Valdo Vitunsko vadovaujamos Kauno apygardos teismo kolegijos nuomone, lygtinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią buvo paskyręs Kauno apylinkės teismas, yra teisinga.
Aukštesnysis teismas nepašalino iš nuosprendžio itin smarkiai aukos šeimą įskaudinusios aplinkybės, jog vaikinas bėgo per perėją, ir šis neatsargus poelgis taip pat turėjo įtakos tragiškai avarijai kilti.
Nebuvo padidinta ir bendra neturtinė 57 tūkst. eurų žala, kurią Kauno apylinkės teismas buvo skyręs žuvusiojo artimiesiems.
„Kol kas nežinau, ar teiksime skundą Aukščiausiajam teismui – reikės įsigilinti į Kauno apygardos teismo nutarties motyvus“, – portalui lrytas.lt sakė A.Stoletovo artimųjų advokatas Nerijus Plėdys.
A.Statkevičiūtė teisme graudinosi, aiškino, jog gailisi dėl nelaimės, tačiau, pasak N.Plėdžio, iki šiol per dvejus metus nė kiek neatlygino žalos.
Dingo kaip į vandenį
Išaiškėjo dar viena iškalbinga aplinkybė – viena liudininkių atkreipė dėmesį į A.Statkevičiūtės žodžius, ištartus tragedijos vietoje iškart po avarijos: „Mano draugas viską sutvarkys“.
Netrukus šis jos bičiulis Simonas B. susitiko su autobuso vairuotojo Benediktu Aleknavičiumi, davusiu A.Statkevičiūtei naudingus parodymus. Būtent B.Aleknavičiaus liudijimai nusvėrė kitų liudininkų žodžius.
Simonas B. turėjo duoti parodymus teisme, tačiau jo surasti nepavyko – pasak advokato N.Plėdžio, jis slaptėsi kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jam buvo pareikšti įtarimai.
Į A.Statkevičiūtės teismą Simoną B. turėjo atvesdinti policija, bet jo pėdsakų aptikti taip ir nepavyko. Jis davė parodymus tik ikiteisminio tyrimo metu.
Nurodė atmetimo priežastis
„Teisėjų kolegija konstatavo, kad liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusysis bėgo per pėsčiųjų perėją, todėl nėra pagrindo šalinti šios aplinkybės.
Kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistoji įvykio metu naudojosi mobiliuoju telefonu, o po įvykio nesiėmė visų reikiamų priemonių padėti žuvusiajam, nes nors ir tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio dieną 14.27 val. į nuteistosios mobilųjį telefoną buvo gaunami internetiniai duomenys, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad nuteistoji būtent įvykio metu kalbėjo telefonu, nes gaunamas internetinių duomenų srautas nebūtinai reiškia, jog vyksta pokalbis.
Kolegija padarė išvadą, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji po įvykusio eismo įvykio bandė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau to jai nepavyko padaryti dėl patirto didelio šoko.
Be to, nuteistoji po eismo įvykio atnešė iš savo vairuojamo automobilio vaistinėlę, todėl aplinkybių visuma liudija, kad nuteistoji nebuvo abejinga įvykusiai skaudžiai nelaimei, nepasišalino iš įvykio vietos, bandė kviesti greitąją medicinos pagalbą, siekdama padėti sužeistajam“, – tvirtinama skundą atmetusio Kauno apygardos teismo pranešime.
Pastangos atsimušė į sieną
Aleksejaus tėvai ir kiti giminaičiai įsitikinę, jog greitį viršijusiai, automobilio prieš perėją nesulėtinusiai vairuotojai tikslinga skirti realų laisvės atėmimą, tačiau abu teismai apsiribojo lygtine bausme. Todėl jų verdiktai greičiausiai bus skundžiami.
Vaikino iš Murmansko šeima, kaip ir prokuratūra, prašė pašalinti iš nuosprendžio aplinkybę, jog jis bėgo per perėją.
Paauglio artimieji taip pat siekė pripažinimo, jog A.Statkevičiūtė vairuodama naudojosi mobiliuoju telefonu ir po susidūrimo nesiėmė reikiamų priemonių padėti vaikinui, kad iš jos būtų priteista pilna neturtinės žalos suma, kurios Aleksejaus šeimos nariai prašė savo civiliniuose ieškiniuose.
Rusijoje gyvenantys Aleksejaus tėvai į apeliacijos svarstymus dėl pandemijos nevyksta, jiems atstovauja advokatas. Kaune gyvena vaikino močiutė, o Vilniuje – teta.
Visos šeimos pastangos kol kas atsimušė į sieną.
Neturi nieko, išskyrus „Audi“
Dar nežinia, kada bus atlyginta priteista neturtinė žala, nes paaiškėjo, jog privačios įmonės vadybininke dirbanti ir palyginti nedideles oficialias pajamas gaunanti privačios įmonės vadybininkė neturi jokio turto, išskyrus per avariją aplamdytą „Audi“.
A.Statkevičiūtė taip pat įpareigota per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, jai buvo uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones.
Tragišką avariją sukėlusi kaunietė anksčiau jau buvo dusyk bausta už greičio viršijimą.
Nuosprendis šeimą šokiravo
Vaikino tėvus labiausiai šokiravo įvykių traktavimas nuosprendyje, jog vaikinas taip pat esą elgėsi neatsargiai, bėgo per perėją, todėl nelaimei kilti esą įtakos turėjo ne tik vairuotojos, bet ir pėsčiojo veiksmai.
Aleksejaus tėvas Sergejus Stoletovas naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, jog sūnaus atminimas buvo apjuodintas.
„Audi“ vairuotojai nenaudingos eksperto išvados dėl vaikino judėjimo greičio ir kitų aplinkybių buvo įvertintos kritiškai. Panašiai buvo vertinami ir liudytojai – net penkių žmonių parodymai sumenkinti, o 3-iojo maršruto autobuso vairuotojo Benedikto Aleknavičiaus, su kuriuo A.Statkevičiūtės draugas Simonas B. buvo susitikęs po avarijos, žodžiai apie neva bėgusį perėjoje vaikiną buvo priimti už gryną pinigą.
Pasak pirma juosta važiavusio 71 metų B.Aleknavičiaus, vaikinas bėgo perėja: „Pro autobusą jis spėjo prabėgti, bet antra juosta važiavęs automobilis jį nubloškė“.
Anot autobuso vairuotojo, jis važiavo maždaug 30-40 kilometrų per valandą greičiu, o „šmurkštelėjusį“ į perėją jaunuolį jis pamatė likus maždaug 5 metrams.
Be šio vairuotojo, daugiau niekas nematė pirmoje juostoje atsidūrusio vaikino.
Tuo tarpu žuvusiojo giminaičiai pacitavo net penkis liudininkus, kurie, skirtingai nei B.Aleknavičius, tvirtino, jog autobusas buvo sustojęs prie pat perėjos, prieš perėją.
Tačiau teismų nuomone, visi šie žmonės dėl susijaudinimo ir kitų priežasčių galėjo ne viską tiksliai atsiminti.
Aiškinimai nesutapo
B.Aleknavičiaus aiškinimai nesutampa su tyrimą atlikusio bendrovės „Impulsana“ eksperto Valentino Mitunevičius duomenimis. Jis nustatė, jog autobuso stabdymo kelias siekė 21-23 metus, todėl stabdymo laikas važiuojant 40 kilometrų per valandą greičiu turėjo trukti apie 3 sekundes.
Pasak eksperto, jei vaikinas judėdamas perėja nuo važiuojamosios dalies krašto iki partrenkimo vietos užtruko tiek, kiek ir vairuotojas stabdydamas – vos 3 sekundes, jis turėjo eiti ramiu, maždaug 4-6 kilometrų per valandą žingsniu.
B.Aleknavičius tvirtino, jog po avarijos sustojo jau užvažiavęs ant perėjos – iš to galima suprasti, kad paauglys iš tikrųjų išbėgo į perėją, būdamas visai netoli autobuso.
„Vairuotojo aiškinimus, neva jis prieš perėją nestabdė ir sustojo tik už jos, paneigia byloje apklausti liudytojai, kuriuos teismas deklaratyviai atmetė“, – teigiama A.Stoletovo artimųjų skunde.
Pasak šeimos narių, absoliuti dauguma liudininkų parodė priešingas aplinkybes nei nurodė suinteresuota bylos baigtimi nuteistoji ir vairuotojas, galimai laiku nepastebėjęs pėsčiojo ir dėl šios priežasties siekiantis išvengti civilinės ar bent moralinės atsakomybės.
Viršijo greitį
Tragedija įvyko 2018 metų liepos 31-osios popietę nereguliuojamoje A.Juozapavičiaus prospekto pėsčiųjų perėjoje „Audi Q5“ parbloškus Aleksejų. Tą patį vakarą nuo patirtų traumų jis užgeso klinikų reanimacijoje.
Leistinas greitis toje vietoje – 50 kilometrų per valandą.
Murmanske gyvenęs A.Stoletovas buvo atvykęs vasaros atostogų pas savo močiutę Larisą K., gyvenančią Kaune, netoli nuo nelaimės vietos.
Paauglys ėjo namo, palikęs prie upės besideginančias savo mamą Jeleną ir tetą, kurios ketino grįžti vėliau. Jis buvo užsidėjęs paplūdimio šlepetes, mūvimas per pirštus.
„Audi Q5“ vairuotoja prieš perėja privalėjo sulėtinti greitį, bet to nepadarė. Ekspertai iš pradžių nustatė, kad ji važiavo maždaug 56-68 kilometrų per valandą greičiu, bet vėliau įvertinus ir „Rimi“ prekybos vaizdo kameros įrašą, jis nustatytas dar didesnis – maždaug 80 kilometrų per valandą.
Pasak liudininkų, po avarijos A.Statkevičiūtė nepriėjo prie parblokšto vaikino, nesuteikė jam pagalbos, su kažkuo kalbėjo telefonu. Ji vairavo blaivi.
Dalyvavo saugaus eismo akcijose
Ekspertas Linas Andrijauskas pažymėjo, jog „Audi Q5“ vairuotojos veiksmai – greičio viršijimas, automobilio nesulėtinimas prieš pat perėją – techniniu požiūriu buvo pagrindinė nelaimės priežastis.
Jos kaltę pripažino ir teismas, skyręs lygtinį laisvės atėmimą.
Pati A.Statkevičiūtė proceso metu kalta prisipažino iš dalies – esą matydama, kad nestoja pirma juosta važiuojantis autobusas, nelėtino greičio ir ji.
Pasak prokuroro M.Šukio, vairuotoja bet kokiu atveju privalėjo prieš perėją smarkiai sulėtinti greitį. Jei vairuotojas nėra įsitikinęs, ar perėja kažkas neina, jos gerai nemato, jis privalo pristabdyti transporto priemonę taip, kad visada galėtų sustoti.
Teisme A.Statkevičiūtė atsiprašė vaikino artimųjų.
Moteris teigė iš pat pradžių išgirdusi iš autobuso vairuotojo, jog jaunuolis išbėgo į gatvę.
Kategoriškai šią versiją atmetantys velionio tėvai tvirtina, kad sūnus buvo apjuodintas, bet pats, deja, apsiginti negali.
Pasak S.Stoletovo, vaikinas mokėsi puikiais pažymiais, buvo atsakingas, atsargus, dalyvaudavo saugaus eismo akcijose, griežtai laikėsi eismo taisyklių, ragindamas tai daryti ir aplinkinius.
Po tragedijos dėl didelių dvasinių išgyvenimų pablogėjo vaikino artimųjų sveikata, o ypač jo motinos būklė.
