buvusio sutuoktinio S.Laškovo arba jam artimų žmonių kišenėse.
S.Laškovas teisme prisiminė D.Stončės žodžius: „Sužinojusi apie kredito unijos veiklos auditą jį paragino mane sprukti iš Lietuvos. Pasakė: išvažiuok kur nors, aš čia susitvarkysiu.“
D.Stončės žiniomis, S.Laškovas buvęs ne Turkijoje, o Sirijoje, kur nežinia kaip susidėjo su teroristais, kovojo kaip samdinys, netgi jai apie tai rašė laiškuose.
Apie savo ir vyro santykius, įsivaizduojamą jo veiklą užsienyje D.Stončė pasidalijo mintimis vienoje populiarioje televizijos laidoje, rodė asmeninę korespondenciją.
Pats S.Laškovas buvusios žmonos kalbas apie tariamus jo nuotykius Sirijoje vadino kliedesiais: „Aš užsienyje dirbau ne teroristų samdiniu, o vienoje laivų statybos įmonėje.“
Žadėjo globoti vaiką
Pareiškusi, kad teismas nuolaidžiauja S.Laškovui, atlaidžiai vertina jo veiklą, neatsižvelgia į jos prašymus, D.Stončė stengėsi nušalinti nuo bylos ir teisėja Editą Lapinskienę.
„D.Stončė buvo tiesiogiai atsakinga už įstaigos finansinę veiklą, viską kontroliavo.
Savo kaltės ji nepripažino, atsakomybę stengėsi perkelti kitam asmeniui“, – konstatuota teismo nuosprendyje.
E.Lapinskienė pažymėjo, jog skirdama laisvės atėmimo bausmę D.Stončei rėmėsi ne jos ir advokatų gynybos versijomis, o dokumentais ir kitokiais nepaneigiamais rašytiniais šaltiniais.
„Yra kitų asmenų, kurie galėtų globoti mažametį D.Stončės ir S.Laškovo vaiką, jeigu motina kuriam laikui būtų izoliuota nuo visuomenės“, – tvirtino Klaipėdos apygardos teismo teisėja.
Unijos pinigai dingo
„Naftininkų investicijų“ turtas sudarė 3,15 mln., o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 3,56 mln. eurų. Prie bankroto ribos priartėjusi unija nebegalėjo normaliai funkcionuoti.
LB valdyba kredito uniją pripažino nemokia įstaiga, visam laikui atšaukė jos veiklą, nušalino vadovus. Tuomet ir paaiškėjo, jog kažkur pradingo 483 tūkst. eurų „Naftininkų investicijų“ pinigų.
Dalis šios sumos pagal D.Stončės ir S.Laškovo užpildytus vidinės apskaitos dokumentus turėjo būti saugoma kredito unijos nuomojamame banko „Citadele“ seife, bet ten pinigu nerasta.
D.Stončė aiškino, kad šiais pinigais naudojosi ne ji, o S.Laškovas, dirbęs kredito unijos atitikties užtikrinimo pareigūnu ir net jai vadovavęs. Jis pasirašė lėšų perdavimo ir priėmimo dokumentą.
