Naujienų portalas lrytas.lt gavo vadybininke dirbusios 37 metų kaunietės Aušros B. skausmingų atsiminimų užrašus, kurių dalį spausdiname sutikus šeimai. Ranka rašytuose prisiminuose atsispindi jautrūs moters išgyvenimai, jos reakcija į priekabiavimą ir patyčias.
Šiuo metu dėl seksualinio priekabiavimo vyksta ikiteisminis tyrimas – kaip lrytas.lt teigė Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Simona Snitkaitė-Kareivienė, vyksta liudininkų apklausos, atliekami kiti procesiniai veiksmai. Buvęs Aušros šefas 39 metų Simonas B. savo kaltę kategoriškai neigia, įtarimai jam bent jau kol kas nėra pareikšti.
Priekabiavimo byla istorija nesibaigia – Kauno apygardos teismas atvers Aušros vyro Jono B. skundą – žemesnės instancijos teismas jį pripažino kaltu byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo už Simono B. apipylimą fekalijomis. Sutuoktinis tvirtino tokiu būdu gynęs šeimą.
Pasisiūlė drauge į komandiruotę
„2019 m. birželio 4 d. pradėjau dirbti vadybininke. Buvau labai laiminga gavusi šį darbą, labai stengiausi“, – taip prasideda privačioje Kauno prekybos bendrovėje įsidarbinusios Aušros užrašai.
„Liepos viduryje išvažiavau su direktoriumi Simonu į vizitą Varėnos rajone. Jam ten važiuoti nereikėjo, nes vadybininkai su direktoriais kartu vyksta retai ir tik dėl itin svarbių reikalų.
Juolab, jis nevažiavo kartu, kai reikėjo mane mokyti, kaip atlikti vizitus, o šį kartą pats pasiūlė.
Dar tik išvažiuojant iš įmonės kiemo, direktorius pradėjo kalbas-juokelius, ar mano vyras turi žalingų įpročių ir meilužių. Aš sutrikau ir nežinojau, kaip reaguoti į tokį tiesmuką pasakymą, kadangi jo juokeliai, anekdotai, palyginimai visuomet būdavo seksistinio pobūdžio.
Tą girdėjo visi įmonės darbuotojai, nes tokios kalbos vykdavo tiek darbo, tiek pietų metu“, – rašydama apie savo istoriją, prisiminė Aušra.
Pasakojo apie meilės nuotykius
„Atsakiau, kad geriau man nežinoti, ar mano vyras turi meilužių.
Direktorius teigė, jog tai labai geras požiūris, nes vyrams taip elgtis yra normalu.
Važiuojant kalbų apie darbą buvo nedaug. Direktorius pasakojo apie savo meilės nuotykius su merginomis.
Artėjant link Varėnos, pradėjo kalbėti, kiek čia daug pušelių ir gražių vietų, kur galima sustoti.
Važiuojant paklausiau, ką jis mano apie darbą. Jis pradėjo mane girti ir teigė, jog man labai gerai sekasi, jog tokių rezultatų, kokius parodžiau per pusantro mėnesio, buvę darbuotojai neparodydavo per 4-6 mėnesius. Direktorius sakė, jog taip mano ne tik jis, bet ir įmonės savininkas. Aš labai džiaugiausi mano teigiamu darbų įvertinimu.
Direktorius vis dažniau pradėjo klausinėti, kokios pušelės man labiau patinka ir kur norėčiau sustoti, juk esam dviese ir nėra kur skubėti. Aš iš pradžių nesupratau šių pasisakymų esmės ir vis stengdavausi pokalbį nukreipti apie darbą“, – užrašus tęsė moteris.
Prie ežero prabilo tiesiai
„Jau aplankius klientą (tačiau jo namuose neradome, nors ir tarėmės dėl vizito), važiuojant miškingomis vietomis, Simonas sako, jog navigacija rodo netoli esant ežeriuką. Išties jį radome už kelių kilometrų nuo pasukimo.
Paklausiau, ar galiu pasiskinti čiobrelių, nes ten jų buvo daug. Už keleto minučių atsisėdau į mašiną ir sakau, galim važiuoti.
Jis rūkė. Tada sako, nieko nesuprantu. Juk čia gražu, pušelės, ir nieko nebus?
Aš sakau, jog nieko nesuprantu, ką jis kalba. Tada jis sako, Aušra, esam suaugę žmonės, visą kelią laukiau, kada galėsiu tave atremti į kapoto dangtį.
Aš atsakiau, kad baigtų juokus ir važiuotumėm namo. Direktorius sako – tai negaliu tavęs atremti į kapoto dangtį. Sakau ne, važiuojam namo.
Važiuojant jis pradėjo kalbėti, jog seksas geriausia iki trijų kartų, nes po trijų kartų, jo manymu, jau atsiranda jausmai, o jam to tikrai nereikia. Tada supratau, kad direktoriaus kalbos tikros, o ne nemalonūs juokai“, – faktus ir įspūdžius aprašė moteris.
Klausė, kiek reikės laukti
„Važiuojant link namų, jis vėl pradėjo: tai kiek man reikės laukti? Aš klausiu – ko? Kada tu paimsi mane mane bent už šlaunies? Aš sakau, to niekada nebus, ir prašau baigti taip kalbėti.
Stojo nejauki tyla. Atrodė, jog 100 proc. jis uždės man ranką ant šlaunies, nes dar pasakė, jog visai nepasiruošei kelionei, neužsidėjai trumpo sijono, o esi su kelnėmis.
Tada aš tikrai išsigandau ir jau pakeltu tonu pasakiau, kad nebandytų manęs net pirštu paliesti. Po to visą laiką tylėjau, iki kol grįžom į darbą.
Į ofisą grįžau blogos nuotaikos ir išsigandusi, nes bandžiau suvokti, kas įvyko. Mano sutrikimą pastebėjo kolegė ir paklausė manęs, kas atsitiko. Aš jai viską papasakojau.
Ji man patarė nedelsiant viską papasakoti įmonės savininkui. Aš to nepadariau teigdama, jog gėda tai daryti ir kad manimi niekas nepatikės“, – skausmingus atsiminimus popieriuje išguldė moteris.
Pasipylė priekaištai dėl darbo
„Po minėto vizito praėjus porai savaičių, prasidėjo visai kitoks direktoriaus elgesys. Jis pradėjo absoliučiai prie visko kabinėtis ir neigiamai atsiliepti apie mano darbą. Mane ištiko šokas ir absoliutus nesupratimas, kas vyksta. Juk dar prieš porą savaičių mane ne kartą gyrė ir džiaugėsi mano darbu.
Bet po jo pastabų aš tik dar daugiau dėjau pastangų darbui, kadangi esu labai savikritiška, suprantu, kad į šias pareigas atėjau be patirties ir kad dar daug man reikia mokytis, tobulėti.
Kadangi Simonas buvo mano tiesioginis vadovas, tai jis klausėsi mano pokalbių su klientais, liepė siųsti visus laiškus ir jam.
Maniau, viskas gerai, nes nori mane mokyti. Viską dariau, ką nurodė, kol pradėjau suprasti, kad jo elgesys yra neadekvatus.
Peikė viską, ką dariau, mano skambučius klientams, rašomus laiškus, daromas ataskaitas, kitas mano žinias, susijusias su darbu.
Jeigu ateidavau į darbą geros nuotaikos, vos spėjus pasilabinti direktorius sakydavo, ateik pas mane, kad nebūtų taip linksma.
Ir vėl pradėdavo kalbėti, kaip nieko nesugebu, kaip neturiu atminties, kad mano kompiuterinis raštingumas blogesnis už penktoko.
Laikui bėgant supratau, jog labai daug ko jis manęs nemokė, nerodė kokiomis programomis galiu naudotis, ką jose pildyti, jog matytųsi darbo rezultatai“, – prisiminė kaunietė.
Patyrė nuolatinį stresą
„Maždaug po dar 2-3 savaičių nuo mūsų pirmo vizito, vėl išvažiavome pas tą patį klientą, kurio, kaip minėjau, neradome namuose. Važiuojant situacija kartojosi. Vėl seksistiniai juokeliai, noras sustoti prie pušelių, nes pirmo vizito metu taip nieko ir nebuvo.
Aš tada galutinai supratau, jog šio žmogaus bijau, ir kad jo elgesys labai aiškus – negavus ko nori, bando mane sudoroti kabinėdamasis prie mano darbo.
Situacija vis blogėjo, kasdien patirdavau direktoriaus kritiką. Aš klausdavau, kas pasikeitė, juk tai neseniai viskas buvo gerai. Jis teigė, jog pats nežino, kas man pasidarė, jog nustojau dirbti, vis kartodavo, gal pas mane šeimoje kas negerai, gal su vyru kažkas.
Po šių pasakymų man visada būdavo šokas ir neigiamos emocijos. Sakydavau, prie ko šeima ir vyras? Jie visada mane palaiko visapusiškai. Man absoliučiai nesiderindavo šeimos kišimas į darbo reikalus.
Kadangi man jau buvo aiškus direktoriaus elgesys su manimi, per eilinius priekaištus ir manęs menkinimą bei žeminimus, aš jam irgi išdrįsdavau pasakyti, kad žinau jo elgesio ir kritikos priežastį, ir galiu net laiką pasakyti, turėdama omeny atsisakymą su juo turėti seksualinių santykių. Jis man liepdavo nutilti ir to neminėti“, – atsiminimuose liejo širdgėlą vadybininkė.
Puolė į ašaras
„Jo amžinus priekaištus ir kasdienius priekabiavimus dėl mano darbo girdėdavo keletas kolegų, kadangi mes visi dirbome vienoje erdvėje. Jie mane ramindavo ir sakydavo, kad tai ne mano kaltė, kad toks direktoriaus charakteris. Kad aš dirbu gerai, man po 5 mėnesių patvirtino ir pats įmonės savininkas.
Po nesibaigiančių direktoriaus menkinimų, viena dieną nesusilaikiusi pravirkau. Verkiau prie visų bendradarbių. Visi tai matė, guodė ir kartojo, kad tai ne mano kaltė.
Po to aš išdrįsau pasikalbėti su savininku. Nors visą situaciją jis puikiai matydavo, kadangi jo kabinetas stiklinėm sienom, ir kaip minėjau, visi dirbome nedidelėje bendroje erdvėje.
Žinau, kad Simonas eidavo manęs skųsti savininkui, bet šis niekur nesikišdavo ir man nieko nesakydavo nors ir viską matė. Net kai verkiau jis nieko man nesakė ir neklausė, kas atsitiko.
Po to, kai apsiverkiau, ir atrodė, daugiau nebegalėjau kęsti direktoriaus elgesio, pastovios baimės jam, pasikalbėjau su savininku. Tiesa, jam neminėjau apie direktoriaus seksualines užuominas. Man dėl to buvo gėda.
Savininkas teigė suprantantis, jog direktoriaus charakteris yra sunkus, kad jis mane vertina ir kad džiaugiasi mano darbu. Iš darbo neišėjau, kiekvieną dieną dirbau su visišku atsidavimu, tačiau kartu man būdavo ir labai sunku.
Kiekvieną pirmadienį pas mus būdavo susirinkimai, kurių metu prie visų vadybininkų ir savininko direktorius mane visada neigiamai vertindavo“, – atsiminimuose rašė Aušra.
Naktiniai skambučiai ir priepuolis
„Maždaug 2019 metų spalio 3-4 dienomis aš ir mano kolegos išvykome į komandiruotę Suomijoje. Tarp kolegų buvo ir direktorius. Tomis dienomis jis visada vartojo alkoholį.
Suomijoje nakvojome dvi naktis. Kiekvieną naktį, maždaug 1 valandą direktorius man skambindavo tiek į darbinį telefoną (bet buvau išjungusi jo garsą), tiek į asmeninį. Sakydavo, kad nori būti su manimi ir darytų, kad man būtų gerai.
Liepdavau baigti kalbėti nesąmones ir man neskambinti. Po to dieną jis elgdavosi lyg niekur nieko.
Po komandiruotės grįžus į darbą, direktoriaus elgesys tapo dar priekabesnis. Aš jo taip bijojau, kad laukdavau, kai jis eis parūkyti, kad galėčiau paskambinti klientui. Direktorius sakydavo, kad mane mato ir girdi, jaučiau nežmonišką spaudimą.
Po kasdienių, nesibaigiančių priekaištų dėl darbo, lapkričio 15 dieną mane ištiko priepuolis. Tai buvo pirmadienis, o kaip minėjau, pirmadieniais būdavo susirinkimai. Labai bijojau susirinkimo, nes kaip visuomet, ten manęs laukdavo viešas žeminimas, kaltinimai, kokia boga darbuotoja esu.
Man pasidarė labai bloga, labai skaudėjo galvą, trūko oro, prasidėjo traukuliai. Bendradarbiai iškvietė greitąją pagalbą, buvo labai aukštas kraujo spaudimas. Po išvežimo į ligoninės Priėmimo skyrių, gydytoja primygtinai patarė kelias dienas pailsėti ir gavau nedarbingumą“, – įtampos kupinas valandas savo užrašuose prisiminė moteris.
Liepė išeiti iš darbo
2019 metų gruodžio 2 dieną grįžau į darbą. Maždaug po valandos man užsirakino kompiuteris. Niekaip negalėdama prisiregistruoti, aš nuėjau pas įmonės savininką ir pasakiau, kad užsirakino kompiuteris.
Tada jis atsisuko į mane ir pasakė, kad neatsirakins, nes mums reikia atsisveikinti.
Mane ištiko šokas, niekas apie tai neįspėjo. Bandžiau kalbėti, gintis, bet jis atsakė, jog niekas jam neįdomu, kalbėjo tais pačiais žodžiais, kaip ir direktorius, kokia aš bloga darbuotoja, nieko nesugebu.
Mano buvo liepta rašyti pareiškimą, jog išeinu iš darbo savo noru, kitai išsiskirsime bloguoju.
Tvarkant atleidimo dokumentus vienam darbuotojų pasakiau, jog direktorius norėjo su manimi seksualinių santykių, o jų negavęs, taip susidorojo.
Tą patį pakartojau ir savininko sūnui, bet jis tik nusijuokė, sakė, kad čia nieko tokio, gal jis pajuokavo.
Jaučiausi galutinai sugniuždyta ir įskaudinta, niekada nemaniau, kad taip nuoširdžiai, atsidavusiai dirbant, galima šitaip su manimi pasielgti.
Mano sūnus netgi kiekvieną dieną melsdavosi, kad direktorius manęs neskriaustų. Kol dirbau, kentėjo mano šeima, jie matydavo mano liūdesį, išgyvenimus.
Išėjusi iš darbo nenorėjau nieko veikti net keltis iš lovos. Miegodavau po pusę dienos, sapnuodama košmarus apie direktorių. Dar ir dabar jaučiu didžiulį nepasitikėjimą savimi, jaučiuosi sužalota.
Nors dabar turiu kitą darbą, kiekvieną kartą drebu, eidama pas direktorių į kabinetą. Man atrodo, kad vėl pradės žeminti ir priekaištauti“, – rašė Aušra.
Nurodė liudininkų pavardes
Baigdama atsiminimus moteris nurodė septynių buvusių bendradarbių, tarp jų ir savininko sūnaus, pavardes, kurie galėtų patvirtinti apie priekabiavimą.
Visus šiuos žmones tikriausiai apklaus policija, šiuo metu atliekanti tyrimą.
Apie seksualinį priekabiavimą, nenorėdama skaudinti savo vyro ir trinties šeimoje, Aušra sutuoktiniui papasakojo tik grįžusi iš ligoninės.
Pastarasis, supykęs ant buvusio žmonos šefo, sausio pabaigoje atvyko į jo darbovietę ir išvertė ant galvos kibirą fekalijų, už tai buvo nuteistas, bet pateikė skundą.
Vyriškio nuomone, jis turėtų atsakyti ne baudžiamąja, o administracine tvarka. Skundas dar nėra išnagrinėtas.
Kilus skandalui, direktorius Simonas B. po kurio laiko taip pat buvo atleistas iš įmonės.
